Šeši mitai apie kosmosą, kuriais visi tiki, prisižiūrėję fantastinių filmų

del saltu meteoru siek tiek perlenkta. is tikro niekas nezino, salti jie ar karsti nukrenta. jie gi atmosferoj nuo trinties dega, del ko gi dar jie „kartais“ nenukrenta ? apie koki cia deganti oro sluoksni nusipezeta, tai isvis mistika

Bent mokyklini fizikos kursą baigtum tad ir suprastum apie ką čia nusipezėta. Nors ir taip viskas gan aiškiai paaiškinta straispnije.

Tai pala, meteoritai net apsilydo žemės atmosferoje, bet neįkaista.

apsilydo smūgio į žemę metu.

Dar norėčiau pridėt tą mitą, kai rodomas gigantiškas asteroidas krenta lėčiau už mažesnius.

Dar keli mitai iš filmuose žaidimuose rodomų kovų kosmose. 1) netoliese praskrendant kitam erdvėlaiviui neišgirstumėte jokio garso, nes jam nėra kuo sklisti. 2) kosmose nesimatytų šaudymo lazeriais. Išvis. Nebent taškelis ant objekto į kurį pataikyta. 3) lazeriai sklinda vienu spinduliu, o ne trumpais spinduliukais ir bent jau tokiais atstumais kokie vaizduojami kosmoso kovose, žmogaus suvokimu praktiškai iškart pasiekia taikinį, o ne sklinda iki jo kelias ar net keliolika sekundžių. 4) Ir galų gale visiškai su tikrovę nesusijęs objektų judėjimas kosmose. Kovos vaizduojamos kaip II pasaulinio karo naikintuvais, t.y. maži atstumai, maži greičiai.

ir pagrindinis: kosmose, norint skristi nereikia laikyti gazo. sprogusio prošo nesigirdi. Ir visi kiti reaktyvinio judėjimo privalumai

Na bet jei šaudoma ne lazeriniais, o plazminiais ginklais? Tada plazmos judėjimas gali būti matomas. T.y. ir lėčiau juda, ir spinduliuoja į visas puses. Dalis to spinduliavimo pasiekia stebėtoją

1. Kai sprogimo medžiagos pasieks tavo laivelį, bus garsas. 2. Kad palydovai skrieja 11km/s, tai visai nereiškia, jog jie tokiu greičiu juda tarpusavyje (prisimink vėžliškus palydovų USA/USSR artėjimus/susijungimus). 3. Kosmosas nėra visai tuščias, naudojant super galingus lazerius, pasireiškia erdvės netiesiškumas, sklaidantis lazerio spindulį (matosi trasa). 4. Jei lazeris impulsinis (o paprastai taip ir būna), tai ilgoje atkarpoje matysis "kulkos". 5. Darant modelį (žaidimą), visada naudojamas mastelis, ko pasekoje greičiai mažinami netiesiškai (perskaičiuojama per energijos mastelį). 6. Norint laivelį vairuoti (manevruoti), teks spausti gazą!

O kaip tunguskos meteoritas? Sprogo nepasiekęs žemės, tai kokiu principu jis sprogo jei neįkaisdamas?

Jo, jo. Virš Čeliabinsko neseniai sprogęs meteoritas - amerikonų paleista branduolinė bomba. Žirinovskis gi taip sakė

O man tai iškilo klausimas tuomet dėl skafandrų.. Nuo ko jie tuomet apsaugo? Nuo radiacijos/visokių spinduliuočių? Klausimas tuomet kodėl jie yra tokie dideli ir turi įvairių "mechanizmų", kaip pvz. prisukamos pirštinės (skafandrai, berods, susukami iš dalių yra)?

OK

Apsaugo nuo visko. Taip, praktiškai nuo radiacijos. Palaiko šilumą. Deguonies balionai yra ant nugaros. O, kodėl jie tokie dideli, tai matyt juos taip lengviau pagaminti. Bei jie tvirtesni. Prisukamos arba specialiai tvirtinami. Turbūt nereikia sakyti, kas būtų išsihermetizavus kosmose. Praktiškai taip pat kaip mėgino Mitų griovėjai tik atvirkštinis variantas kosmose: http://www.youtube.com/watch?v=YU2PSHeFSlA

toks pat kaip ir tų skafandrų, kuriais pirmieji narai į jūros dugną leisdavosi.

Apsaugo nuo spinduliavimo ir nuo uždusimo ir nuo sušalimo. Be skafandro numirsi labai greitai, tik paguoda (?) – ne taip efektingai, kaip rodo filmuose

Tai straipsnyje reiškia klaidingai parašyta? Nes skaitydamas supratau tai, kad gali iš laivo išeiti be skafandro, tik nepamiršk nekvėpuoti (tarkim kartu išsineši labai gerai pritvirtintą oro įrangą. Na, neskaitant spinduliuočių.

Nebūtų taip pat, tik atvirkščiai, kaip su Mitgrioviais Tarp vakuumo ir atmosferos slėgio yra tik 1 bar skirtumas. Kostiume ir erdvėlaivyje slėgis būna dar mažesnis, kad būtų mažesnė apkrova korpusui. Tuo tarpu leidžiantis gilyn į vandenį, slėgio skirtumas jau 100 metrų gylyje be suspausto oro padavimo bus 10 barų.