Sparnuotosios katės: kas jos tokios ir kaip joms išdygsta sparnai? (1)
Nuo senų laikų daugybė žmonių norėjo tikėti įvairiais keistais dalykais – nuo tykančių velnių, skraidančių lėkščių iki… skraidančių kačių. Viduramžiais nieko nestebino šikšnosparnio sparnais pasidabinusių kačių-demonų atvaizdai – juk katės laikytos velnio pakalikėmis ir artimomis raganų pagalbininkėmis. Naujesnių laikų romanuose burtininkus lydėdavo romantiškesni kačių ir pelėdų hibridai. Įdomiausia tai, jog tai vienur, tai kitur vis pasigirsdavo pranešimų apie iš tiesų pastebėtas sparnuotas kates. Štai 2007 m. visi nustebo pamatę Chongging`e (Kinija) gyvenančią baltą katytę, kurios nugarą puošė… sparnai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar katė gali turėti sparnus?
Kurį laiką visokių sparnuotų kačių pastebėjimai laikyti kriptozoologų reikalu (kriptozoologai domisi visokiomis nesėmis, mirties kirminais, ječiais, skraidančiomis katėmis ir pan.). Kriptozoologų naudai galima pasakyti, kad jiems kartais pasiseka – pavyzdžiui, paaiškėjo, kad okapijos tikrai egzistuoja, o sparnuotos katės – taip pat realus dalykas, tiesa, ne kokia nauja rūšis… Tikrasis jų buvimo paaiškinimas labiau medicininis, o ne mistinis. Ir nieko stebuklingo čia nėra.
Žinoma beveik 150 pranešimų apie „sparnus“ turinčias kates, iš jų daugiau kaip 30 – gerai dokumentuoti atvejai su fiziniais įrodymais, taip pat yra ne mažiau 20 nuotraukų bei vienas vaizdo įrašas. Štai 1897 m. Debyshire nušauta katė su sparnais, kurie, pasak liudininkų, padėdavo jai greičiau bėgti. 1899 metais Londone pranešta apie vienos moters namuose gyvenančią sparnuotą katę. Deja, kažkas pabandė gyvūnui sparnus nupjauti, dėl ko katė nugaišo. Kartais sparnuotų kačių pavyzdžiai būdavo demonstruojami cirkuose ar (iškamšos) muziejuose. Atrodo, tiek gyvi individai, tiek jų iškamšos dažnai būdavo vagiami.
1990 metais britų zoologas (ir kriptozoologas) Karl Shuker labai susidomėjo sparnuotų kačių reiškiniu. Veterinarinėje literatūroje jis teikdavo ataskaitas apie kačių odos astenijos atvejus, o populiariajai žiniasklaidai pranešinėjo apie sparnuotas kates. Jo išvadas ir straipsnius skelbė keletas populiarių žurnalų, jis parengė išsamų sparnuotų kačių tyrimą. 2008 m. K. Shuker labai išsamiai aprašė visus atvejus savo knygoje „Dr Shuker's Casebook“, įskaitant keletą anksčiau neskelbtų atvejų ir fotografijų.
„Sparnų“ atsiradimo priežastys
Dažniausiai „sparnais“ palaikomas susivėlęs ilgaplaukių kačių kailis. Ar teko kada matyti neprižiūrėtą ilgakailę katę? Kartais sąvėlos gali labai nustebinti. Retesniais atvejais tokie „sparnai“ atsiranda ir trumpaplaukėms katėms, jei jų besišeriantis kailis sugeba susivelti ir išsilaikyti kelis sezonus – turbūt tokie egzemplioriai atrodo pakankamai įtikinančiai, kad (priklausomai nuo katės spalvos) šoktum prie kokios nors senos enciklopedijos ieškoti viduramžiškų angelų ar velnių paveiksliukų.
Taigi, nepasirūpinus katės kailiuku, gali atsirasti didelės sąvėlos. Kad ir ant nugaros. Katei bėgant, tokie „priedai“ gali plevėsuoti ir sudaryti įspūdį, jog gyvūnas plasnoja sparnais. Sąvėlomis, net jei šios primena sparnus, žavėtis negerai – jos gyvūnui sukelia diskomfortą ir kančias, jose gali kauptis purvas, išmatos ir net parazitai. Su sąvėlomis kovoti santykinai paprasta (jei katė rami ir kantri) – jos nukerpamos.
Retai sparnus priminti gali papildoma galūnių pora, atsirandanti dėl vystymosi anomalijų. Papildomos galūnės nefunkcionuoja ar blogai „veikia“, yra apaugusios kailiu ir kartais gali būti supainiotos su sparnais.
Dar vienas įdomus „sparnų“ paaiškinimas – odos problema, vadinama kačių odos astenija (feline cutaneous asthenia FCA, žmonėms žinoma kaip Ehlers-Danlos sindromas). Ant gyvūno nugaros ar pečių gali atsirasti sparnus primenančios formos. Atvartuose gali būti raumeninių skaidulų, leidžiančių jiems judėti, tačiau katei skristi tokie „sparnai“ tikrai nepadeda.
Odos asteniją sukelia kolageno defektas, dėl ko oda tampa neįprastai trapi, lengvai plyštanti ir trapi, o sąnariai – neįprastai lankstūs. Ši problema pakankamai nemaloni – net paprastas glostymas gali sukelti odos sužalojimus. Kaip gydymo priemonės naudojami odos gijimą skatinantys papildai, kartais, kovai su sužeistos odos infekcijomis – antibiotikai.
Kad ir kaip ten bebūtų, jei kada pamatysite sparnais mojuojančią katę – neišsigąskite… Tai visiškai normali katytė, besielgianti kaip ir visos kitos katės. Tiesiog ji turi problemą – gal sąvėlų, o gal neužkrečiamą odos ligą.
