Iš tiesų yra 14, o ne 10 Dievo įsakymų?

Na... pagal statistiką protingesni http://mokslas.delfi.lt/mokslas/kas-pro ... d=62071077 o gal dar jaučia nuoskaudą, kad tiek metų buvo deginami ant laužo kvailesnių už juos. O meno nauda visuomenei labai didelė, menas sudaro virš 5% BVP, pasimokyk kultūrinių ir kūrybinių industrijų, sužinosi daug naujo.

Ta veikla atneša pinigus, jei ką. Į tolimesnes tavo provokacijas nesileisiu.

Pakomentuok tada tokią situaciją: vaikštai pas savo šeimos gydytoją, es patenkintas jo kompetencija. Vieną dieną sužinai, kad jis - tikintis, ir vaikšto į bažnyčią. Ar tai automatiškai reiškia, kad dabar TU daugiau supranti apie mediciną, negu tavo gydytojas, ir iškart keisi jį į kitą, kuris nors kiek medicinoj nusimano? Nes pagal ateistų komentarus tai susidaro būtent toks įspūdis. Tai čia dabar meno nauda kažkokia yra, kai jis komercializuotas. Seniau, kai menininkus rėmė mecenatai, ekonominė nauda, manau, buvo žymiai mažesnė. O ir pats menas buvo menkavertis, juk pagrindiniai jo rėmėjai buvo monarchai ir Bažnyčia.

Kalbam apie protą, protą nurodo intelektas, o intelekto nereikia maišyt su erudicija - ir kavilys gali būti apsiskaitęs. Gydytojas gali būti geras savo srities specialistas, bet gal jis paprastą loginį uždavinį spręstų dešimt kartų ilgiau už manę. Ar pakeisčiau, geras klausimas, sunku būtų pasitikėt gydytoju kuris tiki, kad "viskas Dievo valioje", vilčiausi, kad jis religinių pažiūrų nemaišytų su darbu.

Prasideda išimtys... Nors Lennoxas save laiko krikščionim, jo tikėjimo samprata truputį platesnė, kalbu apie krikščionišką doktriną išpažistančių žmonių bendrą IQ vidurkį t.y. tų kurie tiki, kad žemėje egzistavo žmogus kuriam negaliojo ternodinamikos dėsniai. O su Lennoxu būtų idomu padiskutuoti, nepritariu jo minčiai, kad Visata negalėjo atsirasti be Dievo įsikišimo.

Viešpats išgelbės mane! Lijo kelias dienas iš eilės ir liūtys sukėlė smarkų potvynį. Vanduo pakilo taip aukštai, kad vienas žmogus buvo priverstas užsiropšti ant stogo ir ten sėdėjo lietuje. Kai vanduo dar labiau pakilo, priplaukė valtis ir pasiūlė jam lipti į ją. "Ne, dėkui, Viešpats išsaugos mane!", atsakė žmogus; ir valtis nuirklavo tolyn. Kai vanduo jai ėmė semti stogą, kita valtis priplaukė, tačiau žmogus ir šįkart atsisakė plaukti. Vanduo jau visai apsėmė namą ir žmogui teko tupėti ant kamino, o lietus toliau pylė kaip iš kibiro. Tuo metu atskrido malūnsparnis ir pilotas ragino jį gelbėtis, nes kitaip nuskęs. "Ne, dėkui, Viešpats išsaugos mane!", - vėl atsisakė žmogus. Po ilgų prašymų ir maldavimų pilotas pasidavė ir nuskrido. Vanduo dar labiau pakilo ir žmogus nuskendo. Po mirties pateko į dangų, kur sutiko Dievą. - Nieko nesuprantu, Viešpatie, - jis pasakė suirzęs. - Vanduo kilo ir kilo, aš laukiau kelias valandas, tačiau jūs manęs negelbėjote. Kodėl? Dievas tik papurtė galvą ir atsakė: - Apie ką čia kalbi? Aš pasiunčiau dvi valtis ir malūnsparnį. tikiuosi suprasi

Nori pasakyt, kad Dievas veikia per kitus nesikišdamas, bet tada turėtų būt kažkoks dėsningumas, tarkim tikintiems turėtų sektis labiau, bet pagal tikimybių teoriją tikinčių ir netikinčių sėkmės koficientas toks pats, o tikintys tada ginais "Dievo keliai nežinomi" ir pan. Aišku nesakau, kad viskas yra atsitiktinumas, kartais suveikia intuicija ir kai kuriuos sprendimus priemam pasąmoningai.

D. Karlinas paprastai ir aiškiai išdėstė savo nuomonę, su kuria negaliu nesutikti:

BOOM!!