Laikas nuo laiko pasaulį vis apskrieja žinia, jog štai artėja eilinė pasaulio pabaiga. Toks reiškinys paprastai pasireiškia amžių sandūroje, štai pavyzdžiui artėjant dutūkstantiesiems metams daug kas laukė pasaulio pabaigos, bet nereikia tokios apvalios datos, kiekvieno amžiaus pabaigoje yra apie tai kalbama. Būna ir kitos datos.

Štai visa Europa laukė pasaulio pabaigos 666 metais, pasaulio pabaigos laukta ir su paskutiniojo apaštalo mirtimi, laukta ir Jėzaus mirties tūkstantmečio laiku, o dar taip neseniai visi kalbėjo apie 2012 gruodžio 21 dienos majų kalendoriaus pabaigą, kuri buvo susieta su eiline pasaulio pabaiga. Dažnai artėjant tokioms datoms kuriasi visokios apokaliptinės sektos kurios išsižudo ir taip susikuria personalinę pasaulio pabaigą.

Majų pasaulio pabaiga irgi buvo apipinta apokaliptinėmis nuotaikomis, daug kas statėsi bunkerius, norėdami išvengti artėjančios, oficialiam mokslui nežinomos, Nibiru planetos sukelsiančios Žemėje katastrofą. Šia pasaulio pabaiga buvo pasinaudota ir daug kas susikrovė nemenką kapitalą pardavinėdami įvairius dalykus susijusius su ja. Taigi norisi pasižvalgyti po įvairius pasaulio pabaigos mito aspektus, idant susivoktume kodėl tos pasaulio pabaigos laukiama ir kokie principai čia veikia.

Pasaulio pabaigos laukta visais laikais. Religijotyroje tai vadinama milenaristine pasaulėžiūra. Visose archajinėse religijose, laukta pasaulio perkeitimo, ateisiančio laikų pabaigoje. Geras to pavyzdys yra krikščionybė. Pirmieji krikščionys laukė greitai ateisiančio Kristaus, kuris perkeis senąjį pasaulį į naują, dangišką. Tad galima sakyti, jog pasaulio pabaiga yra visuotinis archetipas, nuo senųjų amžių įsitvirtinęs žmogaus sąmonėje. Šis archetipas mūsų laikais, kaip ir dauguma religinių fenomenų, reiškiasi ir desakralizuotoje aplinkoje, jis peržengė religingumo ribas ir dabar reiškiasi be jokios tvarkos.

Šiais laikais pasaulio pabaigos datos minimos itin dažnai. Jos apskaičiuojamos įvairiausiais būdais. Štai Jehovos liudytojų sekta, pasaulio pabaigą apskaičiuoja itin dažnai, bet ji vis kažkaip neįvyksta, per daugiau kaip šimtą egzistavimo metų, ši sekta, pateikė dešimtis pasaulio pabaigos datų, bet tai nei sumažino jos narių skaičiau, nei padarė kažkokią didesnę įtaką visuomenei. Tokių sektų, skelbiančių pasaulio pabaigos datas yra begalė.

Paskutinė pasaulio pabaigos data, nors ir tiksliai nenurodyta, buvo paskelbta renkant naująjį popiežių. Tada spauda daug rašė apie tai, jog dar šv. Malachijas išpranašavo visus popiežių vardus iki pasaulio pabaigos ir kad dabartinis bus Petras romietis ir jis bus paskutinis popiežius, kurio valdymo metu įvyks eshcatologiniai įvykiai išpranašauti Apreiškime Jonui.

Deja niekam nerūpėjo kritiniai straipsniai šia tema, kuriuose buvo pasakojama apie tai jog šv. Malachijas tokių dalykų nepranašavo, o pati pranašystė yra vėlesnių autorių išmislas, priskirtas šventajam. Tas pats buvo ir su majų pasaulio pabaiga, retas kas klausė kritikos šios datos atžvilgiu, o apie tai kalbėjo ir mokslininkai ir psichologai ir antropologai. Galų gale mums kaip krikščioniško mentaliteto žmonėms, nevertėtų pasitikėti visokiomis pasaulio pabaigomis, nes Šventajame Rašte aiškiai pasakyta: Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik Tėvas (Mk 13,32). Taigi, iš to seka, jog bet kas kuris kalba apie pasaulio pabaigos datą yra melagis. Tokie perspėjimai dėl apsišaukėlių sutinkami ir kitose religijose.

Aptarkime kai kuriuos žymiausios pasaulio pabaigos, turėjusios įvykti 2012 12 21, aspektus, idant būtų aišku kokie principai čia veikia.

Majų pranašystės data, sieta su jų kalendoriaus pabaiga. Kažkodėl kažkas nusprendė, jog kalendoriaus pabaiga, būtinai reiškia pasaulio pabaigą. Tačiau niekam nerūpėjo tai, jog nėra begalinių kalendorių, kurie tęsiasi be pabaigos. Kalendorius turi kažkada baigtis. Taigi, logiška, jog ir šis kalendorius turėjo kažkada baigtis.

Daugelis šaltinių minėjo būsiantį planetų paradą, atseit planetos tą dieną turėjo susirikiuoti į vieną eilę ir taip sukelti kataklizmus Žemėje, tačiau, kaip visada tokiais atvejais būna, niekas nebesiklausė mokslininkų nuomonės, kurie teigė jog jokio planetų parado nebus. Apskritai, jokių žymesnių dangaus skliauto pakitimų ar įvykių, mokslininkai tą dienai nepastebėjo. Tačiau kam rūpi mokslininkų nuomonė, kai daug įdomiau tikėti blėniais.

To kas turėjo nutikti tą dieną, teorijų būta įvairiausių. Tai ir dvasinis žmonijos perkeitimas, ypač pasireiškiantis New Age judėjimo doktrinoje, ir ekonominiai kataklizmai, ir dvasinis nušvitimas ir kiti reiškiniai. Žinoma, tam nebūta jokio patvirtinimo, tik šiaip gudrių žmonių knygose dėstomi niekuo nepagrįsti teiginiai lengvatikiams. Taip pat buvo daug kalbėta apie artėjančią Nibiru planetą, kurios sukelta katastrofa turi sunaikinti Žemės planetą.

Apie šia planetą kalbėjo dar senovės šumerai, tad jos, dėl visiškai nesuprantamų priežasčių, laukta ir majų kalendoriaus pabaigoje. Apie Nibiru rašyta itin daug, net teigta jog NASA tai patvirtino. Tačiau aš buvau, taip sakant, gudrus, ir radęs teiginį apie tai jog NASA patvirtino Nibiru artėjimą pasitikrinau oficialiame NASA tinklalapyje šią kontraversišką informaciją. Ir ką jūs sau manote? NASA savo tinklalapyje skelbė jog būtume atsargūs ir nepasitikėtume tokiais teiginiais, nes tokia planeta kaip Nibiru neegzistuoja. Gaila, kad dauguma žmonių vis tik negeba tikrinti informacijos.

Jūs ko gero nustebsite, kiek pasaulio pabaigų buvo numatyta per pastaruosius dvidešimt metų. Štai jų sąrašas:

• 1992 metų spalio 28 d. pasaulio pabaigą pranašavo Pietų Korėjos Bažnyčia.
• 1993 metų rugsėjo 6 d. buvo numatyta paskutiniojo teismo diena.
• 1994 metų rugsėjo 6 d. turėjo įvykti antrasis Kristaus atėjimas, pagal JAV pamokslininko apskaičiavimus.
• 1995 metų gegužės 9 ir 25 dienomis turėjo įvykti pasaulio pabaigos pagal Dešimties Dievo įsakymų atgimimo sektos mokymą.
• 1996 metų gruodžio 17 d. Turėjo įvykti masinis ateivių ir angelų apsireiškimas Žemėje, pagal JAV aiškiaregio vizijas.
• 1997 metų spalio 26 d. Žemė turėjo susidurti su Guferio planeta.
• 1998 metais Žemė turėjo susidurti su kometa, ko pasėkoje turėjo prasidėti masiniai kataklizmai ir pasikeisti šiaurės ir pietų poliai. Tai išpranašavo Čeliabinsko aiškiaregiai.
• Tais pačiais metais pro saulės sistemą, anot vieno Čilės astronomo, turėjo praskrieti planeta Bernardas 1, ko pasėkoje turėjo įvykti pasaulio pabaiga.
• Vėl gi tais pačiais metais, rugsėjo – spalio mėnesiais turėjo sprogti Kentauro Alfa žvaigždė (tai artimiausia Saulės sistemos kaimynė esanti už 4,2 šviesmečio). Po sprogimo dvylika metų turėjo vykti Armagedonas. Šitokį mokymą turėjo Rusijos Dvasinio meno sekta „Gyvoji krikščionybė“.
• 1999 metais žinoma trylika datų, tarp kurių būta ir susidūrimų su asteroidu, ir Žemės perėjimas į kitą išmatavimą, čia buvo įpintas ir Nostradamas. Žodžiu, kiekvienas mėnuo turėjo po savo datą.
• 2000 metais buvo numatytos septynios pasaulio pabaigos datos, pagal įvairių astrologų paskaičiavimus.
• 2001 metų rugpjūčio 11 d. JAV astronomai teigė jog Žemė kartu su Saulės sistema bus įtraukta į juodąją skylę.
• 2002 metais Rusijos sentikiai išpranašavo tris pasaulio pabaigas su prieš tai įvyksiančiomis katastrofomis. Pasaulio pabaiga turėjo įvykti dėl Saulės žūties.
• 2003 metais JAV astrologas išpranašavo jog Žemė skils į dvi dalis ir taip ateis pasaulio pabaiga.
  2005 metais ant Žemės turėjo nukristi asteroidas.
• 2006 metais buvo numatytos dvi pasaulio pabaigos datos. Žemė turėjo susidurti su asteroidu Ikaras, o taip pat šėtono skaičiaus data 06 06 06.
• 2007 metai. Nibiru planetos mito pradžia.
• 2008 metais turėjo įvykti trys pasaulio pabaigos datos. Viena gimė dėl dalelių greitintuvo įjungimo, dėl ko manyta jog žemėje atsiras juodoji skylė, kuri viską susiurbs.
• 2009 metais dar dvi datos. Vėl gi viena dėl dalelių greitintuvo, kita atseit išpranašauta Nostradamo.
• 2010 metai. Vėlgi dalelių greitintuvas turėjo sunaikinti žmoniją.
• 2011 metai. Dar trys datos kurios neišsipildė.
• 2012 metų gruodžio 21 d. majų kalendoriaus pabaiga ir pasaulio pabaiga kurios vėlgi nebuvo.

Pasaulio pabaigos datų yra be galo daug, tačiau dalis žmonių vistiek neįgyja joms imuniteto ir tiki jomis. Neįvykus eilinei pasaulio pabaigai visada randama paaiškinimų kodėl ji neįvyko. Va su majų pranašyste pavyzdžiui yra taip, kad dabar teigiama jog pasaulio pabaiga tam tikra prasme įvyko. Nebeveikia magija (nors kiti teigia priešingai, kad ji veikia dar stipriau), dingo visi egregorai, dvasiškai pažengę žmonės atseit pajuto pasikeitimus, tik kažkodėl apie tai niekas apart ezoterikos gerbėjus nekalba.

Psichologai pastebi, jog kalbėjimas apie pasaulio pabaigą gali paskatinti psichiškai nestabilius žmones savižudybėms, arba kitiems pavojingiems gyvenimo sprendimams. Esant žymesnėms pasaulio pabaigos datoms padažnėja ritualinių savižudybių ir ritualinių žmogžudysčių statistikos rodikliai.

Iš kitos pusės psichologai pastebi ir teigiamus pasaulio pabaigos laukimo dėmenis. Pasaulio pabaigos idėja yra itin populiari ir anot psichologų, visuomenėje ji padeda užglaistyti personalinį konfliktą, baimes, susijusias su asmenine mirtimi. Tokie žmonės atsipalaiduoja, juk vistiek rytoj bus pasaulio pabaiga. Dalis žmonių tikinčių greita pasaulio pabaiga, pradeda gyventi kokybiškiau, daugiau nuveikia. Pasaulio pabaigos idėja paprastai užsidega tie, kas negeba išspręsti savo vidinių problemų bei tie kas negeba prisiimti atsakomybės už savo veiksmus.

Žinoma, tie kas tiki greitai ateisiančia pasaulio pabaiga paprastai sąmoningai nesuvokia to, jog su pasaulio pabaiga turėtų mirti ir jie patys. Paprastai tokie žmonės save suvokia kaip žiūrovus iš pašalies arba net kaip tą kuris sugebės išgyventi per ateisiančius kataklizmus. Kartais tokie žmonės su pasitenkinimu galvoja apie būsimą priešų žūtį pasaulio pabaigos metu, tada pasaulio pabaigos scenarijus transformuojasi į savotiškos pergalės prieš priešus būseną.

Taip pat pasaulio pabaigos laukimas gali atsirasti patyrus kokią nors netektį. Tada gyvenimas, rodos, baigėsi, ar norima, kad jis baigtųsi. Paprastai praėjus tokiai netekties depresijai praeina ir apokaliptinės nuotaikos.

Pačios pasaulio pabaigos nuotaikos nėra naujovė. Praktiškai kiekviena karta gali pasidalinti savos apokalipsės laukimo istorijomis. Pasaulio pabaigos laukė ir senovės žmonės. Štai romėnų istorikas Gajus Solijus Silonas (V. a. pr. Kr.) savo raštuose, remdamasis Remo ir Romulo istorija, pasakoja apie pasaulio pabaigą. Prieš įkuriant Romą, broliai būrė iš paukščių skrydžio ir Romulas pamatė dvylika paukščių ir taip laimėjęs lažybas su broliu įkūrė Romą. Jau iš karto broliai buvo nusprendę, jog kiekvienas paukštis reikš 10 gyvenimo metų, tad pagal jų būrimą Roma turėtų žlugti po 120 metų. Po to kai ši pranašystė neišsipildė, dešimtmečiai buvo pakeisti šimtmečiais, tačiau ir šitai nepadėjo išsipildyti Silono pranašystei, nors žinoma, kai kurie tyrėjai, kalba apie tai jog Silonas išpranašavo Romos imperijos žlugimą.

Ši istorija iliustruoja dvi pagrindines tendencijas: žmonės nuo senų laikų kalba apie apokalipsę, o lokalinės pasaulio pabaigos iš tiesų turi savo vietą istorijoje, nors dažniausiai jos būna pritemptos prie datos.

Amerikiečių biologas Hovardas Blumas pastebi, jog apokaliptinės idėjos yra gajos dėl pasaulyje vykstančių kataklizmų. Kataklizmai gali būti įvairiausi: cunamis, žemės drebėjimas, ekonominė krizė, epidemija ir t.t. Svarbu, kad sutaptų kokios nors pranašystės data ir pasaulio pabaigos mitas vėl bus gajus.

Kam mums apskritai reikalingas tikėjimas pasaulio pabaiga? Daug kam, tai elementarus pasipelnijimo šaltinis. Tarkime, kokios sektos vadovas išpranašauja pasaulio pabaigos datą ir susikrauna nemenką turtelį. Geras pavyzdys yra 2012 12 21 apokalipsės data. Tokio marketingo neturėjo nei viena iki šiol išpranašauta data. Pinigus darėsi visi kas tik galėjo.

Buvo rašomos knygos, straipsniai, statomi filmai, statomi bunkeriai, vyko įvairūs renginiai ir akcijos. Kažkas iš to užsidirbo nemenką kapitalą, o lengvatikiai nemenkai pasituštino pinigines. Pavyzdžiui, pasistatyti priešapokaliptinį bunkerį kainavo maždaug 10 milijonų dolerių, o jų buvo pastatyta ne vienas ir ne du. Pasaulio pabaiga yra neblogas brendas, kurį galima brangiai parduoti, svarbu turėti galvą ant pečių ir išoperuotą sąžinę.

Visų pirma šį brendą populiarina visokie pseudomokslininkai ir pseudopranašai. Tada seka žiniasklaida ir knygų leidyba, o tada kino industrija. Pelnas nemenkas. Taip pat pasaulio pabaigos brendas labai svarbus ir visokio plauko sektų lyderiams. Paprastai tokia bendruomenė tiki, kad tik jie išsigelbės. Štai geras pavyzdys yra Heaven‘s Gate apokaliptinė ufologinė sekta. Jos pasekėjai tikėjo lyderio Marshallo H. Applewhito pranašystėmis, jog atskrieja kometa, kurios uodegoje slepiasi kosminis laivas kuriuo atskrenda ateiviai ir pats Jėzus Kristus, kuris pasiims sektos narius, o pasaulį sunaikins.

Sektos nariai sulaukė savo pasaulio pabaigos išgerdami mirtinas dozes barbituratų. Jų manymu žemė turėjo būti perdirbta, o išsigelbėti galėjo tik trijų kategorijų žmonės: Spėję pakilti į aukštesnį lygį ir savo veiksmais bei gebėjimais nusipelnę amžino gyvenimo; Nepakilę iki reikiamos tobulumo pakopos, bet itin nuoširdžiai ir atkakliai to siekę; Tiesiog neapkenčiantys dabartinio Žemės pasaulio tiek, jog būtų pasirengę jį palikti (per savižudybę) net ir nesant patikimų „aukštesnio pasaulio“ įrodymų.

Žinoma, ne visos sektos šitokiu būdu susilaukia pasaulio pabaigos, dažniau tai baigiasi tik milžiniškomis rinkliavomis idant būtum išgelbėtųjų tarpe. Verta pastebėti, kad pasaulio pabaigos pranašystėmis užsiima tik sektos. Kitos, tradicinės religijos tokių dalykų niekada nepranašauja.

Jos žinoma paprastai irgi tiki, jog bus Armagedonas, tačiau vadovaujamasi principu užrašytu dar Biblijoje: Niekas nežino tos valandos. Tai gi, jei jūsų bendruomenės vadovas, kokiai religijai bepriklausytumėte, prakalbo apie artėjančią pasaulio pabaigą, greičiau pasišalinkite iš jos idant nenukentėtumėte, nei finansiškai nei psichologiškai.

Stabtelėkime minutėlei prie istorinių pasaulio pabaigos pranašysčių.

Štai Biblijoje, Apreiškime Jonui aprašytas pasaulio pabaigos scenarijus yra labiausiai išdiskutuotas, labiausiai lauktas. Jo datą ne kartą bandė apskaičiuoti visokio plauko kunigai, dvasiniai vadovai, teologai ir apsišaukėliai. Apreiškime Jonui, dar vadinamo Apokalipse, pasakojama, jog bus įvairūs ženklai, kurie padės atpažinti jog artėja antrasis Kristau atėjimas. Tuos ženklus per pastaruosius du tūkstantmečius bandyta įskaityti ne vieną šimtą kartų. Net ir mūsų laikais atsiranda tokių kurie pasaulyje mato pasireiškiančius Apokalipsės ženklus.

Skandinavų legendos pasakoja, jog pranašė Velva, kurią specialiai tam tikslui atgaivino Odinas išpranašavo jog pasaulio pabaiga prasidės nuo siaubingo žemės drebėjimo. Iš prasivėrusios žemės gelmių išsilaisvins dievas triksteris Lokis ir ves savo karius į paskutinį mūšį. Didysis vilkas Ferniras praris saulę, o kitas vilkas pagrobs mėnulį. Iš mirusiųjų karalystės atplauks iš nagų padarytas mirusiųjų laivas Naglfaras.

Iš vandens gelmių pakils milžiniškos bangos ir jose pasirodys pirmapradė pabaisa, gyvatė Jormunganda. Žvaigždės nukris iš dangaus. Prasidės Ragnarekas – dievų ir pabaisų mūšis kurio pabaigoje milžinas Surtas sudegins pasaulį savuoju ugnies kalaviju. Tačiau pasaulis atgims iš naujo, nes išsigelbės du žmonės Diva ir Livtrasiras, jie duos pradžią naujai žmonijai.

Musulmonai gi pasakoja, jog artėjant eschatologiniams laikams pasaulyje klestės bedievystė ir moralės smukimas. Tada bus ženklai – saulė patekės vakaruose, žemę padengs rūkas nuo kurio netikintieji tins iki mirties. Po to žmonės išgirs trimito garsą. Tai bus angelo Israfailo balsas. Šis garsas numarins visa kas gyva, o tuo metu žemėje įvyks didelis žemės drebėjimas ir kils siaubinga audra. Tada dar kartą pasigirs Israfailo balsas ir tada prisikels visi mirusieji ir stos į Paskutinį teismą.

Pietų Amerikos tautos, tikėjo jog Žemė pergyveno jau keturias epochas ir pakeitė keturias žmonių rases. Prieš tai buvusios kultūros žuvo per įvairius kataklizmus ir tik nedaugelis žmonių sugebėjo per juos išlikti, tad jie ir papasakojo apie tokią praeitį. Majai tiki, jog dabar mums šviečia penktoji Saulė. Ši epocha prasidėjo 3114 metų pr. Kr. rugpjūčio 12 d. Pirmoji Saulė gyvavo 4008 metus ir buvo sunaikinta žemės drebėjimo bei suėsta jaguarų. Antroji Saulė gyvavo 4010 metų ir buvo sunaikinta ciklonų ir vėjų. Trečioji Saulė gyvavo 4081 metus ir ją sunaikino ugninis lietus išsiveržęs iš ugnikalnių. Ketvirtoji Saulė gyvavo 50026 metus ir žuvo per didįjį tvaną.

Taigi, pasaulio pabaigos mitas yra svarbus archetipas, lydintis žmoniją jau ne vieną tūkstantmetį. Net ir šiame technologijų amžiuje, nors ir desakralizuotas, šis mitas yra gajus. Panašu, jog tokių pranašysčių vis daugėja. Kiekvienais metais galima išgirsti apie vis naują pasaulio pabaigą. Kas žino, gal ji nutiks rytoj, tad būkite pasiruošę, kad ji neužkluptų jūsų netyčiomis, kolkas, mielas skaitytojau, linkiu tau įgyti imunitetą, toms vis neišsipildančioms pasaulio pabaigoms.

Komentarai (0)