Jeigu žmonės išliks, jie taps dievais

Aš tai Visatą įsivaizduoju, kaip kompiuterinę simuliaciją, galime pasiekti protu nesuvokiamų dalykų - bet tik simuliacijos ribose (jei tie kas paleido simuliacija parašė if temperature = 0 {water = freeze};, tai vanduo visada ir užšals prie nulio ºC), aišku jei nebūtų simuliacijos, tai sustabdytų bet kokią veiksmų laisvę, bet galiausiai viskas pasidarys labai primityvu, o peržengti simuliacijos ribų tai nepadės, nes mūsų sąmonė "paleista" ant šito fizikos varikliuko ir ant kito tiesiog nepasileistų, taip kad iki dievų mums dar toli

o gal aplamai gal kas nors gali paaiškinti man kas tai yra "dievas"?

O Wikipedijoje nenori apsilankyti savišvietos reikalais?

Wiki labai skurdžiai pateikta, bent jau Lt kalba. Geriau čia nuo 306 psl.: http://www.scribd.com/doc/68400968/Filo ... acher-Arno

Simuliacija nelygu simuliacijai. Pas tave yra tik vienas kintamasis, bet simuliacijos formulėje gali būti daug kintamųjų. Kad ir vandens šalimas priklauso ne tik nuo temperatūros, bet ir vandenyje esančių priemaišų (druskų), gal dar nuo slėgio gali priklausyti. Ar kitu faktorių. Antra, yra simuliacijos kurių ribos apibrėžtos. Bet yra simuliacijų kurios ribų neturi. Tai yra save tobulinantys, besimokantys algoritmai. Trečia. Fizikai kalba apie dalelių atsiradimą iš niekur. Tai gal ir kompiuteris kuriame vyksta simuliacija yra padarytas taip, kad besivystant simuliacijai jis taip pat tobulėtu. Ir galėtu atlikti vis sudėtingesnes simuliacijas. P.S. Bet čia viskas tik filosofiniame fantazijų lygmenyje.

Aišku, gali būti visaip, bet pasižiūrėkim realiai - įvykus didžiajam sprogimui susidėliojo konstantos, galim jomis manipuliuot, tarkim statyt termobranduolines elektrines, bet negalim jų pakeist - visada sunaudosim daugiau energijos nei pagaminsim ir t.t. Pati simuliacija taip pat negali pakeisti konstantų (nebent mes to nežinom), todėl yra ribota, kaip ir mūsų žinios. Aišku, nebent simuliacija yra daugialypė, o mes budami jos dalimi matom tik šitą aspektą.

truputi atsakymu gavau nuo ieškokis pats iki dievas yra šviesa kitaip sakant matematiškai nuo nulio iki begalybes... bet taip niekas nepaaiškina vis gi kas tas dievas.... man labiau buvo idomi nuomone skirtingu žmoniu nei vienas wiki atsakymas, vat pvz mano krykšto tėvas būvo pasakes kad dievas tai kiekvieno sąžine ir kaip nežiurėk jis irgi teisus... o aš manau kad dievas tai tik paaiškinimas tiems dalykams kuriuos nesuprantam bei dievas tai idealas kurio siekiam.... keista kad sako kad dievas yra vienas o apie ji tiek skirtingų nuomonių

Kadangi Dievas dar vadinamas Kureju, tad budistiskai pazvelgus tai yra visa ko priezastis, nes is to ir gime ideja sukurti viska. Geriau patyrinejus sventrascius galima rasti, jog Dievas nera kazkoks vienas asmuo, bet greiciau aukstos hierarchijos angelu visuma, kurios tarnauja(neturedami savo asmenines valios) tai pirminei idejai - kurybai. Tad sis straipsnis teisingai nurodo, kad zmogaus evoliucijos tikslas ir yra kurti, kurti vis daugiau, prisijungti prie to proceso, o ne tik voliotis zemeje kaip gyvunai. Ar kasnos dris pasigincyti, jog gali buti pasekme be priezasties?

Čia jau yra filosofinė problema, su kuria tikriausiai niekada nesusitvarkysim, nes tai, pagrinde, subjektyvumu paremta idėja. Viskas priklauso, kokios apibrėžimo vertės tave tenkina. Vieniems tai - asmeninis dievas, kitiems deistinis, galiausiai prieinam prie išvados, kad Dievo sąvoka skiriasi nuo perspektyvos, todėl, galiausiai, patarčiau laikytis savo nustatyto požiūrio. Be to, žmogaus psichologija veikia labai įdomiai su tokiais konceptais. Štai, pavyzdžiui, Skraidanti Spagetti Pabaisa, kai kurių tikinčiųjų yra vertinama kaip galima Dievo forma. Aš pats, tai nesuku galvos ir lieku nuošaly. Vis dažniau skaitau tokias diskusijas kaip: "Ar Dievas yra ar nėra?" daugmaž bevertėmis. Dievo konceptą mėgstu naudot nebent kuriant kokias scifi istorijas ar kažką panašaus...

O neuztektu patikrinti autoritetus, kad isspresti sia problema? Pvz. ka sako kaimo bobutes, kuniguai ir mazvaikiai, piesiantys spagetti pabaisas, juk neturi jokios vertes. O tikrosios izvalgos ir atradimai rimtuose filosofiniuose veikaluose gali praplesti pasauleziura ir atverti duris naujam pazinimui.

Bėda ta, kad tavo "rimti filosofiniai veikalai" prieštarauja vienas kitam. Nebent "rimtais" vadini tuos, kurie atitinka tavo pasaulėžiūrą.

, atlik koki nors veiksma, kuris neturetu priezasties ir ji aprasyk mums

Lygiai tą patį žada visokios Kabalos ir transcendentinės meditacijos judėjimai.

Tai tik dalis interpretacijos. Kabalistinis medis yra raktas, kuris gali atidaryti daug duru, ne tik gerio ir blogio pazinima. Vistiek gale geris ir blogis yra dvi tos pacios monetos puses - viena kuria, kita griauna. Jeigu nesunaikinsi seno, tai nebus vietos naujam. Visur pusiausvyra. Beto nebutina siekti kazkokio transcendentinio potyrio - visai malonu yra pasinaudoti izvalga, suzinoti kazka naujo.