Jei Žemė išklystų iš savo orbitos? Tamsiųjų fizikos jėgų galia (3)
Žemės išklydimo iš orbitos aplink Saulę tikimybė – labai menka. Tačiau, anot Floridos technologijų instituto fiziko Hakimo Oluseilo (Hakeem Oluseyl), visatoje ir šalia mūsų egzistuoja pakankamai galingos jėgos, kurios galėtų išjudinti net ir planetas. Blogiausia tai, kad mes tik pradedame tas jėgas pažinti ir suprasti.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tamsioji mįslė
H. Oluseilas pripažįsta, kad Žemės išklydimo iš orbitos aplink Saulę tikimybė – labai menka. Tačiau, anot jo, egzistuoja pakankamai galingos jėgos, kurios galėtų išjudinti net ir planetas. Mes tik pradedame tas jėgas pažinti ir suprasti. Viena iš tokių jėgų – tamsioji medžiaga.Tai – mįslinga medžiagos forma, sudaranti faktiškai 85 proc. visatos. Visatoje yra ir įprastos medžiagos, iš kurios sudaryti mes, planetos, žvaigždės. Tačiau per daugelį tyrinėjimų dešimtmečių astrofizikai suprato, kad egzistuoja ir kita medžiagos forma – kuri sulaiko viską kartu ir neleidžia išsisklaidyti.
"Žinome, kad egzistuoja mįslinga medžiaga, papildoma masė, bet negalime suprasti jos prigimties, – sako Harvardo-Smitsono centro daktaras Konstantinas Balyginas. – Tiksliai nežinome, kas tai."
"Ta medžiaga – vaiduokliška: ji neskleidžia šviesos, jos neatspindi, tačiau prisideda prie gravitacinės kūnų masės, - aiškina K. Šarfas. – Jei tamsiosios medžiagos telkinys praslinktų pro mūsų Saulės sistemą ar netoli jos, to telkinio gravitacija gali turėti didžiulės įtakos Saulės sistemos kūnams, taip pat ir Žemei."
Toji gravitacija išvestų planetas iš gana tikslių orbitų aplink Saulę. Laikui bėgant, tas nestabilumas didėtų. Ir orbitos iš lėto plėstųsi. Kas nutiktų, jei Žemės orbita pasikeistų?
Įsivaizduokime, kad taip ir nutinka.
Jei orbitos matmenys padidėtų, klimatas Žemėje taptų gerokai šaltesnis. Žemės orbita pradėtų palaipsniui trauktis nuo Saulės, ir temperatūra Žemėje pradėtų kristi. Tik po pusę laipsnio per metus. Tačiau po 20 metų pusiaują sukaustytų speigai, o po 96 metų vidutinė temperatūra Žemėje siektų -256°C.
(Bus daugiau)
Parengta pagal "National Geographic Channel" TV serialą "Evacuate Earth" ("Žemės evakuacija")
"Žinome, kad egzistuoja mįslinga medžiaga, papildoma masė, bet negalime suprasti jos prigimties, – sako Harvardo-Smitsono centro daktaras Konstantinas Balyginas. – Tiksliai nežinome, kas tai."
"Ta medžiaga – vaiduokliška: ji neskleidžia šviesos, jos neatspindi, tačiau prisideda prie gravitacinės kūnų masės, - aiškina K. Šarfas. – Jei tamsiosios medžiagos telkinys praslinktų pro mūsų Saulės sistemą ar netoli jos, to telkinio gravitacija gali turėti didžiulės įtakos Saulės sistemos kūnams, taip pat ir Žemei."
Toji gravitacija išvestų planetas iš gana tikslių orbitų aplink Saulę. Laikui bėgant, tas nestabilumas didėtų. Ir orbitos iš lėto plėstųsi. Kas nutiktų, jei Žemės orbita pasikeistų?
Įsivaizduokime, kad taip ir nutinka.
Jei orbitos matmenys padidėtų, klimatas Žemėje taptų gerokai šaltesnis. Žemės orbita pradėtų palaipsniui trauktis nuo Saulės, ir temperatūra Žemėje pradėtų kristi. Tik po pusę laipsnio per metus. Tačiau po 20 metų pusiaują sukaustytų speigai, o po 96 metų vidutinė temperatūra Žemėje siektų -256°C.
(Bus daugiau)
Parengta pagal "National Geographic Channel" TV serialą "Evacuate Earth" ("Žemės evakuacija")
(11)
(1)
(1)