12 labiausiai tikėtinų pasaulio pabaigos scenarijų (0)
Pasaulio pabaigos motyvas dažnai sutinkamas Holivudo filmuose. O kurie iš šių bauginančių apokaliptinių scenarijų galėtų išsipildyti realybėje? Oksfordo universiteto Žmonijos ateities instituto ir Globalių iššūkių fondo mokslininkai sudarė 12 labiausiai tikėtinų žmonijos civilizacijos pabaigos scenarijų sąrašą, rašo independent.co.uk.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Šis tyrimas orientuotas į tai, kad gilesnis iššūkių svarbos supratimas padėtų atkreipti dėmesį į riziką, su kuria susiduriame. Siekiame, kad būtų sukurtas kelias, vedantis į darnesnį vystymąsi“, – pasakoja tyrimo autoriai. Pasak jų, nors tyrimą galima pavadinti moksliniu žmonijos išnykimo tikimybės įvertinimu, svarbiau yra paskatinti imtis veiksmų, remiantis prielaida, kad žmonės gali atremti iššūkius ir paversti juos galimybėmis.
Tad kokie tie 12 didžiausių iššūkių?
Tyrimo autorių nuomone, visuotinis koordinavimas siekiant sustabdyti klimato kaitą yra svarbiausias kontroliuojamas faktorius norint užkirsti kelią gamtos katastrofai.
Mokslininkai taip pat perspėja, kad klimato kaitos įtaką skaudžiausiai pajus vargingiausios šalys. Dėl gausybės bado sukeltų mirčių ir didžiulės migracijos gali kilti globali suirutė, vedanti į žmonijos žlugimą.
Nors mokslininkai pripažįsta, kad šiandien branduolinio karo tikimybė yra mažesnė nei praėjusį šimtmetį, fakto, kad egzistuoja „tyčinio ar atsitiktinio branduolinio konflikto galimybė“, atmesti jokiu būdu negalima.
Esminis faktorius, nulemsiantis, ar ištiks branduolinis konfliktas – kaip susiklostys esamų ir būsimų branduolinių galybių santykiai.
„Yra pagrindo manyti, kad plataus masto epidemija tikėtina daug labiau, nei mes esame linkę galvoti“, – įsitikinę mokslininkai.
Siekiant išvengti katastrofos, labai svarbu, kad pasaulio medicinos sistema būtų pajėgi atlaikyti pandemiją.
Tyrimo autoriai perspėja: didesnio nei 5 km asteroido įsirėžimas sunaikintų Nyderlandų dydžio plotą. Pasak mokslininkų, tokie reiškiniai nutinka kas 20 milijonų metų.
Didžiausią žalą sukeltų ne pats įsirėžimas, o atmosferoje pasklidę dulkių debesys. Prasidėtų ilgai trunkanti žiema, kuri padarytų įtaką klimatui, pažeistų biosferą, sutrikdytų maisto tiekimą ir sukurtų politinį nestabilumą.
Kaip ir Žemės susidūrimo su asteroidu atveju, didžiausią grėsmė būtų išsiveržimo sukelti dulkių debesys, kurie sugertų saulės spindulius ir kiltų ilgalaikė žiema. Tokia žala gali būti prilyginama branduolinio karo sukeltoms pasekmėms.
Mokslininkai teigia, kad žmonija turi arba tausoti ekosistemą, arba tiesiog tikėtis, kad civilizacija nėra nuo jos priklausoma. Rūšių nykimas šiuo metu yra gerokai dažnesnis nei anksčiau. Tad siekdama išgyventi žmonija privalo suvokti, kad būtina sukurti tvarią ekonomiką.
Politinę ir ekonominę pasaulio sistemą sudaro daugybė veikėjų, kurie siekia savo tikslų ir yra įvairiais ryšiais susieti tarpusavyje. Paini sistemos prigimtis gali tapti jos žlugimo priežastimi.
Ekonominė griūtis sukeltų socialinį chaosą, riaušes, neramumus, kriminalinių nusikaltimų proveržį.
Tai vienas sudėtingiausių ir pavojingiausių scenarijų. Mokslininkai nerimauja, kad gali būti sukurtas patogenas, kuris tiesiog nušluotų visą žmoniją, ypač tuo atveju, jei jis būtų panaudotas kaip biologinis ginklas.
Nanotechnologijos gali pasiūlyti kai kurių pasaulį kankinančių problemų sprendimus, tačiau atsidūrusios netinkamose rankose jos turėtų naikinantį poveikį. Nanotechnologijos gali smarkiai palengvinti ginklų gamybą ir pažangesnių ginklų kūrimą, pavojingas būtų ir piktnaudžiavimas nanotechnologijomis medicinoje.
Mokslininkai įsitikinę, kad išvystytas dirbtinis intelektas gali būti sunkiai valdomas ir pavojingas: sistemos su dirbtiniu intelektu gali imti elgtis savarankiškai ir sukurti pasaulį, kuriame nėra žmonių. Kita vertus, dirbtinis intelektas taip pat gali gerokai greičiau nei žmonės rasti sprendimus likusioms tyrime paminėtoms grėsmėms.
Nevykę politikų sprendimai gali ne tik nepasiūlyti išeičių daugeliui išsprendžiamų problemų, bet ir sukelti dar blogesnių pasekmių.
Galiausiai mokslininkai primena, kad egzistuoja visiškai atskiros priežastys, kurių kombinacija galėtų sukelti didžiulę grėsmę žmonijos išlikimui.
Tad kokie tie 12 didžiausių iššūkių?
1. Milžiniška klimato kaita
Tyrimo autorių nuomone, visuotinis koordinavimas siekiant sustabdyti klimato kaitą yra svarbiausias kontroliuojamas faktorius norint užkirsti kelią gamtos katastrofai.
Mokslininkai taip pat perspėja, kad klimato kaitos įtaką skaudžiausiai pajus vargingiausios šalys. Dėl gausybės bado sukeltų mirčių ir didžiulės migracijos gali kilti globali suirutė, vedanti į žmonijos žlugimą.
2. Branduolinis karas
Nors mokslininkai pripažįsta, kad šiandien branduolinio karo tikimybė yra mažesnė nei praėjusį šimtmetį, fakto, kad egzistuoja „tyčinio ar atsitiktinio branduolinio konflikto galimybė“, atmesti jokiu būdu negalima.
Esminis faktorius, nulemsiantis, ar ištiks branduolinis konfliktas – kaip susiklostys esamų ir būsimų branduolinių galybių santykiai.
3. Masinė pandemija
„Yra pagrindo manyti, kad plataus masto epidemija tikėtina daug labiau, nei mes esame linkę galvoti“, – įsitikinę mokslininkai.
Siekiant išvengti katastrofos, labai svarbu, kad pasaulio medicinos sistema būtų pajėgi atlaikyti pandemiją.
4. Masyvaus asteroido susidūrimas su Žeme
Tyrimo autoriai perspėja: didesnio nei 5 km asteroido įsirėžimas sunaikintų Nyderlandų dydžio plotą. Pasak mokslininkų, tokie reiškiniai nutinka kas 20 milijonų metų.
Didžiausią žalą sukeltų ne pats įsirėžimas, o atmosferoje pasklidę dulkių debesys. Prasidėtų ilgai trunkanti žiema, kuri padarytų įtaką klimatui, pažeistų biosferą, sutrikdytų maisto tiekimą ir sukurtų politinį nestabilumą.
5. Galingas ugnikalnio išsiveržimas
Kaip ir Žemės susidūrimo su asteroidu atveju, didžiausią grėsmė būtų išsiveržimo sukelti dulkių debesys, kurie sugertų saulės spindulius ir kiltų ilgalaikė žiema. Tokia žala gali būti prilyginama branduolinio karo sukeltoms pasekmėms.
6. Ekologinė katastrofa
Mokslininkai teigia, kad žmonija turi arba tausoti ekosistemą, arba tiesiog tikėtis, kad civilizacija nėra nuo jos priklausoma. Rūšių nykimas šiuo metu yra gerokai dažnesnis nei anksčiau. Tad siekdama išgyventi žmonija privalo suvokti, kad būtina sukurti tvarią ekonomiką.
7. Pasaulio sistemos griūtis
Politinę ir ekonominę pasaulio sistemą sudaro daugybė veikėjų, kurie siekia savo tikslų ir yra įvairiais ryšiais susieti tarpusavyje. Paini sistemos prigimtis gali tapti jos žlugimo priežastimi.
Ekonominė griūtis sukeltų socialinį chaosą, riaušes, neramumus, kriminalinių nusikaltimų proveržį.
8. Sintetinė biologija
Tai vienas sudėtingiausių ir pavojingiausių scenarijų. Mokslininkai nerimauja, kad gali būti sukurtas patogenas, kuris tiesiog nušluotų visą žmoniją, ypač tuo atveju, jei jis būtų panaudotas kaip biologinis ginklas.
9. Nanotechnologijos
Nanotechnologijos gali pasiūlyti kai kurių pasaulį kankinančių problemų sprendimus, tačiau atsidūrusios netinkamose rankose jos turėtų naikinantį poveikį. Nanotechnologijos gali smarkiai palengvinti ginklų gamybą ir pažangesnių ginklų kūrimą, pavojingas būtų ir piktnaudžiavimas nanotechnologijomis medicinoje.
10. Dirbtinis intelektas
Mokslininkai įsitikinę, kad išvystytas dirbtinis intelektas gali būti sunkiai valdomas ir pavojingas: sistemos su dirbtiniu intelektu gali imti elgtis savarankiškai ir sukurti pasaulį, kuriame nėra žmonių. Kita vertus, dirbtinis intelektas taip pat gali gerokai greičiau nei žmonės rasti sprendimus likusioms tyrime paminėtoms grėsmėms.
11. Netikęs valdymas
Nevykę politikų sprendimai gali ne tik nepasiūlyti išeičių daugeliui išsprendžiamų problemų, bet ir sukelti dar blogesnių pasekmių.
12. Nežinomos pasekmės
Galiausiai mokslininkai primena, kad egzistuoja visiškai atskiros priežastys, kurių kombinacija galėtų sukelti didžiulę grėsmę žmonijos išlikimui.
(22)
(6)
(16)