Visi paaiškinimai vienoje vietoje: kodėl nerandame ateivių? (5)
Ar žinote nuo ko prisidėjo visa ateivių paieškos istorija? O gi nuo visiškai paprasto dalyko: vieną 1950-ųjų dieną fizikas Enrico Fermi prisėdo prie savo pietaujančių kolegų ir išdėstė keletą pastabų, kurias apibendrinti galima būtų taip: 1) galaktika yra labai didelė ir labai sena, joje yra šimtai milijardų žvaigždžių, ir ko gero su dar daugiau gyvybei tinkamų planetų. 2) Tai reiškia, kad jau buvo pakankamai laiko susikurti kokiai išsivysčiusiai civilizacijai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai kur gi jie yra, ir kodėl gi jų dar neaptikome? Šis paprastas, bet daugeliui galvų knietintis klausimas šiais laikais vadinamas Fermi paradoksu. Taigi, ateiviaineturėtų būti tokie reti, bet vis dar neturime jokių patikimų įrodymų apie juos. Portalas RealClearScience.com atrinko 12 priežasčių, kodėl kol kas taip yra:
1. Nėra jokių ateivių. Kad ir kaip neįtikėtinai tai atrodytų galaktikai su, tikėtina, 40 milijardų Žemės dydžio planetų gyvybei tinkamose žvaigždžių zonose, vis dėlto gal mes iš tiesų esame vieni.
2. Be mūsų nėra jokių kitokių protingų gyvybių. (Jei tik protingomis gyvybėmis galime vadinti save). Gyvybė gali egzistuoti, bet ji gali būti žemesnės formos – bakterijos ir mikrobai ar kitokie „kosmiškai tylūs“ padarai.
3. Protingi padarai yra, bet jie dar nepasiekę pažangios technologijos lygio. Dabar astronomai svetimos gyvybės paieškai naudoja radioteleskopus, tikėdamiesi aptikti elektromagnetinius signalus, skleidžiamus svetimos civilizacijos, bet jei jie nieko netransliuoja?
4. Svetima protinga gyvybė yra susinaikinusi. Galbūt tai buvo masinio naikinimo ginklas, galbūt planetinė tarša, o gal pačių sukurta nuožmi liga – galbūt protingos rūšies prigimtis yra sunaikinti save?
5. Visata yra mirtinai pavojinga vieta. Kosminiais masteliais – pagalvokite apie milijardus metų – gyvybė yra labai trapi. Vienintelis asteroidas, supernova, gama spindulių ar saulės pliūpsnis, ir ilgai besivysčiusi gyvybė planetoje gali žūti vienu akimirksniu.
6. Kosminė erdvė yra labai didelė. Jau vien Paukščių Tako galaktikos skersmuo prilygsta 100 000 šviesmečių, tad visai įmanoma, kad stipriai sutelkti protingos gyvybės siunčiami signalai, sklindantys ne didesniu nei šviesos greičiu, mūsų dar nepasiekė.
7. Mes dar per trumpai ieškome. Aštuoniasdešimt metų - tiek egzistuoja radioteleskopai, kurie leidžia mums išgirsti svetimos gyvybės signalus. O aktyvia ateivių paieška mes užsiimame tik apie šešis dešimtmečius. Tai nėra labai daug.
8. Ieškome netinkamoje vietoje. Kaip minėta anksčiau, kosmosas yra didžiulis, ir jame begalė regionų, kur galima klausytis ateivių signalų. Ir jei mes nesiklausome tiksliai to regiono, kuriame egzistuoja technologiškai išsivysčiusi gyvybė, mes niekada jos neišgirsime. Kaip portalui „Universe Today“ paaiškino mokslo žurnalistas Andrew Fain, tai reiškia tą patį, kas būtų bandymas pasikalbėti su draugu per raciją, turinčią 250 milijardų kanalų – neturint nė menkiausio supratimo, kurį kanalą naudoja jūsų draugas. Ko gero, tokiu atveju reikiamo kanalo paieška užtruks.
9. Ateivių technologija yra pernelyg pažangi. Radijo technologija mūsų aplinkoje atrodo paprasta, bet galbūt tolimųjų pasaulių civilizacijos turi išradusios tobulesnius komunikacijos būdus, pavyzdžiui – neutrinų signalus? Mes kol kas tokių tiesiog nemokame iššifruoti.
10. Niekas nieko netransliuoja. Vietoje to, visi galbūt klausosi. Iš tiesų juk labai panašiai yra ir su mumis Žemėje – išskyrus kelis menkus bandymus išsiųsti stipresnį signalą siauru diapazonu į žvaigždes, mes vargiai siunčiame kokius signalus į Visatą.
Tiesą sakant, jei ateiviai naudoja tokius pačius radioteleskopus, kokius turime mes, tai jie mūsų radijo ir TV signalus gali išgirsti tik būdami 0,3 šviesmečio atstumu. Toks atstumas nesiekia net mūsų gimtosios Saulės sistemos krašto.
11. Su mumis nekontaktuojama specialiai. Juk ir mes patys Žemėje turime taisykles, kaip bendraujame su mažomis izoliuotomis tautelėmis, tad kodėl negalėtų analogiškos taisyklės taikomos ir mums? Beje, apie tai kalbama ir seriale „Star Trek“ - kur išsivysčiusios civilizacijos labai riboja kontaktą su būtybėmis, kurios menkiau išsivysčiusios tiek technologiškai, tiek kultūriškai.
12. Ateiviai jau yra čia, tik mes to nesuvokiame. Konspiracijų teorijų gerbėjai tiesiog įsimylėję šią versiją. Ir nors realybėje tokio varianto tikimybė yra ganėtinai maža, vis dėlto tai nėra neįmanoma – galbūt vyriausybės tikrai slepia ateivius. Nors vis dėlto, tokiu atveju labiau tikėtina, kad ateiviai stebi ir tyrinėja žmoniją ironiškai užsimaskavę laboratorijų pelėmis, kaip rašoma Douglaso Adamso „Kosmostopo gide po galaktiką“.
