Ateities prognozavimas – nedėkingas užsiėmimas: atspėti, kas bus ateityje, yra itin sunku. Tačiau tai neatgraso žmonių nuo svajojimo ir prognozavimas visuomet buvo tarsi įgimtas žmogaus polinkis. Mus tiesiog žavi ateities nežinomybė, noras pamatyti tai, kaip gyvensime ateityje. Puikiausia to žavesio apraiška – mokslinė fantastika, aprašanti technologijas, kurias turėtume naudoti ateityje.

Futuristai bando sistemingai vertinti ateities prognozes ir galimybes, vertina, kaip jos randasi iš to, ką turime šiandien – ar tai būtų žmonių visuomenės produktas, ar apskritai gyvybės Žemėje teikiama galimybė.

Kai kurios prognozės, kurioms dabar yra šimtas metų ar daugiau, vertinant iš šiandienos perspektyvos atrodo netgi kvailai ir yra labai jau tolimos nuo realybės, tačiau net ir su šypsena negalima paneigti jų išradingumo ir savo protėvių idėjų gausos. Bet esama ir tokių futuristinių iliustracijų, kuriose galbūt atsitiktinai, o galbūt dėl neįtikėtino įžvalgumo atvaizduota tokia ateitis, kuri yra labai panaši į mūsų kasdienybę. Pateikiame jums keletą tokių itin taiklių prognozių.

1. TV akiniai

Tai – vaizdas, kuris šiandien atrodo labai jau pažįstamas: tarsi grybai po lietaus pasaulyje randasi įvairiausi virtualios bei papildytosios realybės įrenginiai, tokie kaip „Oculus Rift“ ar „HTC Vive“.

Ši nuotrauka pirmą kartą pasirodė žurnale „Life“ 1963 metais. Joje žinomas mokslinės fantastikos autorius Hugo Gernsbackas (kai kurie skaitytojai jį vertina kaip mokslinės fantastikos tėvą) fotografui pozuoja ant galvos užsimaukšlinęs modelį aparato, kuris buvo paminėtas jo pasakojime. H. Gernsbackas šį įrenginį pavadino „TV akiniais“. Labai taiklu.

2. Robotai siurbliai

1910 metais Jeanas-Marcas Côté ir jo iliustratorių grupė nusprendė sukurti piešinių rinkinį, kurį pavadino „En L’An 2000“ (2000 metais). Visos šioje kolekcijoje esančios iliustracijos yra labai įdomios ir kai kurios jų mūsų dabartį atvaizdavo tiksliau už kitas.

Būtent šioji, pavadinta „elektrinis šveitimas“, atrodo labai artima tikrovei. XXI a. pradžioje, pradėjus vystyti robotines technologijas, įmonės pradėjo gaminti robotus, galinčius išvalyti namus be žmogaus pagalbos. Šie robotai siurbliai šiandien sutinkami dar ne kiekvienuose namuose, tačiau neabejotina, kad jų daugėja.

3. Skaitmetinė klasė

Šią iliustraciją 1969 m. Japonijos žurnalui „Computopia“ sukūrė Shigeru Komatsuzaki. Ji yra pavadinta „Kompiuterizuotos mokyklos iškilimas“. Piešinyje atvaizduotos autoriaus idėjos, kaip ateityje turėtų atrodyti mokyklos klasė.

Atkreipkite dėmesį, kad mokytojas – tai ekrane matomas atvaizdas, o kiekvienas mokinys naudojasi kompiuteriu. Kiekviena mokyklinė užduotis yra atliekama įvedant ją į ekraną. „Skaitmeninis mokytojas“ automatiškai tikrina kiekvieno mokinio pažangą.

Jeigu nekreiptume dėmesio į ganėtinai piktai atrodančius robotus, ši iliustracija būtų ganėtinai tiksli. Jau šiandien daugelyje šalių klasėse vykdoma intensyvi kompiuterizacija – įskaitant asmeninio kompiuterio išskyrimą kiekvienam vaikui, kaip šioje nuotraukoje. Be to, populiarėja nuotolinio mokymosi praktika.

4. Vaizdo skambučiai

Šios technologijos atsiradimą praeityje prognozavo daugybė autorių, futuristų ir iliustratorių. Būtent ši iliustracija yra viena iš aktyviausių – ji sukurta 1930 metais. Panašumas į šiandienos išmaniuosius telefonus – neįtikėtinas: dvi ponios, sėdėdamos kavinėje, bendrauja su savo draugėmis per „Skype“ – tokių vaizdelių šiandien galima pamatyti beveik bet kurioje pasaulio vietoje.

5. Autonominiai automobiliai

Ši iliustracija pirmą kartą pasirodė 1940 metų birželį, ant žurnalo „Popular Science“ viršelio. Jos autoriai prognozavo, kad automobiliai ateityje gebės veikti autonomiškai ir gabens žmones be vairuotojo būtinybės. Neįtikėtina prognozė – ypač jeigu pagalvotumėte, kad anais laikais buvo tikimasi, jog šios technologijos dienos šviesą išvys jau po dvejų metų.

Tiesa, tik šiandien, praėjus daugiau nei 70 metų, automobilių autonomija palengva tampa realybe. Visi didžiausi pasaulio gamintojai meta milžiniškas investicijas į automobilių autonominio valdymo saugumo bei patikimumo užtikrinimo technologijas.

Tiesa, šiandien visiems automobiliams – net ir su pačiomis pažangiausiomis autonominio valdymo galimybėmis – vis dar reikalingas žmogus vairuotojas, tačiau jau nebe už kalnų ta diena, kai vairavimas, lygiai kaip kadaise jodinėjimas žirgu, taps nebe būtinu, o tik pramoginiu gebėjimu.

Komentarai ()