Įsivaizduokite tokį scenarijų: vakare pamirštate nusistatyti žadintuvą, kuris įtaisytas jūsų dilbyje – ir dėl to vėluojate į darbą. Greitai šokate iš lovos ir virtualiai apkabinate šeimos narius, gyvenančius už tūkstančių kilometrų nuo jūsų. Galiausiai lipate į automobilį ir savo beždžionei-vairuotojui liepiate kuo greičiau važiuoti. Taip, atrodo, kad nusimato streso kupina diena – tačiau bent jau jūsų atostogos Mėnulyje prasidės vos už kelių dienų.

Šiandien toks scenarijus mums atrodo kaip iš fantastikos srities, tačiau anksčiau žmonės manė, kad maždaug 2020 metais iš tikrųjų taip gyvensime. Išvis, istorijoje galime rasti daugybę įvairiausių spėjimų ir teorijų apie tai, kaip gi žmonija gyvens ateityje. Kai kurias iš jų mokslininkai pateikdavo labai pasitikėdami savimi, tačiau šiandien jos yra visiškai nereikšmingos, o iš dalies – ir juokingos.

Tačiau pradedant naujus metus, vis tiek įdomu paklausti: kur mes manėme, kad būsime 2020 metais? Galbūt kad gyvensime kitoje planetoje? Arba kad galėsime laisvai nuskristi paatostogauti į Mėnulį? Iš tiesų gana didelę dalį šių dienų tendencijų ankstesnio meto ekspertams, mokslininkams ir futurologams pavyko atspėti – tačiau tikrai ne viską.

Štai pavyzdžiui, buvo manoma, kad 2020 metais jau būsime nusileidę Plutone, o robotai už mus darys įvairiausius namų ruošos darbus. Be to, daugelis tikėjosi, kad 2020-ųjų medicina bus taip pažengusi, kad žmonės sulauks 150 metų. Šiame straipsnyje apžvelgsime įdomiausius ir juokingiausius spėjimus – kurie, anot tų laikų ekspertų, šiandien jau turėjo išsipildyti.

Robotų revoliucija šiek tiek vėluoja

Anksčiau visi žmonės labai bijojo, kad robotai užims mūsų darbo vietas. 2006 metais Elono universiteto svetainėje buvo rašoma, kad futurologai ir technologijų ekspertai spėja, jog robotai ir dirbtinis intelektas 2020 metais bus kiekvieno iš mūsų kasdienybė ir kad jie jau bus visiškai perėmę fizinį darbą. Na, kaip matome šiandien – taip, robotai stipriai patobulėjo, bet jie dar tikrai nesikėsina į mūsų darbo vietas.

2005 metais birtų futurologas Ianas Pearsonas taip pat sakė, kad sąmonė yra tas dalykas, kuris kompiuteryje tiesiog būtinas. Jis taip pat paminėjo, kad sukurti suvokiantį kompiuterį, pralenkiantį žmogų visomis prasmėmis, įmanoma iki 2020 metų.

„Jis tikrai turės emocijas. Juk jei aš esu lėktuve, tai noriu, kad lėktuvo kompiuteris bijotų nukristi dar labiau nei aš – tokiu atveju jis darys viską, kad liktume ore“, – tuo metu teigė I.Pearsonas.

Na, bet dabar jau sulaukėme 2020-ųjų - ir mūsų keleiviniai lėktuvai nei patys skraido be piloto, nei turi emocijas.

„Technologijos neprogresavo taip greitai, kaip maniau, kad jos progresuos. Dirbtinis intelektas amžiaus pradžioje tobulėjo be galo greitai, todėl tuo metu manėme, kad iki 2015 metų turėsime suvokiančias mašinas, kurios bus protingesnės už žmogų“, – dabar sako I.Pearsonas. – Įvyko didelis nuosmukis, kuris viską pristabdė. Drįsčiau sakyti, dirbtinis intelektas progresavo 35-40 proc. lėčiau nei mes manėme“.

Ir nors I.Pearsonas pripažįsta, kad robotų šiandien yra daug mažiau nei buvo tikimasi anksčiau, jis vis tiek pastebi, kad vis dėl to kompiuterizuotų kolegų jau turime.

„Galime nueiti į kurią nors automobilių gamyklą ir pamatysime, kad ten nėra nė vieno žmogaus“, – sako jis.

Beje, nėra taip, kad viskas sustotojo: technologijos, dirbtinis intelektas ir robotai toliau tobulėja, todėl dabar jau galime spėlioti kas mūsų laukia po 10, 20 ar 50 metų. „MIT Technology Review“ žurnalo komanda bandė atsekti ir paanalizuoti ataskaitas, kuriose kalbama apie automatikos poveikį darbui. Jie pastebėjo, kad yra nemažai kompanijų, kurios siūlo padėti vieną ar kitą įmonę automatizuoti, be to, egzistuoja to skirtingi lygiai: galima rinktis dalinį automatizavimą arba tą, kuris automatizuos viską, kas įmanoma.

I.Pearsonas 2009 bandė nuspėti ir dar vieną dalyką. Tuo metu jis sakė, kad šiandien kiekvienas žmogus jau turės „aktyvią odą“ – tai reiškia, kad mūsų kūnuose jau bus įdiegtos įvairios technologijos, kurios stebės mūsų sveikatą. Jis tuo metu taip pasakojo, kad toks prietaisas gebės „įrašyti nervų perduodamus signalus, o panorėjus juos pakartoti – pavyzdžiui, jei norėtume prisiminti jausmą apsikabinant mylimą žmogų“.

Dabar futurologas sako, kad tokie dalykai reikalauja labai sudėtingų technologijų.

„Mes įsivaizdavome, kaip tai galima padaryti prieš 20 metų, tačiau tai neįvyko vien todėl, kad labai nedidelė inžinierių ir kompanijų dalis nusprendė koncentruotis į šią sritį“, – teigia futorologas.

Jis sako, kad vis dėl to apie 85 proc. jo spėjimų išsipildė. Kaip pavyzdį jis pateikia trumpąsias žinutes ir socialinius tinklus.

„Vien žiūrint į pačius pirmuosius socialinius tinklus – tokius kaip „Yahoo!“ – buvo galima pastebėti, jog žmonėms patinka bendrauti su kitais žmonėmis iš viso pasaulio, taip pat kad jiems patinka diskutuoti ir dalintis savo mintimis tomis temomis, kurios juos domina“, – sako futurologas.

Tiesa, yra ir tokių tendencijų, kurių I.Pearsonas visiškai nenumatė. Jis sako, kad labiausiai jį patį nustebino toks didelis visuomenės susirūpinimas klimato kaita. Bet nepaisant nesėkmių, I.Pearsonas vis dėl to ir toliau spėlioja, kas bus ateityje.

„Daugelis mano, kad iki 2030 visi važinėsime autonominiais automobiliais, bet aš manau, kad taip nebus. Daug pigesnis variantas yra stiklo pluošto platformos, kurios važinės automatizuotais greitkeliais“, – spėja futurologas.

Jis taip pat prideda, kad paprastą miestą paversti išmaniu galima vos per kelias savaites. Tai būtų itin naudinga tiek žmogui, tiek pačiam miestui, tiek aplinkai.

Maistą dar valgome, bet pomėgiai keičiasi

Robotai dar neužėmė mūsų darbo vietų, o ir į pietų pertraukas kol kas einame kaip įprastai – tačiau 2004 metais futurologas Ray'us Kurzweilas savo knygoje „Fantastic Voyage: Live Long Enough to Live Forever“ rašė, kad 2020 metais maisto mes praktiškai nevartosime.

„Milijardai mažų nanorobotų žmogaus virškinamajame trakte ir kraujotakos sistemos gebės išskirti tikslų kiekį tos medžiagos, kurios reikia organizmui“, – rašoma knygoje.

Na, bet vėl gi, šiandien matome, kad maži robotai dar nepakeitė maisto, tačiau kitų futurologų spėjimai po truputį jau gali virsti realybe.

1913 metais „New York Times“ laikraštyje pasirodė straipsnis, kuriame buvo pateiktas „Amerikos mėsos pakuotojų“ asociacijos (dabar ji jau neegzistuoja) prezidento spėjimas. Jis sakė, kad XXI a. amerikiečiai praktiškai nebevalgys mėsos, o ją pakeis ryžiai ir daržovės. Pats straipsnis buvo pavadintas gana keistai – „Vegetarizmo pavojus“ – o ir pats prezidentas apibūdino tokią situaciją kaip bauginančią. Jis ją siūlė spręsti skatinant ūkininkus auginti daugiau galvijų.

Tačiau po 100 metų matome, kad vegetarizmas ir veganizmas šiandien yra labai populiarus. Didelė dalis mokslininkų net siūlo valgyti kuo mažiau mėsos – tam, kad galėtume ūkių užimamą žemę pernaudoti kitiems tikslams ir sumažinti klimato kaitą.

Be žmonių dietos pasikeitimų, 2000 metais R.Kuzweilas taip pat spėjo, kad iki 2020 metų kompiuteriai bus visiškai nematomi ir kad jie bus įmontuoti visur – į sienas, stalus, kėdes, drabužius, papuošalus ir mūsų kūnus. Jis taip pat buvo vienas iš daugelio futuristų, kuris spėjo, kad telefonus pakeis išmanūs akiniai arba kontaktiniai lęšiai. „Google“ išbandė šią sritį – tačiau paaiškėjo, kad žmonės, bent jau kol kas, išmanių akinių nereikia.

Dar du futurologai – Peteris Schwartzas ir Peteris Leydenas – 1997 metais žurnale „Wired“ rašė, kad šiuo metu rinkimuose balsuosime tik virtualiai. Tuo tarpu Ericas Haseltine'as žurnale „Discover“ rašė, kad ranka padėti parašai 2020 metais bus visiškai nebenaudojami ir kad juos pakeis biometriniai duomenys: akies rainelė, piršto atspaudas ir balso atpažinimo sistemos. Išmanūs telefonai šiandien naudoja visas tris technologijas.

Josephas D'Agnese'as tame pačiame žurnale taip pat spėjo, kad negalėsime įlipti į lėktuvą ar įeiti į savo namus be akies rainelės nuskaitymo. Tuo tarpu „MIT Dirbtinio intelekto laboratorijos“ įkūrėjas Marvinas Minsky irgi spėjo, kad žmonės juodojoje rinkoje ieškos galimybės kaip nors save genetiškai modifikuoti – pavyzdžiui, prailginti savo gyvenimą ar į smegenis įsirašyti naujus gebėjimus.

Parengta pagal CNN.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()