Kaip iš šnipų romano – taip galima apibūdinti 1948 m. Australijos paplūdimyje rasto negyvo vyro istoriją. Praėjus daugiau negu 70-čiai metų, mirusiojo tapatybė vis dar neaiški, mirties priežastis nenustatyta, o byloje galima rasti daug labai keistų detalių, kurios ir Šerlokui Holmsui būtų rimtas iššūkis.

Vyras greičiausiai mirė nuo nuodų, bet nuo kokių – neaišku. Tarp jo daiktų rasta knyga su slaptu kodu, kurio niekas nesugebėjo iššifruoti. Visos etiketės nuo vyro drabužių buvo nupjaustytos, kad net nebūtų aišku, iš kur jis atvyko. Policijai pavyko rasti galimą vyro meilužę, tačiau ji užminė tik dar daugiau mįslių.

Šios keistos istorijos 70-mečio proga portalas abc.au aiškinosi, kaip vystėsi ši keista istorija, kodėl bylos išspręsti taip ir nepavyko ir ar mes kada nors galime tikėtis sužinoti, kas įvyko Adelaidės priemiestyje 1948 m. gruodį.

Kūnas rastas paplūdimyje

Somertono paplūdimyje Australijos miesto Adelaidės priemiestyje vasaromis mielai lankosi vietiniai. Jie čia mėgaujasi smėliu, bangomis ir saule.

Tačiau 1948 m. gruodžio 1 d. tuomet 16-metis Neilas Day'us rado šį tą keistesnio. Jis su draugu pajūriu anksti ryte jodinėjo arkliais – įprasta šių vietovių pramoga.

Jie iš tolo pastebėjo žmogų, kuris, kaip jiems atrodė, miegojo. Jis gulėjo ant nugaros, o veidas buvo nukreiptas į dangų.

„Mes nelabai atkreipėme į jį dėmesį, nes žmonės tuomet karštomis vasaros naktimis mėgo miegoti paplūdimyje“, – sakė N.Day'us ABC portalui.

Jaunuoliai dar kelis kilometrus jojo pajūriu. Grįždami pastebėjo, kad vyras guli toje pačioje vietoje, tad prijojo pažiūrėti, ar jam viskas gerai.

„Mes nematėme, ar jis kvėpuoja, todėl mano draugas Horrie'is nušoko nuo arklio ir pajudino vyrą. Jis buvo miręs. Mums tai buvo šokas, mes niekada nematėme nieko panašaus“, – pasakojo N.Day'us.

Miręs vyras dėvėjo rudą kostiumą, buvo švariai nusiskutęs, atrodė, kad yra maždaug 40-ies metų amžiaus. Jam ant krūtinės gulėjo pusiau surūkyta cigaretė, o jo kojos buvo sukryžiuotos.

Jackas Lyonsas – kitas vyras, tuomet buvęs paplūdimyje netoliese – iškvietė policiją. Taip ir prasidėjo dešimtmečius trunkanti paslaptis.

Bandymai nuslėpti tapatybę

Policija pradėjo tyrimą, kuris nenutrauktas iki šiol. Apskritai tuomet lavonus paplūdimyje rasti pasitaikydavo ne taip retai. Tai būdavo į krantą išmesti skenduoliai savižudžiai arba plaukikai, neįvertinę savo jėgų.

Tačiau šis vyras nebuvo į krantą išplautas bangų. Jo drabužiai buvo sausi.

Jo kišenėse buvo keli asmeniniai daiktai – šukos, degtukų dėžutė, panaudotas vietinio autobuso bilietas, nepanaudotas traukinio bilietas kelionei antra klase, kramtomosios gumos pakelis ir cigarečių pakelis.

Tačiau nė vienas iš šių dalykų nepadėjo nustatyti jo tapatybės. Jo kišenėse nebuvo nei piniginės, nei asmens dokumentų, nei dar kokių nors tapatybę ar bent jau kilmę nustatyti padedančių dalykų. Jis tapo žinomas kaip „Vyras iš Somertono“.

Kažkas išties labai norėjo, kad vyro tapatybę nustatyti būtų kuo sunkiau. Net drabužių etiketės buvo nupjaustytos, kad nebūtų aišku, kur jie pirkti.

Jau vėliau atsirado liudininkų, teigusių, kad matė panašų vyrą gulintį toje pačioje vietoje jau išvakarėse, tačiau nepriėjo arčiau, galvodami, kad jis tiesiog miega ar yra girtas.

Vyro mirties priežastis liko iki galo neaiški. Skrodimas parodė, kad jo blužnis yra neįprastai ištinusi – triskart didesnė negu turėtų būti – o skrandyje ir kepenyse pasireiškė vidinis kraujavimas.

Tačiau jokių smurto ženklų ant vyro kūno nebuvo. Skrodimas parodė, kad, neskaitant šių dalykų, vyras prieš mirtį buvo „puikios sveikatos“.

Teismo medicinos ekspertas, atlikęs skrodimą, aiškių išvadų pateikti negalėjo. Jis nurodė, kad mirties priežastis greičiausiai buvo sustojusi širdis, o sustojimą lėmė nuodai – joks kitas dalykas tokių požymių negalėjo paaiškinti.

Tačiau taip pat nurodė, kad kokie nuodai tai galėjo būti, jis nežino. Ir kad jokių jam žinomų nuodų pėdsakų organizme nebuvo rasta.

Neaišku ir tai, ar mirtis buvo žmogžudystė, ar savižudybė, bei ar vyras mirė pliaže, ar tik jo lavonas ten buvo atneštas iš kitur.

Vyro dantys buvo neįprasti – jam šoniniai kandžiai išvis neaugo, o iltiniai dantys buvo išaugę greta priekinių kandžių. Tačiau jokioje odontologijos klinikoje nepavyko rasti paciento, kurio dantų aprašymas atitiktų „vyro iš Somertono“.

Vyro pirštų atspaudai ir pomirtinė nuotrauka buvo išplatinti tarptautiniais policijos kanalais, tačiau jokių kokios nors šalies policijai žinomų pirštų atspaudų ar nuotraukų jie neatitiko.

Tai buvo pirmas kartas, kuomet vietinė policija susidūrė su lavonu, kurio tapatybės nustatyti nesugebėjo. Ir tuo bylos keistenybės tik prasidėjo.

Tolesni radiniai

Vykstant tyrimui, po šešių savaičių 1949 m. sausį Adelaidės traukinių stoties saugykloje buvo rastas nežinia kieno lagaminas. Saugykloje jis buvo paliktas dieną prieš tai, kuomet buvo rastas „vyro iš Somertono“ kūnas, ir lagamino niekada niekas nepasiėmė.

Kadangi vyro kišenėje, kaip jau minėta, buvo nepanaudotas traukinio bilietas, policija spėjo, kad lagaminas gali priklausyti „vyrui iš Somertono“. Prielaida buvo teisinga. Tačiau lagamino turinys užminė dar daugiau mįslių.

Lagamine buvo rasta nemažai drabužių – tačiau jų etiketės buvo nupjaustytos, lygiai taip pat, kaip ir nuo drabužių, rastų ant vyro kūno. Pavyko tik išsiaiškinti, kad bent jau paltas tikrai buvo pasiūtas JAV, bet ar vyras pats jį atsivežė, ar gavo iš kažko Australijoje – liko neaišku.

Taip pat lagamine buvo rastas siūlų ritinys – tokių siūlų, kuriais Australijoje neprekiaujama. Policija nustatė, kad mirusio vyro kelnės buvo susiūtos būtent tokiais siūlais, kokie buvo šiame ritinyje. Tai padėjo galutinai įrodyti, kad lagaminas priklausė vyrui.

Dar lagamine buvo žirklės, skutimosi priemonių rinkinys, peilis su įmaute ir batų valiklis. Nė vienas iš šių daiktų nepadėjo nustatyti vyro tapatybės ar kodėl jis galėjo mirti.

Tiesa, ant kelių daiktų buvo užrašyti vardai „T. Keane“ arba „Kean“, tačiau ir jie mažai ką padėjo – jokioje angliškai kalbančioje šalyje asmuo tokiu ar panašiu vardu tuomet nebuvo dingęs.

Kadangi nuo kitų drabužių buvo nupjaustytos netgi etiketės, tyrėjai spėjo, kad šie vardai buvo užrašyti tyčia, siekiant dar labiau sumėtyti pėdas.

Keisti radiniai tęsiasi

Tačiau pats įdomiausias radinys byloje buvo rastas tik dar po kelių mėnesių.

Patologas, kuris pakartotinai tyrė visus „vyro iš Somertono“ daiktus, giliai jo kelnių kišenėje rado prieš tai nepastebėtą aptrintą popieriaus lapelį, ant kurio tebuvo atspausdinti du persiški žodžiai – „Tamam Shud“.

Išvertus iš persų kalbos, šie žodžiai reiškė „viskas baigta“. Policija netrukus nustatė, kad lapelis buvo išplėštas iš poeto Omaro Chajamo knygos XII a. knygos „Rubajatai“ – vienos garsiausių persų poezijos knygų. O eilėraštis, kuris baigiasi šiais žodžiais, kalba apie tai, kaip svarbu pilnai mėgautis gyvenimu ir prieš mirtį nieko nesigailėti.

Tai dar labiau sudomino visuomenę. Apie bylą vis plačiau ėmė rašyti laikraščiai.

Policija per vietinį laikraštį kreipėsi į visuomenę, teiraudamasi, galbūt kas nors turi ar yra matęs „Rubajatų“ knygą, iš kurios būtų išplėštas būtent puslapis su žodžiais „Tamam Shud“. Pareigūnai tikėjosi, kad radus knygą, pavyks nustatyti, kas čia įvyko.

Po kurio laiko vietos verslininkas atgabeno pareigūnams knygą, iš kurios buvo išplėštas būtent tas puslapis.

Tas verslininkas buvo vietinis vaistininkas, gyvenęs netoli vietos, kur „vyras iš Somertono“ buvo rastas.

Aplinkybės, kuriomis jis rado knygą, taip pat buvo gana keistos. Maždaug tuomet, kai vyras mirė, vaistininko žmonos brolis, važiavęs jo automobiliu, tiesiog rado knygą ant automobilio grindų. Galvodamas, kad ji yra sesers vyro, jis tiesiog įdėjo ją į daiktadėžę. Pats vaistininkas tuomet net neatkreipė į knygą dėmesio.

Ilgą laiką knyga gulėjo nejudinta. Tik paskelbus knygos paiešką, vaistininkas suprato, kad joje gulinti knyga yra ta, kurios ieško policija. Tuomet jis ją atnešė policijai. Greičiausiai kažkas tą knygą tiesiog įmetė pro jo automobilio langą, norėdamas ja atsikratyti atsitiktinėje vietoje.

Knyga suteikė paskutines užuominas – jos vidiniame viršelyje buvo ranka įrašyta keistas tekstas, primenantis užkoduotą žinutę, ir pora telefono numerių.

Kuomet visuomenė apie tai sužinojo, byla galutinai išgarsėjo visoje Australijoje – niekas neabejojo, kad čia įsipainioję šnipai, slaptieji agentai ar kažkas panašaus. Tuo labiau kad ką tik buvo prasidėjęs Šaltasis karas, vyko Australijos slaptųjų tarnybų reorganizacija, o netoli Adelaidės veikė urano kasykla.

Užuominos nepadėjo

Visgi šios užuominos irgi toli nenuvedė. Kriptografai penkių eilučių kodo, kurį sudarė keliasdešimt raidžių iššifruoti taip ir nesugebėjo.

Buvo ir abejojančių, ar tai apskritai kodas – egzistavo spėjimas, kad tai tiesiog nieko nereiškiančios raidės, skirtos kažką suklaidinti, arba kad tekstą parašęs žmogus jį parašė asmeniniam naudojimui ir tekstą sudaro tik jam pačiam žinomos santrumpos. Tokiu atveju teksto iššifruoti neįmanoma.

Liko neaišku ir tai, ar antra kodo eilutė išbraukta, nes teksto autorius įvėlė klaidą, ar tas išbraukimas taip pat yra kodo dalis.

Iš telefono numerių, rastų knygoje, veikiantis buvo tik vienas. Jis priklausė vietinei ligoninės seselei Jessie Thomson, kuriai tada buvo 27 metai. Ji gyveno vos už kelių šimtų metrų nuo vietos, kur buvo rastas „vyro iš Somertono“ kūnas.

Žinoma, policija ją tuojau pat apklausė. Tai įvyko 1949 m. liepą. J.Thomson policijai teigė, kad jai kadaise išties priklausė O.Chajamo „Rubajatų“ knyga, kurią prieš keletą metų padovanojo pažįstamam kareiviui, tačiau teigė, kad „vyro iš Somertono“ neatpažįsta, nieko apie jį nežino ir neįsivaizduoja, kodėl jis galėjo turėti jos numerį.

Taip pat ji prašė, kad jos vardas nebūtų viešinamas, kad nebūtų padaryta žala jos reputacijai.

Policija tuoj nusprendė, kad tas pažįstamas kareivis ir gali būti miręs vyras. Prasidėjo jo paieška. Bet jį greitai pavyko rasti – jis buvo gyvas, dirbo kitame mieste, knygą vis dar turėjo.

Policija taip pat J.Thomson parodė plastikinį biustą su tiksliai atkurta „vyro iš Somertono“ galva ir pečiais. Pareigūnai tikėjosi, kad tai atgaivins jos atmintį.

Pasak bylą tyrusių detektyvų, išvydusi biustą ji akivaizdžiai sutriko „elgėsi keistai“, vos neapalpo, bet nepasakė, kodėl, ir tvirtino nežinanti, kas čia toks.

Kadangi aiškių įrodymų, kad J.Thomson ką nors žino apie „vyrą iš Somertono“ ar jo mirtį, pareigūnai neturėjo, ji buvo paleista.

Nuo tada ji su policija bendradarbiauti atsisakė, naujų daiktinių įrodymų nebuvo rasta, o byla išliko paslaptimi.

1949 m. vasarą vyras buvo palaidotas Adelaidės kapinėse. Ant jo antkapio nurodyta: „čia ilsisi nežinomo vyro, rasto Somertono paplūdimyje, palaikai“. Jo kapą aplankyti galima ir dabar.

O vyro biustas iki šiol guli Pietų Australijos policijos istorijos draugijos muziejuje.

Gali padėti DNR tyrimas

Dabar daugelis bylos liudininkų jau yra mirę, bet byla vis dar atvira.

Pareigūnai rado informacijos apie šiek tiek panašią mirtį 1945 m., ketveriais metais anksčiau – tuomet kito Australijos miesto Sidnėjaus parke buvo rastas singapūriečio George'o Marshallo lavonas su to paties leidimo „Rubajatų“ knyga ant krūtinės.

Tuomet tyrimas parodė, kad vyras nusižudė nusinuodydamas. Kai kurių tyrėjų nuomone, šios bylos gali būti susijusios ir singapūriečio mirtį tyrę pareigūnai galėjo kažką pražiūrėti, bet tai lieka neaišku.

Kartais atliekami nauji procesiniai veiksmai. Pavyzdžiui, kuomet technologijos jau tai leido, buvo atlikta vyro plaukų genetinė analizė. „Vyro iš Somertono“ plaukai iki šiol yra pritvirtinti prie plastikinio jo biusto.

Analizė parodė, kad vyro motina buvo kilusi iš Europos, bet daugiau neatskleidė nieko ypatingo.

J.Thomson mirė 2007 m. Tai, kad būtent ji yra susijusi su tyrimu, visuomenė sužinojo tik 2013 m. – iki tol jos vardas nebuvo paviešintas.

Adelaidėje iškart ėmė sklandyti gandai, kad ji buvo „vyro iš Somertono“ meilužė ir kad J.Thomson sūnus Robinas Thomsonas buvo to vyro biologinis sūnus.

2013 m. J.Thomson dukra Kate Thomson žiniasklaidai irgi teigė, kad jos motina, kai dar buvo gyva, jai sakėsi žinanti „vyro iš Somertono“ tapatybę. Tačiau taip pat teigė, kad niekada niekam apie jį nepasakos.

Iki šiol šią bylą išspręsti stengiasi ne tik Pietų Australijos policija, bet ir detektyvai mėgėjai. Vienas toks bandymas netgi baigėsi meilės istorija.

Adelaidės universiteto profesorius Derekas Abbottas bylos tyrimui skyrė daugiau negu 20 metų. Kuomet jis 2013 m. bandė aiškintis ryšį tarp R.Thomsono ir „vyro iš Somertono“, R.Thomsonas jau buvo miręs.

Užtat mokslininkas susipažino su Naujojoje Zelandijoje gyvenančia R.Thomsono dukra Rachele Egan. Jei tikėti gandais – „vyro iš Somertono“ anūke. Jie pradėjo draugauti ir galiausiai sukūrė šeimą bei susituokė.

D.Abbotas iškėlė idėją palyginti R.Egan ir „vyro iš Somertono“ – galbūt jos senelio – DNR. Toks palyginimas atskleistų, ar J.Thomson buvo „vyro iš Somertono“ meilužė, o Robinas išties buvo „vyro iš Somertono“ sūnus.

Tai, kad taip išties gali būti, patvirtina faktas, kad Robino Thomsono dantys buvo panašiai iškrypę kaip ir „vyro iš Somertono“. Tokį dantų iškrypimą turi tik 1-2 proc. žmonių, o jis paveldimas genetiškai. Tad tikimybė, kad tai tik sutapimas, yra labai maža.

Vienintelė problema – ilgą laiką Pietų Australijos valstijos vyriausybė nesutiko su tokio tyrimo atlikimu, nes tam reikėtų ekshumuoti kūną. Tik 2018 m. valdžios požiūris pasikeitė.

Valstijos generalinė prokurorė Vickie Chapman nurodė, kad sutiks su kūno ekshumavimu ir DNR testo atlikimu – bet tik tuo atveju, jei už tai mokės ne mokesčių mokėtojai.

Kitaip tariantis, turi atsirasti kažkas, kas nors finansuos visą procesą ir suteiks visas garantijas, kad ekshumavimas ir DNR testas bus atliktas patikimai, laikantis visų taisyklių ir su aiškiu planu.

2018 m. pabaigoje profesorius D.Abbotas ABC nurodė, kad jis ir jo žmona bandys patys surinkti 20 tūkst. dolerių, reikalingų įvykdyti ekshumavimą.

Jo teigimu, net jei ir paaiškėtų, kad R.Egan nėra jo anūkė, tikslesnė jo genetinė informacija padėtų rasti jo galimus giminaičius net ir kituose pasaulio kraštuose.

„Aišku, neatsakytų klausimų liks daug, bet tikėtina, kad tai mums padės sužinoti, kas jis buvo. Net jei mes nesame jo šeima, kažkur pasaulyje yra šeima, kuri turi teisę sužinoti, kas jam nutiko“, – ABC sakė R.Egan.

Tad gali būti, kad galutinis taškas šioje keistoje istorijoje dar nepadėtas. Kita vertus, net jei tyrimas parodys, kad R.Egan išties yra vyro iš Somertono anūkė, klausimai, kas buvo tas vyras, iš kur jis atvyko ir kodėl jo tapatybė buvo taip kruopščiai slepiama, liks atviri.

Straipsnį, pagal kurį parengta didžioji šio teksto dalis, galite rasti paspaudę šią nuorodą. Daug informacijos apie bylą. Jei norite pasidomėti šia istorija giliau, esama ir Vikipedijoje (anglų kalba).

Komentarai (4)