13 didžiausių istorinių paslapčių – kurios tikriausiai niekada nebus atskleistos: kas iš tiesų buvo Džekas Skerdikas ir kur yra šventasis Gralis?  (1)

Yra istorinių paslapčių, kurių galbūt niekada nepavyks įminti – nuo Jėzaus gimimo datos iki Džeko Skerdiko tapatybės ar Kleopatros kapo vietos. Kartais taip nutinka dėl to, kad atitinkamas iškastas radinys dingo arba archeologinė radimvietė būna sunaikinta. Kitais atvejais taip nutinka todėl, kad mažai tikėtina, jog atsiras naujų įrodymų – arba išlikę įrodymai yra pernelyg migloti, kad mokslininkai galėtų prieiti prie vieningos nuomonės.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tačiau kartais atsakymų trūkumas tik dar padidina intrigą. Tad šiame straipsnyje apžvelgiame 14 istorinių klausimų, kurie turbūt niekada nebus galutinai išspręsti.

Ar iš tiesų egzistavo karalius Artūras?

Per daugiau nei tūkstantį metų istorija apie karalių Artūrą buvo pasakojama ir perpasakojama daugybę kartų. Kamelotas, apskritojo stalo riteriai, burtininkas Merlinas ir kalavijas Ekskaliburas – visa tai yra žinomos Artūro mito dalys.

Tačiau, jei karalius Artūras iš tiesų ir egzistavo, tikrovė greičiausiai buvo ne tokia magiška. Seniausi išlikę pasakojimai siekia IX a. ir pasakoja apie vadą (galbūt net ne karalių), kuris kovėsi keliuose mūšiuose su sakais. Tačiau net ir šių pasakojimų tikslumas yra ginčytinas.

Didžiojoje Britanijoje yra nemažai vietų, kurias legendos sieja su karaliumi Artūru – pavyzdžiui, Tintagelis: vietovė pakrantėje, kur, kaip spėjama, buvo karaliaus Artūro namai. Tačiau kasinėjimai nepatvirtino, ar Artūras čia kada nors gyveno – ir ar išvis egzistavo. Galiausiai, atrodo, vargu ar mokslininkai kada nors tiksliai sužinos, ar karalius Artūras iš tiesų egzistavo, ar šis žmogus buvo tiesiog išgalvotas.

Kas iš tiesų buvo Džekas Skerdikas?

1888 m. Džekas Skredikas Londone nužudė mažiausiai penkias moteris ir išdarkė jų kūnus. Policijai buvo išsiųsta keletas laiškų, kuriuos, kaip spėjama, parašė pats žudikas, erzindamas policiją (bet, ar kurį nors iš jų iš tikrųjų parašė Skerdikas, mokslininkai iki šiol nesutaria). Džeko Skerdiko pravardė kilo iš šių laiškų.

Nereikia nė sakyti, kad nusikaltėlis taip ir nebuvo surastas, o bėgant metams kaip galimi kandidatai buvo minimi dešimtys žmonių. 2012 m. išleistoje knygoje „Jack The Ripper: The Hand Of A Woman“ Johnas Morrisas teigia, kad Skerdiku iš tiesų buvo moteris, vardu Lizzie Williams – nors kiti Skerdiko ekspertai tuo abejoja. Ir atrodo, kad vargu, ar kada nors bus tiksliai nustatyta tikroji nusikaltėlio tapatybė.

Kur palaidota Kleopatra?

Senovės rašytojai teigia, kad Kleopatra VII ir jos meilužis Markas Antonijus po mirties 30 m. pr.m.e. buvo palaidoti kartu. Plutarchas (45-120 m. pr.m.e.) rašė, kad kapas buvo netoli egiptiečių deivės Izidės šventyklos ir buvo „didingas bei gražus“ monumentas su gausybe aukso, sidabro, smaragdų, perlų, juodmedžio ir dramblio kaulo.

Tačiau kapo vieta išlieka paslaptimi. 2010 m. buvęs Egipto senienų ministras Zahi Hawassas atliko kasinėjimus netoli Aleksandrijos esančioje vietovėje, dabar vadinamoje Taposiris Magna, kurioje yra keletas kapaviečių, datuojamų Kleopatros VII valdymo laikotarpiu. Bet nors buvo padaryta daug įdomių archeologinių atradimų, kaip keliais pranešimais spaudai pranešė Z.Hawassas, Kleopatros VII kapavietės tarp jų nebuvo. Archeologai teigia, kad, net jei Kleopatros kapas išliko iki šių dienų, jis gali būti išplėštas ir neatpažįstamas.

Kas nužudė J.F.Kennedy?

Tai tikriausiai yra didžiausia paslaptis Amerikos istorijoje, kuri niekada nebus atskleista taip, kad įtiktų visiems. 1963 m. lapkričio 22 d. Dalase prezidentą Johną F. Kennedy nušovė Lee Harvey Oswaldas (nors kai kurie spėlioja, kad šaudė ne jis vienas). 1963 m. lapkričio 24 d., dar nespėjus Oswaldui stoti prieš teismą, jį nušovė naktinio klubo savininkas Jackas Ruby. O pastarasis mirė nuo plaučių vėžio 1967 m. sausio 3 d.

Oficiali versija teigia, kad L.H.Oswaldas nužudė prezidentą savo paties iniciatyva – kaip ir J.Ruby L.H.Oswaldą. J.Ruby nurodė, kad jo motyvas buvo Jacqueline Kennedy padėti išvengti „diskomforto dėl to, kad [Oswaldas] vėl bus teisiamas“. Tačiau vis dar yra nemažai profesionalių istorikų – ir daug mėgėjų – kurie nesutinka su šia versija, ir po JFK mirties yra pateikta daugybė alternatyvių paaiškinimų. Atsižvelgiant į tai, kad mažai tikėtina, jog atsiras naujų svarbių įrodymų, tvirto sutarimo tikriausiai niekada taip ir nebus pasiekta.

Ar Cezarionas iš tiesų buvo Cezario sūnus?

 

47 m. pr.m.e. Kleopatra VII pagimdė sūnų Cezarioną, kuris, jos teigimu, buvo Julijaus Cezario sūnus. 44 m. pr.m.e. Kleopatra paskyrė Cezarioną vienu iš Egipto valdovų – ir išlikusiuose meno kūriniuose motina ir sūnus vaizduojami kaip karaliaujantys kartu.

Tačiau neaišku, ar vaikas tikrai buvo Cezario sūnus. Cezaris niekada nepripažino vaiko kaip savo. Vienas iš Cezario draugų – Gajus Opijus – net parašė pamfletą, kuriame neigė, kad Cezarionas yra Cezario sūnus. Kleopatra VII nusižudydė po to, kai 30 m. pr.m.e. ją ir Marką Antonijų nugalėjo Oktavianas, o Cezarionas buvo nužudytas netrukus po to.

Julijaus Cezario ir Cezariono palaikai neišliko, todėl vargu, ar mokslininkai kada nors galės tiksliai nustatyti, ar Cezaris tikrai buvo Cezariono tėvas.

Ar kapitono Kiddo lobis iš tiesų egzistuoja?

Daugiau nei du šimtmečius sklando pasakojimai, kad Ąžuolų saloje, esančioje netoli Naujosios Škotijos (Kanada), yra užkastas lobis, kurį, kaip spėjama, paliko piratas kapitonas Williamas Kiddas (1645-1701). Nuo to laiko daugybė milijonus dolerių kainavusių ekspedicijų saloje ieškojo lobio – tačiau nesėkmingai.

Nepaisant šimtmečius trukusių paieškų, Ąžuolų saloje lobių nerasta. Vis dėlto tai neatbaido nuo naujų bandymų. History Channel laidoje „Ąžuolų salos prakeiksmas“ pasakojama apie šiuolaikinę ekspediciją. 2016 m. buvo pradėtas filmuoti net ketvirtas laidos sezonas.

O kaip su varinio rankraščio lobiu?

 

Kita su lobiu susijusi istorija, kuri tikriausiai niekada nebus išspręsta, yra senesnė. 1952 m. archeologai varinį rankraštį ir kitus Negyvosios jūros rankraščiais rado Kumrano vietovėje (Vakarų krantas, Izraelis) esančioje oloje. Kaip atskleidžia jau pats pavadinimas, tekstas buvo išraižytas ant varinio ritinio. Rankraštyje aprašytas gausus aukso ir sidabro lobis – bet tiek gausus, kad kai kurie mokslininkai mano, jog neįmanoma, kad toks išvis egzistuotų.

Šis ritinys datuojamas daugiau nei 1900 metų, kai Kumrano vietovę kontroliavo Romos imperija. Tuo metu, kai buvo parašytas šis rankraštis, vyko keli sukilimai prieš romėnų valdymą, todėl mokslininkai iškėlė hipotezę, kad lobis buvo paslėptas, kad romėnai jo neužgrobtų. Ar lobis tikras, kur tiksliai jis buvo paslėptas, ar jis kada nors buvo rastas ir ar jis gali egzistuoti ir šiandien – tai paslaptys, kurios greičiausiai niekada nebus išaiškintos.

Sandoros skrynios likimas

587 m. pr.m.e. karaliaus Nabuchodonosaro II vadovaujama babiloniečių kariuomenė užkariavo Jeruzalę, apiplėšė miestą ir sugriovė Pirmąją šventyklą – pastatą, kuriame žydai garbino Dievą. Pirmojoje šventykloje buvo sauguma Sandoros skrynia, kurioje buvo plokštės su įrašytais dešimt Dievo įsakymų.

Bet skrynios likimas – neaiškus. Senovės šaltiniai nurodo, kad skrynia buvo pargabenta į Babiloną arba prieš užimant miestą paslėpta. Taip pat gali būti, kad arka skrynia sunaikinta per miesto plėšimus. Bet kuriuo atveju, skrynios buvimo vieta nežinoma.

 

Nuo skrynios dingimo laikų apie jos likimą pasakojama daugybė istorijų ir legendų. Pagal vieną iš jų, skrynia galiausiai nukeliavo į Etiopiją, kur saugoma iki šiol. Kitoje istorijoje teigiama, kad skrynią paslėpė Dievas ir ji pasirodys tik atėjus Mesijui.

Kada gimė Jėzus?

Nors daugelis krikščionių šiais laikais švenčia gruodžio 25 d. kaip Jėzaus gimimo dieną, jis greičiausiai gimė ne šią dieną. Gruodžio 25 d. galėjo būti pasirinkta todėl, kad ji artima Saturnalijoms – romėnų šventei, per kurią buvo šlovinamas dievas Saturnas. Pirmieji įrašai apie tai, kad gruodžio 25 d. yra Jėzaus gimimo diena, datuojami IV amžiumi – praėjus daugiau nei 300 metų po Jėzaus gimimo.

Senoviniai dokumentai rodo, kad ankstyvieji krikščionys niekada negalėjo susitarti dėl Jėzaus gimimo datos – ir net šiandien daugelis stačiatikių švenčia Jėzaus gimtadienį sausio 6 arba 7 dieną. Galiausiai vargu ar Jėzaus gimimo data kada nors bus sužinota – tiesą sakant, net ir tikslių metų nėra aišku, nors mokslininkai iš esmės sutaria, kad tai buvo maždaug 4 m. pr.m.e.

Ar kabantieji Babilono sodai iš tiesų egzistavo?

Senovės rašytojai aprašo fantastiškus sodus, įrengtus senovės Babilono mieste (dabartiniame Irake). Neaišku, kada šie sodai buvo įkurti, tačiau kai kurie senovės rašytojai buvo taip sužavėti, kad pavadino juos „pasaulio stebuklu“. Apie 250 m. pr.m.e. Filonas Bizantietis rašė, kad kabančiuose soduose „augalai auginami aukštai virš žemės paviršiaus, o medžių šaknys įleistos į viršutinę terasą, o ne į žemę“.

 

Iki šiol Babilone kasinėjusiems archeologams nepavyko rasti šį apibūdinimą atitinkančio sodo liekanų. Mokslininkams kilo klausimas: ar kabantys sodai tikrai egzistavo? 2013 m. Oksfordo universiteto mokslininkė Stephanie Dalley savo knygoje pasiūlė versiją, kad šie sodai iš tikrųjų buvo Asirijos mieste Ninevijoje. Bet per pastaruosius du dešimtmečius tiek Babilonas, tiek Ninevija nukentėjo nuo karų ir plėšikavimų, todėl vargu, ar ši paslaptis kada nors bus iki galo išspręsta.

Koks iš tiesų buvo Jėzus?

Ankstyviausios išlikusios evangelijos datuojamos antruoju amžiumi – tai yra, beveik 100 metų po Jėzaus gyvenimo (nors neseniai buvo paskelbta, kad galbūt rastas ir pirmojo amžiaus fragmentas).

Kadangi nėra išlikusių pirmojo amžiaus tekstų apie Jėzų, Biblijos tyrinėtojams kyla nemažai klausimų. Kada buvo parašytos evangelijos? Kiek evangelijų buvo iš viso? Koks Jėzus buvo realiame gyvenime?

Archeologiniai Nazareto – Jėzaus gimtojo miesto – tyrinėjimai atskleidžia daugiau apie aplinką, kurioje jis augo. Neseniai mokslininkai atrado I a. namą, kuris, praėjus šimtmečiams po Jėzaus laikų, buvo garbinamas kaip namas, kuriame užaugo Jėzus – tačiau ar tai iš tikrųjų buvo Jėzaus namas, nežinoma.

Nors nauji tyrimai suteiks daugiau įžvalgų, mokslininkai mano, kad vargu, ar jie kada nors iki galo sužinos, koks iš tikrųjų buvo Jėzus.

Ar Atlantida iš tiesų egzistavo?

IV a. pr.m.e. graikų filosofas Platonas pasakojo apie Atlanto vandenyne egzistavusią šalį Atlantidą, kuri priešistoriniais laikais esą užkariavo didžiąją dalį Europos ir Afrikos. Šioje istorijoje priešistoriniai atėniečiai duoda atkirtį Atlantidai, o konfliktas baigiasi Atlantidos paskendimu.

 

Nors nė vienas rimtas mokslininkas netiki, kad šią istoriją reikėtų suprasti pažodžiui, kai kurie spėlioja, kad legendą iš dalies galėjo įkvėpti tikri Graikijos istorijos įvykiai. Viena iš galimybių – pasakojimą apie Atlantidą galėjo įkvėpti Mino civilizacija (kaip ji dabar vadinama), kuri Kretos saloje klestėjo maždaug iki 1400 m. pr.m.e. Nors Kreta yra Viduržemio jūroje, o ne Atlanto vandenyne, Mino gyvenvietės per Teros ugnikalnio išsiveržimą Graikijoje patyrė didelę žalą.

Be to, archeologai nustatė, kad Mino civilizaciją galiausiai įveikė (arba priverstinai prijungė) žemyninėje Graikijoje gyvenusi žmonių grupė, vadinama mikėnais.

Nepanašu, kad šis klausimas kada nors bus iki galo išspręstas.

Kur yra šventasis Gralis?

Šventasis Gralis – taurė, iš kurios Jėzus gėrė per paskutinę vakarienę su mokiniais prieš nukryžiavimą – niekada nebuvo rasta ir beveik neabejotinai niekada nebus rasta. Tiesą sakant, ja susidomėta tik viduramžiais – tada, kai rašytojai, parašę kai kurias istorijas apie karalių Artūrą, aprašė Šventojo Gralio paieškas kaip žygį, kurio ėmėsi karalius Artūras ir jo riteriai.

Rimtų mokslinių bandymų surasti Šventąjį Gralį nėra – nors jis ir tebėra populiarus grožinėje literatūroje, ir naudojamas kaip siužetinė priemonė tokiuose filmuose kaip „Indiana Jones and the Last Crusae“, kur atsigėrimu iš šios taurės išgydomas nacių pašautas Indiana Joneso tėvas.

Parengta pagal „Live Science“.




 

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(6)
(2)
(4)

Komentarai (1)