Rolandas Maskoliūnas. Sindromai ir mes

Žmonių evoliucijos istorijoje daugybė kraštutinumų, kurie akina ir bukina. Individui bet koks nuomonės disbalansas dažniausiai lemia jo akmenines pažiūras ir pomėgius. Taip daug paprasčiau žiūrėti į pasaulį, manai jog bent kažką žinai, o tuo pačiu tik padedi sau kurti melo sienas. Religijai ir kitoms minties dogmoms slystant iš po kojų randasi naujos pažiūrų tvirtovės, proto ligos. Galvoji sau: "matau pasaulį paveiksle, menas atkartojo mane, vadinasi sakė tiesą, patyriau ekstazę". Kas tai? Smegenų išdaigos, instinktų ir proto kova? Harmoniją prarandame būtent tada kai manome ją radę, susergame, nes esame per silpni suprasti kažką tikro. Kol kas...

"Tikėtina, kad psichinių sutrikimų įvairovė – mokestis už mūsų smegenų jautrumą ir greitą atsaką į aplinkos pokyčius". Labai jau čia pozityviai pasakyta. Manyčiau, kad tai požymis, jog išgyvena ne tik stipriausi, pasižymintys minėtomis savybėmis, bet praktiškai visi, todėl atsiranda tokių, kuriems ir kelionė į kitą miestą gali smegenis sukratyti...

Labai gerai suprantu Stendalį. Kai per vieną dieną aplankiau Puškino muziejų(žmonijos menai nuo akmens amžiaus iki dabar) ir Tretjakovo paveikslų galeriją tai visą savaitę jaučiau šampaninę nuotaiką(nes dar 3 dienas pagret juos lankiau .)

Man asmeniškai sukrėtimą sukėlė viena internetinė atsitiktinai aptikta biblioteka: iš pradžių didžiulis džiaugsmas, kad daug knygų, o paskui didžiulis nusivylimas dėl suvokimo, jog gyvenimas per trumpas, kad jas perskaityti Beje, esu ne humanitaras...

Žmonės keliauja, nes juos varo genai - tikisi kuo plačiau pasaulyje pasėti savo vaikus, taigi - pagrindinis variklis - seksualinis. Visa kita tik to proceso šalutiniai reiškiniai...

Įdomus straipsnis, tikrai įdomus, sudominantis skaitytoją, nors su kai kuriais straipsnio aspektais dar nelabai sutikčiau: 1. Gerai, o kaip tie specialistai tai įsivaizduoja? Gerai, jau yra Kvidičo sporto šaka (kažkas rašė), bet kas toliau? Nelabai įgyvendinama, nebent kalbant apie "fanbojus", bet ir gi, ką jie turi? Kortas, žaidimus, knygas ir savo atskirus klubus ir blogus. P.S. Tikrai geras straipnis

Train Station Psychosis (TSP) That most insidious form of psychosis which can cause a normally rational person to miss a train and/or miss their station. It works under the following conditions: A rational person goes to station with the aim of catching a train to some exotic destination. They will sit on a bench, and remove some items from a pouch or a briefcase or a handbag such as a paper, a book, food or a personal stereo. They will then busy themselves with the objects until the train arrives, whereupon they will quickly pack up their things and go to get on the train. It is at this point when Train Station Psychosis (TSP) kicks in. After having found themselves a seat, the traveller will become convinced that they have left something on the platform and will rush out of the train. The doors will close and the train will go without them, leaving them stranded on the platform, a victim of Train Station Psychosis. This can also work in reverse: a train draws into a station and a person about to disembark is called back by TSP with the lure of some forgotten item. The train leaves the station and the person will be stuck on board. It is widely believed that rail companies created TSP in an attempt to increase revenue gained from fines for 'travelling without a sufficient ticket'.

straipsnis bereiksmis,nes esme yra zmogus pats viska sukure su tuom susikure ir baimes,pvz nebutu lektuvu tai kai kuriems zmonems nebutu ir skrydzia baimes ir seip psichiskai normalus zmogus nukeliaves kurnors ar isvydes kazka labai stulbinancia neturetu patirt jokios psichozes ar dar kokia priepolia,nes cia jau skaitytus kad nebestabilios psichikas jis . normaliai gali nustebt pasimest isigast bet ne y isterija sokt. Žmonės keliauja, nes juos varo genai - tikisi kuo plačiau pasaulyje pasėti savo vaikus, taigi - pagrindinis variklis - seksualinis. Visa kita tik to proceso šalutiniai reiškiniai... tai jei tu lape kaskart y kelione vykstant ieskai seksa tai jau cia su tavim kazkas ne to

Gerb, Rolandai. Senai, labai senai, per vieną iš VIDEOKAUKO laidų labai įdomiai pasakojai apie fantastikos žanrus ir jų sąsajas su lietuvių mitologija. Gal nebūtų sunku kokį nors straipsniuką ta tema... Plyyyyyyzz...

Tikrai vertinu jusu darbus.

Su daug kuo sutinku, ypač, kad daugėja fobijų. Paskutinis klyksmas nanotechnologijų baimė, GMO, pasaulinio sąmokslo teorija ir panašiai. Noriu dar papildyti Karvę, kad labai teisingai. Tik nuo savęs izoliavimo bei nuo atsiribojimo nuo socialinio bendravimo, ilgainiui, net kelionė pas kaimyną gali sukelti gilų vidinį ilgai trunkantį sukrėtimą. Sugretinkim su daugumos filmų siužetų, iš principo visų pagrindas jei ne herojaus vidiniai išgyvenimai,tai kelionė. Tad sakyčiau keliauti būtina, ne vien dėlto kad turime gilų froidistinį seksualinį poreikį, o dėl to, kad tai ko gero geriausias psichologinės savipagalbos mechanizmas. Gi kuo daugiau praplečiam akiratį, tuo lengviau galime reaguoti ir į permainas. Jei pačiupinėję palmes susipažįstame, kad kažkur pasaulio krašte, žmonėms net nereikia laikraščių, o saulėlydį galime pavadinti 30 daiktavardžių, dalimi perimame ir jų gyvenimo būdą ir, įtemptoje situacijoje galime sau pasakyti - žmonių yra daug ir įvairių, gyvenimo būdo, vertybių ir kultūrų yra nemažiau, tai kodėl ši situacija mane turėtų išmušti iš vėžių? Tad be to, kad praplečia suvokimą apie pasaulį, kelionės dar suteikia ir lankstumo psichikai adaptuotis, kas yra ko gero svarbiausia, dėl paprastos priežasties, jog sveikame lanksčiame prote fobijų mažiau. Dar toks įsitikinimais neapribotas mąstymas vadinamas "nuo-vokus" - galintis lyginti situaciją patirtimi, suvokiantis aplinką ne klišėmis ir sugebantis daryti teisingas išvadas. Iš čia, jei pastebėjimai teisingi, galime varijuoti, kas tada internetinė priklausomybė.. Tai tiesiog analogiško psichologinio savigynos mechanizmo kitokia forma.