Praėjusių metų rugsėjį Salvadoras paskelbė bitkoiną oficialia valiuta. Nuo tada bitkoinas atpigo daugiau, nei dvigubai

Dauguma Vidurio Amerikos šalių kovoja su pašokusia infliacija — energijos ir maisto produktų krizės, o taip pat globalios klimato kaitos pasekme. Tačiau Salvadoras įsitikinęs, kad nuo visų finansinių bėdų patikimai atsitvėrė kriptovaliuta, kuri, kartu su pagrindine valiuta – JAV doleriu – nuo pernai rugsėjo tapo oficialiu piniginiu vienetu.

Salvadoro gyventojai istorinį eksperimentą sutiko nepatikliai. Per šalį nusirito protesto banga, – gyventojai baiminosi, kad reforma sukels infliacijos augimą ekonominį nestabilumą. Be to, vietiniai ekonomistai ir sociologai įtarė, kad 40-metis šalies prezidentas Nayib Bukele, salvadorietės ir palestiniečio sūnus, norėjęs pasirodyti pasauliui drąsiu inovatoriumi, iš tiesų stengiasi nukreipti žmonių dėmesį nuo autoritarinių savo valdymo tendencijų.

Kad numaldytų aistras, jis kiekvienam gyventojui išdavė po 30 dolerių, kuriuos reikėjo padėti į eletroninę bitkoinų piniginę Chivo (ispaniškai tai reiškia „ožys“, tačiau Salvadoro slengu tai reiškia „kietas“). Tuo pačiu metu bitkoinai pradėti plačiai naudoti visoje šalyje — už juos galima nusipirkti viską, ko tik reikia: užsisakyti takos vietiniuose restoranuose, įsipilti benzino degalinėje ir netgi įsigyti namą. Bitkoinais galima atsiskaityti ir stambiuose parduotuvių tinkluose ir su gatvės prekeiviais.

Tačiau gyventojų abejonių tai iki galo nenuramino: birželį bitkoino kaina nusmuko iki 21 500$. O pernai metų rugsėjo pradžioje kuras siekė 60 000$. Tai yra, 2300 „monetų“, kurias Salvadoro vyriausybė įsigijo būtent per istorinį maksimumą, jau atpigo daugiau nei du kartus. Visgi šalies užsienio reikalų ministras Alejandro Zelaya gyventojus ramina. „Fiskalinė rizika minimali, — sako jis, — o biudžeto nuostoliai iš viso menkniekis. Nuo metų pradžios mūsų prarasti 40 milijonų dolerių, nesudaro nė 0,5% valstybės biudžeto“.

Iniciatyvūs piliečiai eksperimentuoti su tokenais pradėjo dviem metais anksčiau, nei valdžia bitkoinus padarė oficialia šalies valiuta.

2019 metais kažkoks verslininkas šalies pietuose esančiame Sonte miestelio burlenčių ir žvejybos centre įsteigė pirmąją šalyje „bitkoinų zoną“. Jis sukūrė ten uždarą kriptovaliutų zoną, kur piliečiai galėjo atsiskaityti bitkoinais. Tačiau tokenai buvo naudojami tik nedidelėse kavinėse ir apsipirkti internete, o pagrindinėse gatvėse kriptovaliuta nebuvo priimama. Kaip bebūtų, miestelis iš savo anoniminio geradario dėl bitkoinų naudojimo gavo ~350 tūkstančių dolerių. Nuo tada ši vieta ir imta vadinti „Bitkoino paplūdimys“.

Tuo tarpu prezidento Bukele planai buvo kur kas įspūdingesni. Jis dar šių metų kovą skatino įsigyti „Vulkano bondus“ už milijardą dolerių. Čia kalba apie viso miesto stovėsiančio vietinio ugnikalnio Conchagua papėdėje, statybą. Prezidentas paskelbė, kad miesto gyventojai, naudodami geoterminę ugnikalnio energiją, galės „kasti“ kriptovaliutą, ir jiems nereikės mokėti pajamų, turto ir kapitalo didėjimo mokesčių.

„Investuokite į šį projektą ir uždirbkite tiek pinigų, kiek norite. Tai visiškai ekologiškas miestas, kuris vystysis, naudodamas ugnikalnio energiją“, — skelbė Bukele. Tačiau utopiškam „Saulės miestui“ atsirasti kol kas nebuvo lemta. Skeptiškai nusiteikę ekspertai sako, kad vienintelis šio fantastinio projekto tikslas yra rinkti pinigus sumokėti nemenką 800 milijonų dolerių Salvadoro užsienio skolą.

„Niekas nenaudoja bitkoinų piniginių“

Nuo 2021 metų Bukele stengėsi iš Tarptautinio valiutos fondo gauti 1,3 mlrd. dolerių kreditą, tačiau pagrindinis pasaulio kreditorius pinigus paskolinti atsisakė. TVF iš pat pradžių itin neigiamai vertino idėją naudoti bitkoinus kaip teisėtą Salvadoro valiutą ir paragino Bukele šį projektą pamiršti, tačiau jis atsisakė.

„Ekonominė Salvadoro politika remiasi maginiu mąstymu, — sako Londono ekonomikos mokyklos analitikas Frankas Muci. — Niekas nepanorės šios šalies kredituoti, jei, žinoma, nebus siūloma beprotiška 20% grąža. Visiškai akivaizdu, kad ši šalis nuslinks į defoltą“. Bukele tikėjosi, kad jo virtuali kriptovaliutinė piniginė padės išspręsti kai kurias finansų problemas, nes jo viduje vykstantys pervedimai nebus niekaip apmokestinimai, ir, be to, ja užsienyje dirbantys salvadoriečiai galės efektyviau siųsti pinigus į tėvynę.

 

Iš pirmo žvilgsnio — protinga idėja Salvadorui, kuris yra „absoliučių grynųjų šalis“.

70% šalies gyventojų neturi bankų indėlių, kredito kortelių, ir „kieta“ piniginė galėtų padėti įjungti juos tegul ir į virtualią, tačiau visgi finansinę sistemą. Kad būtų lengviau pereiti, šalyje pradėti steigti bitkoinų bankomatai, o visos prekybos aikštelės įpareigotos priimti kriptovaliutą. 2022 metų sausį Bukele savo Twitter paskytoje paskelbė, kad kriptovaliutos programėle šalyje, kurioje gyvena šeši su puse milijono žmonių, naudojasi 4 milijonai. Visgi balandžio mėnesį Amerikos ekonominių tyrimų biuras pranešė, kad tik 20% iš parsisiuntusių programėlę, ja naudojosi po to, kai buvo išleisti padovanoti 30 dolerių.

Nepasiteisino ir su pervedimais susiję lūkesčiai. Dirbančių užsienyje pervedimai sudaro 20% Salvadoro BVP, o daugeliui šeimų šie pinigai yra iki 60% pajamų. Siunčiami amerikietiški doleriai Salvadore apmokestinami 10% mokesčiu. Pinigų pervedimas, pavyzdžiui, iš JAV trunka kelias dienas, ir pinigų pasiimti į banką privalo pats žmogus. Atrodytų, tokioje situacijoje bitkoinai – puiki išeitis.

Tačiau 2022 metais kriptovaliuta atlikta vos 1,6% visų pervedimų. Tuo pat metu kovo mėnesį buvo pranšta, kad 86% privačių kompanijų neatliko nė vieno sandėrio bitkoinais.

„Praktiškai niekas nesinaudoja pinigine mokėti bitkoinais, — sako Muci. — Pagrindinės šalis problemos susijusios su finansiniu saugumu, ekonominiu našumu ir daugeliu kitų dalykų. O bitkoinas su tuo niekaip nesusijęs“.

Pažymėsime ir dar vieną Salvadoro finansų sistemos problemą. Šalis 2001 metais atsisakė nacionalinės valiutos – kolono – ir visiškai perėjo prie dolerių. Tačiau pati spausdinti „žaliųjų“ ji negali — tai yra JAV Federalinės rezervų sistemos prerogatyva.

Vienintelė viltis — kriptoturistai

Žurnalas Fortune rašo, kad 2023 metais Salvadoro gali laukti užsienio skolos defoltas. Šį 800 milijonų dolerių įsiskolinimą šalis privalės sumokėti kitų metų sausį. Fortune autorių vertinimu, defolto tikimybė yra 48%. Priežasčių tam – daugiau nei gana: lėtas ekonomikos augimas, didžiulis fiskalinis deficitas ir dar, kad tai – brangus vyriausybės įsiskolinimas, kurio aptarnavimui kasmet reikia 5%.

Tačiau Bukele į ateitį žvelgia optimistiškai. 2024 metų birželį jis ketina būti perrinktas dar vienai prezidento kadencijai, ir, sprendžiant iš visko, tokie planai pagrįsti – jo populiarumo reitingas yra 85%. Jis imasi ganėtinai griežtų, kartais net autoritarinių priemonių, visiškai kontroliuoja teismų sistemą ir spaudą, kas praktiškai garantuoja jam pergalę ir dar 5 metus valdymo.

Salvadoras mato didelę užsienio kriptoturistų priviliojimo perspektyvą. Kur dar pasaulyje žmonės ras „bitkoinų rojų“? Šių metų pavasarį Salvadoro pavyzdžiu bandė sekti Centrinės Afrikos respublika, tačiau ten projektas užstrigo.

„Šimtai tūkstančių turistų mūsų šalį aplanko visų pirma dėl to, kad čia gali įsigyti viską už bitkoinus, — CNBC televizijos kompanijai sako finansų analitikas iš Londono Boaz Sobrado. — Ir tai vyksta, nepaisant bitkoino kainos mažėjimo“. Salvadoro turizmo ministerijos duomenimis, pernai rugsėjį pradėjus eksperimentą su bitkoinais, svečių srautas į šalį padidėjo 30%. Dauguma turistų (60%) — JAV piliečiai.

Nėra vieningos nuomonės, ar Salvadoras kitų metų sausį paskelbs defoltą. JP Morgan vertinimu, šaliai savo įsipareigojimus įvykdyti pavyks, antraip būsimi rinkimai Bukele taps rizikingu žaidimu. Fitch agentūra irgi mano, kad Salvadorui skolos mokėjimus atlikti pavyks, nors šie finansiniai įsipareigojimai iki metų galo varžys vis labiau.

Tačiau visuotinai pripažįstamas Salvadoro ekspertas Frankas Muci įsitikinęs, kad ši šalis „yra lėktuvas, kurio laukia sudužimas“. „Jei Salvadoras nepakels mokesčių, nesumažins išlaidų ir netaps labiau disciplinuotas, jis pralaimės“, — sako jis.

republic.ru