Kainų augimas Estijoje yra didžiausias ES – kaip mūsų kaimynai išgyvena kainų krizę ir kodėl už elektrą moka mažiau nei lietuviai? ()
Pragyvenimo išlaidų krizė ir kylančios energijos kainos skaudžiai paliečia šeimas visoje Europoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Estijoje infliacijos lygis yra didžiausias euro zonoje – spalį ji siekė 22,4 %, palyginti su 6,8 % vos prieš metus, nors yra keletas viltingų ženklų, kad ji šiek tiek sumažės.
Taigi kaip atrodo estų gyvenimas, kurie turi subalansuoti savo biudžetus, susidoroti su sparčiai kylančiomis kainomis ir vis tiek kažkaip aprūpinti savo vaikus maistu, drabužiais ir šiluma, kai sparčiai artėja žiema?
„Euronews“ pasikalbėjo su dviem šeimomis ir Estijos prekybos centrų tinklu, kad išgirstų jų istorijas.
Harlesas ir Hedvy: didėjantis maisto ir malkų biudžetas
Harlesas Tiitsmaa ir jo žmona Hedvy gyvena pietiniame Tartu mieste su savo 2,5 metų dukra.
Harlesas priklauso estų kartai, kuri išvažiavo dirbti į Suomiją statybose, kai atlyginimai šiaurinėje Baltijos jūros pakrantėje buvo daug didesni nei namuose, bet sugrįžo prieš kelerius metus, kai Estijoje pradėjo kilti atlyginimai.
Dabar jis dirba žuvininkystės srityje ir didžiąją savo dienų dalį praleidžia lauke gryname ore prie mažų ežerų aplink Tartu – jis vadina tai savo „svajonių darbu“, o Hedvy moko prancūzų kalbos ir dramos vidurinių mokyklų moksleivius.
„Maisto kainos pakilo. Prieš Ukrainos karą mūsų savaitinis maisto prekių pirkinių biudžetas buvo 70 eurų, o dabar – 90 ar daugiau eurų“, - sakė Harlesas „Euronews“.
Jis paaiškino, kad elektros sąnaudos taip pat išaugo maždaug 150 proc., tačiau dabar šeima yra sudariusi fiksuotą 13 centų už kilovatvandę kainą už dviejų kambarių butą. Praėjusiais metais, sakė Harlesas, tai buvo tik 6 centai arba mažiau už kW.
„Daug kas naudoja malkas, kad išgyventų žiemą. Pernai už kubinį metrą buvo prašoma 40 eurų, o dabar – 100 ar daugiau eurų. Valdžia turi paramos sistemą už elektrą ir dujas, be to sunku įrodyti kiek sumokėjai už malkas, nes didžioji dalis mokėjimų yra grynais ir negaunate kvito“, – aiškino jis.
Harleso teigimu, vidutinis atlyginimas Estijoje yra 1600 eurų, tačiau jo žmona Hedvey uždirba tik 1400 eurų net ir dirbdama tokią gerą profesiją kaip mokytoja.
„Mūsų viršininkas sako, kad galbūt kitais metais atlyginimas bus padidintas 5 proc., bet palūkanų normos tai suvalgys. Tai šykštus pakėlimas“.
Martinas ir Ats: kava, skanėstai šunims ir specialūs pasiūlymai
Statybos inžinierius Martinas Kabralis taip pat gyvena Tartu su savo septynerių metų sūnumi Ats, namuose, kuriuos jis remontavo dvejus metus.
„Šildymo ir elektros kainos neabejotinai išaugo, o vyriausybė padėjo sukurti universalią elektros sistemą“, – „Euronews“ sakė vienišas tėtis.
Ta vyriausybinė sistema, kurią valdo „Eesti Energia“, kuri ateinančius ketverius metus perka elektrą už reguliuojamą kainą ir yra skirta namų vartotojams.
Kaina nustatyta kiek daugiau nei 19 centų už kW, o visi Estijoje, kurių dabartinė sutartis yra brangesnė, bus automatiškai perkeliami į naująjį, vyriausybės remiamą universalų elektros energijos planą.
„Kalbant apie prekybos centrus, taip, pradėjau atidžiau žiūrėti į perkamų daiktų kainas ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvas, be to, valgau rečiau nei prieš dabartinę pragyvenimo krizę“, – sakė jis.
„Jei matau kokių nors specialių pasiūlymų, perku pigesnius ar išparduodamus daiktus. Pavyzdžiui, kavos pakuotę: atidžiai pasižiūriu į kilogramo kainą, o jei didesnio maišelio kilogramo kaina mažesnė, žinoma, aš nusipirksiu“.
Nors po Rusijos invazijos į Ukrainą bakalėjos kainos Estijoje greitai išaugo, dažnai gali būti sunku sekti laipsnišką augimą, ypač jei į prekybos centrą einate dažniau nei kartą per savaitę.
„Neturiu nustatyto biudžeto, bet, sakyčiau, savaitės kainos jau šiemet pakilo gal 20 ar 30 proc.“, – sakė Martinas ir pridūrė, kad ypač pastebėjo, kad pabrango šunų maistas, kurį jis perka savo auksaspalviui retriveriui.
„Mačiau pakelį skanėstų šunims, kurie anksčiau kainavo apie 4 eurus už pakuotę, o dabar - 8,50 euro. Taigi nepirkau. Šuo gavo pigesnių skanėstų, o ne tokių, kokių tikėjosi!“.
Prekybos centrai, kovojantys su gamintojais ir išlaidomis
Vieno didžiausių Estijos prekybos centrų tinklų „Selver“ kainos svyravo ištisus metus, o klientų apsipirkimo įpročiai taip pat pasikeitė.
„Buvo laikotarpių, kai kainos keisdavosi kiekvieną savaitę kai kuriose kategorijose, pavyzdžiui, mėsos ir pieno produktų“, – sakė „Selver“ komunikacijos vadovas Rivo Veskis.
„Mes matome, kad klientai perka daugiau produktų, kuriems taikomos akcijos, arba neperka tokių aukščiausios kokybės produktų, kaip anksčiau, bet perka prekes iš paprastesnių kategorijų“, – „Euronews“ sakė Veskis.
„Selver“ tinklo parduotuvėse, turinčiame 74 parduotuves visoje Estijoje, ypač pabrango vietiniai maisto produktai, o gamintojai, savo ruožtu, mato savo kainų augimą.
Tai lėmė, kad buvo sunkiau konkuruoti su užsienio prekybos centrų tinklais, galinčiais didesniu mastu importuoti produkciją iš kitų ES šalių, pavyzdžiui, Lenkijos.
Kadangi „Selver“ orientuojasi į vietinius Estijos gamintojus, augančios gamybos sąnaudos neišvengiamai perkeliamos ir pirkėjams.
„Kuo labiau vietinės įmonės, tuo brangesnės prekės“, – sakė Veskis, o tai reiškia, kad prekės, kurias Estijos pirkėjai kiekvieną savaitę deda į krepšelį, keičiasi.
„Anksčiau matydavome, kad žmonės dažniau priimdavo tokius emocinius sprendimus parduotuvėje, o galbūt pirkdavo naują prekę ar aukščiausios kokybės produktą, kad pabandytų. Tačiau dabar visi tie sprendimai tapo racionalizuoti, žmonės perka tik tai, ko jiems reikia ir klausia „ar mums tikrai tai reikia?“, – sakė Rivo Veski.
Kodėl kainos Estijoje taip greitai kilo?
Pasak Estijos banko, maždaug pusę šalies pragyvenimo išlaidų padidėjimo lėmė spartus energijos kainų kilimas, įvykęs po to, kai Rusija šių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, ir pajėgumų trūkumas Baltijos šalyse sumažėjus Rusijos energijos gamybai.
„Padidėjusios energijos sąnaudos pamažu persikels į kitų prekių ir paslaugų kainas. Infliaciją didina didelė paklausa, kurios pasiūla nesugebėjo pasivyti“, – rašo centrinis bankas.
Kitas didelis Estijos infliacijos veiksnys buvo aukštos maisto kainos.
„Iš dalies taip yra dėl to, kad didesnės energijos sąnaudos buvo perkeltos į įmonių gamybos sąnaudas. Be to, sankcijos Rusijai ir tiekimo problemos, kurias iš pradžių sukėlė pandemija, padidino žaliavų kainas daugeliui produktų, padidinant galutinių produktų kainą vartotojui“, – aiškino Estijos bankas.
Estijos verslas, nustatydamas savo kainas, taip pat turėjo atsižvelgti į spartesnį atlyginimų kaštų didėjimą nei daugelio kitų Europos Sąjungos šalių įmonės.
