Rolandas Maskoliūnas. GAIA, arba planetos kerštas

Gana logiška hipotezė-verčia susimąstyti,nes jau elgiamės kaip koks virusas,o su virusu žinote kaip daroma-jis sunaikinamas. Neerzinkit GAIA,nes ji gali LABAI stipriai supykti.

Kažkokaip keista iš Maskoliūno tokius kliedesius girdėti. Daroma loginė klaida "Po to, vadinasi dėl to" (Post hoc ergo propter hoc). Žiūrim į dabar egzistuojančia gyvūniją ir įsivaizduojam, kad čia dėl mūsų stengėsi. Juk pirmykščiai mikroorganizamai sukūrė granitą, ar senovės augalai keitė atmosferos sudėtį. Pakeitė klimatą - susidarė sąlygos išsivystyti būtent tokiai gyvybei, kokia yra dabar. Būtų nepadarę granito, ar atitinkamos atmosferos - išsivystytų kitokia gyvybė. Jei ta kitokia gyvybė būtų protaujanti, galbūt irgi mąstytų "Juk tik dėl mūsų nepadarė granito, per kurį galėjom visai neegzistuoti"

nei žmonės?

mintis idomi. siaip jeigu bandoma itikint, kad zeme kaip planeta, gyva, tai pirmiau reiketu pakeist savoka "gyvybe". ir Williamas Goldingas gavo nobelio premija, ne uz kokia fizika, o uz literatura. tai daug ka keicia.

Tikrai keista is R. Maskoliuno sulaukti tokio straipsnio be skepticizmo dozes. Siaip jau labai vel noreciau ji pamatyti televizijos ekrane, jis turi talenta "patraukti link mokslo". Tik vat gaila bet net nacionaliniu programu tinklelis labiau tiuninguotas link kulturos, nei link mokslo populiarinimo.

Geras straipsnis. Idomi idėja.

Kažkada per laidą "negali būti" buvo užsiminta apie žemę kaip superorganizmą. Matau šios idėjos videokaukas nepamiršo.

Moksline fantastika ir tiek. Taigi buvo daug idomiau ziureti jo vedama laida.

Kazkada teko skaityt google apie Gaia hipoteze, tai ten rase kad yra keletas jos variaciju, pvz. weak Gaia hipoteze, kad gyvoji aplinka evoliuconuodama veikia negyvaja aplinka ir si besikeisdama vel daro poveiki gyvosios evoliucijai, man pasirode is principo visai logiska. Nes ji neteigia kad zemes biosfera sugeba numatyti ar kazka reguliuoti su tikslu.

Nereikia varyt ant Maskoliūno ir įsivaizduot Gajos kaip kokios religijos. Žemė yra stabili sistema. Stabili===save stabilizuojanti. Jei susikūrė saviorganizuojančios struktūros, atsirado evoliucija ir natūrali atranka - vadinasi, susiformavo labai galinga jėga, tiek galinti pati prisitaikyti, tiek keisti aplinką. Pakelk Žemės temperatūrą 50 laipsnių, privaryk sieros į orą - išliks ekstremofilai, kurie vėl užkariaus visas pakampes. Kažkur liks rudimentai senos gyvybės. Ekstremofilai naudodami tai, kas jiems reikalinga, vėl numuš temperatūrą ir suvalgys sierą - atsigaus "įprasta" gyvybė... Kosminiais mastais Žemė labai trapi, žmogiškais tuo labiau. Bet iš principo turi įvykti staigi kosminio masto katastrofa, kad gyvybė Žemėje neprisikeltų. Tik, priklausomai nuo masto, išliks patys primityviausi ir adaptyviausi, ar stambesni.

Tai kad šitame straipsnyje būtent kaip kažkokia religija ir pateikiama. Tarytum visa ta evoliucija būtų kryptinga. O dar virš visko duota užuomina kaip mes su ja elgemės ir bla bla.

Visiškai palaikau straipsnyje išsakyta nuomonę, Žemė tikrai yra organizmas kurio mes esam tik dalis. Ir neatmetų to fakto, kad ji gali valdyti mūsų likimus. Skamba kaip religija, bet ne ta noriu pasakyti. Esme, kad mes be jos niekaip, o ji be mūsų be jokių problemų. Ir manau puikiai tai demonstruoja kertami miškai-nauji virusai. Populiacijos didėjimas-naujos ligos. Mes sugebam jų išvengti, bet atsiranda naujos. Mes kaip ŽIV Žemei negali išnaikinti, bet pristabdo veikima.

Bet męs kaip ir liga: kuo ilgiau laikoma organizme- tuo sunkiau užmušama. "Tuoj" motule žemė bus nebepajėgi to padaryti...

mokslas dar nezino kas zmogus per biesas (tiksliau jo galimybiu ribos), o jau nori visa planeta aprept hipotezem...seip nurasyt laurus britui ne visai korektiska, noosferos savoka jau senokai nuo praeito amziaus pradzios egzistuoja, ir ne visad ta savoka naudojama lyg pasyvus informacinis laukas...

Žmogus kol kas nieko nėra Žemei padaręs tokio, ko anksčiau nepadarė bakterijos, meteoritai ar vulkanai. Kaip norėtume susireikšminti... Kaip norėtume jaustis reikšmingi ir galingi... O realiai nuo mūsų niekas nepriklauso, mes esame labiau pažeidžiami nei mūsų organizmuose gyvenančios virškinimo bakterijos. Norime manyti, kad būsime pajėgūs jei ne Žemę užnuodyti, tai bent save sunaikinti - deja, tam esame gerokai per silpni, nes esame bailiai. Norime manyti, kad gamta sukurs po mūsų kažką panašaus į mus - bet kodėl ji turėtų tą daryti, iš naujo auginti rūšį, kuri nepajėgi išgyventi laukinėje aplinkoje, kurios visa evoliucija yra tik neįtikėtinas sutapimas? Mes galime gamtos balansą "tampyti už ūsų", vaizduotis reikšmingais - bet Žemei ir tuo labiau Saulės sistemai nuo to nei šilta, nei šalta. Kas mes esame su savo CO2 ir branduoliniais ginklais prieš supernovas, kurios sproginėja kiekvieną sekundę, prieš meteoritą, sunaikinusį dinozaurus, prieš tas darbščias bakterijas, kurios prikvėpavo tiek deguonies, kiek mes niekad neiškvėpuosim? Nėra už kokius veiksmus mums kerštauti. Jei po poros savaičių prasidės kataklizmai - tai tik dėl to, kad link to buvo eita milijonus metų. Galėsime džiaugtis, kad papuolėme į įspūdingą gamtos šou - kaip ne sykį ir ne du džiaugėsi pirmuonys, trilobitai ir dinozaurai. Ir taip - tikrai atsirado dinozauras, kuris vaizdavosi, kad visa naikinantis meteoritas nukrito kaip bausmė konkurentui už patelės nuviliojimą ir išvis už visuotinį dinozaurų padermės sugedimą.