Šansas vienas iš milijardo – kas neleidžia branduoliniams ginklams netyčia sprogti? (Video) (1)
Yra keletas strategijų, kaip apsaugoti branduolinius ginklus nuo atsitiktinio sprogimo, įskaitant tai, kur ir kaip saugomi branduoliniai komponentai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Branduoliniai ginklai gali nužudyti milijonus žmonių, sunaikinti ištisus miestus ir padaryti dirvožemį nevaisingą ištisus tūkstančius metų.
Ginklų kontrolės asociacijos duomenimis, devynios pasaulio branduolinės valstybės – Kinija, Prancūzija, Indija, Izraelis, Šiaurės Korėja, Pakistanas, Rusija, Jungtinė Karalystė ir JAV – turi bendrą maždaug 13 000 branduolinių ginklų arsenalą. Tai kelia keletą akivaizdžių klausimų. Pavyzdžiui, kokia yra atsitiktinės denotacijos tikimybė? Ir kokios priemonės taikomos siekiant užtikrinti, kad jie netyčia nesprogtų?
Nors kai kurie ankstyvieji branduoliniai ginklai buvo trapūs arba nepastovūs, šiuolaikiniai branduoliniai ginklai yra kruopščiai suprojektuoti ir užtikrina aukštą saugos, saugumo ir patikimumo lygį, sakė Philipp C. Bleek, Neplatinimo ir terorizmo studijų docentas Midlberio tarptautinių studijų institute Monterėjaus mieste Kalifornijoje.
Tai reiškia, kad atsitiktinis sprogimas yra labai mažai tikėtinas. „Įprastoje [saugomoje] aplinkoje JAV branduolinis ginklas neturėtų viršyti vienos iš milijardo tikimybės, kad sprogs per anksti“, – sakė Bleekas. „Nenormalioje aplinkoje tai yra vienas iš milijono. Nenormali aplinka, pasak Bleko, gali apimti tokias situacijas kaip „gaisras vietoje, kur laikomas branduolinis ginklas, arba lėktuvo, gabenančio branduolinį ginklą, katastrofa“. Abu šie pavyzdžiai, pažymėjo Bleekas, buvo praeityje, o branduoliniai ginklai nesprogdavo.
|
„Ginklai sukurti taip, kad būtų „saugūs“, – pridūrė Bleekas, todėl atsitiktinai susprogdinus vieną sprogstamąjį ginklo komponentą, didesnės nei keturių kilotonų branduolinės energijos galios tikimybė neturėtų viršyti vienos iš milijono. Palyginimui, ant Hirošimos numestos bombos galia buvo 15 kilotonų.
Siekdamas užtikrinti, kad branduolinės bombos turėtų tik vieną iš milijardo (arba milijono) tikimybę sprogti po bet kokios avarijos ar incidento, JAV Energetikos departamentas įpareigoja, kad „kiekvienas saugos posistemis iš esmės nepriklauso vienas nuo kito“.
Ši direktyva užtikrina, kad skirtingi ginklo posistemiai būtų pakankamai nepriklausomi. Panaudojus du iš šių saugos posistemių, sistemos garantija bus vienas iš milijono, o tris – viena iš milijardo. Pasak JAV Energetikos departamento, saugumas nuo atsitiktinio detonavimo „įmanomas tik tuo atveju, jei kiekvieno saugos posistemio gedimo režimai yra tikrai priklausomi vienas nuo kito“.
Mirtis ir sunaikinimas
Iki šiol buvo numestos tik dvi atominės bombos, kurių vienintelis tikslas buvo sukelti plačiai paplitusią mirtį ir sunaikinimą: 1945 m. rugpjūčio 6 ir 9 d. JAV bombardavo Japonijos miestus Hirošimą ir Nagasakį, per kuriuos iš karto žuvo maždaug 214 000 žmonių, o dar šimtams tūkstančių kitų sukėlė rimtų sužalojimų bei ligų.
Nuo to laiko mūsų supratimas apie branduolinių ginklų veikimą išaugo tiek, kad šiandieniniai ginklai yra daug galingesni ir potencialiai destruktyvūs. B83, galingiausios bombos JAV branduoliniame arsenale, maksimali galia yra 1,2 megatonos, todėl ji yra 60 kartų galingesnė už ant Nagasakio numestą bombą. 650 iš šių bombų šiuo metu yra aktyvioje JAV ginkluotėje.
Atsižvelgiant į tai, kas yra pavojuje, kokie protokolai yra taikomi siekiant užkirsti kelią mirčiai ir sunaikinimui?
Kai kurios iš svarbiausių saugos priemonių apima kruopštus komponentų stebėjimas ir pasenusių arba perteklinių modulių ar dalių keitimas laiku.
„Branduoliniai ginklai turi ribotą eksploatavimo trukmę turinčių komponentų, ypač vadinamųjų skatinamųjų dujų, kurios tiekia sintezės kurą“, – sakė Bleekas. Sintezė įvyksta, kai du lengvieji atomai susijungia arba susilieja, kad susidarytų sunkesnis. Tačiau kai branduoliniuose ginkluose esančios radioaktyvios medžiagos suyra, jos turi būti papildytos.
Pavyzdžiui, tričio, radioaktyvaus vandenilio izotopo, pusinės eliminacijos laikas yra tik 12,33 metų, sakė Bleekas, o tai reiškia, kad pusė jo kiekio suyra per tą laiką. Tai reiškia, kad reikia atidžiai stebėti ginklus, kurių sudėtyje yra tričio.
Kiti komponentai taip pat turi ribotą tarnavimo laiką, todėl ginklus reikia retkarčiais perdaryti. „Ilgiausiai gyvuojantis branduolinio ginklo komponentas yra plutonio kapsulė, kurios naudojimo laikas gali viršyti šimtą metų“, – sakė Bleekas. Šios kapsulės yra pagrindiniai branduolinių kovinių galvučių elementai. Jos yra sferiniai plutonio apvalkalai, kurie paprastai yra futbolo kamuolio dydžio. Kai branduolinis ginklas detonuojamas, plutonis sukelia nedidelę branduolinę reakciją. Tai savo ruožtu sukelia stipresnį antrinį sprogimą pagrindinėje branduolinėje naudingojoje apkrovoje. Paprasčiau tariant, kapsulėje yra medžiaga, kuri leidžia branduoliniam ginklui tapti bomba.
Tęsinys kitame puslapyje:
Apsaugos priemonės
„Šiuolaikiniai branduoliniai ginklai turi vadinamąsias naudojimo kontrolės priemones, kurios apsaugo nuo nepageidaujamo jų sprogimo“, – sakė Bleekas. „Pavyzdžiui, raketos kovinė galvutė turi patirti tam tikras sąlygas, kad galėtų tapti aktyvi, kad ji negalėtų – arba bent jau labai mažai tikėtina, kad galėtų – sprogti savo šachtoje arba povandeniniame laive“.
Be to, šiuolaikiniai branduoliniai ginklai buvo kruopščiai sukurti siekiant užtikrinti, kad kai jie neaktyvūs, medžiagos, kurias reikia sujungti, kad būtų sukurtas branduolinis sprogimas, būtų laikomos atskirai. Branduoliniame ginkle naudojami net šeši saugos įtaisai, siekiant užtikrinti, kad neįvyktų netyčinis detonavimas. Kai kurie iš šių saugos įtaisų, pvz., inerciniai jungikliai (kurie suveikia smūgio ar vibracijos atveju) arba akselerometrai (matuojantys konstrukcijos judesio vibraciją arba pagreitį), leis įjungti apsaugą tik tada, kai jie bus veikiami labai specifinių pagreičių ar vibracijų per tam tikrą laikotarpį.
Tuo tarpu pati branduolinė medžiaga taip pat turi apsaugos priemonę. „Branduoliniuose ginkluose yra tam tikras kiekis labai prisodrinto urano arba plutonio – jei turite pakankamai šios medžiagos pakankamai mažame tūryje (vadinamoji „kritinė masė“), ji automatiškai sprogs branduolinės reakcijos metu“, – sako Markas Bellas, Minesotos universiteto politikos mokslų docentas.
Kad branduolinis ginklas detonuotų, reikia imtis tyčinių veiksmų, kad medžiaga būtų sujungta. Paprastai tai daroma vienu iš dviejų būdų. Vienas iš būdų, naudojamų vadinamuosiuose ginklo tipo įrenginiuose, yra „iššauti vieną labai prisodrinto urano gabalą į kitą labai prisodrinto urano gabalą“, kad abu gabalai kartu sudarytų „kritinę masę“ ir sukeltų sprogimą. Tai yra paprasčiausias branduolinio ginklo tipas ir bomba, kurią JAV naudojo Hirošimoje Antrojo pasaulinio karo metais.
„Dručkio“ branduolinis užtaisas buvo ne iš urano, o iš plutonio. Tokio tipo bombose įprastinė sprogstamoji medžiaga, sudėta aplink radioaktyvias medžiagas, sprogsta ir suspaudžia pastarąsias iki prasideda grandininė reakcija. Tokio tipo bombą JAV naudojo Nagasakyje.
Sprendimas
Nors būtina nustatyti priemones, užtikrinančias, kad branduolinis ginklas nesprogtų savaime, dėl kitų priežasčių reikia skirti daugiau laiko ir apmąstymų.
„Dažniausiai labiau svarbu užkirsti kelią neteisėtam naudojimui, vagystėms ir pan., o ne užkirsti netyčinį sprogimą“, - sakė Bellas.
„Paprastam žmogui būtų sunku susprogdinti branduolinį ginklą“, – pridūrė Bellas. „Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose yra įtaisų, vadinamų „Permissive Action Links“ (PAL), įmontuotų į branduolinius ginklus, dėl kurių bet kam be atitinkamų įgaliojimų ar kodų labai sunku apginkluoti ar paleisti branduolinį ginklą.
Tačiau ir Bellas, ir Bleekas atkreipė dėmesį, kad kai kurie žmonės turi daug daugiau branduolinės galios savo rankose nei kiti.
„Mano nuomone, atsitiktinis arba neteisėtas branduolinės energijos panaudojimas yra daug mažiau tikėtinas nei tyčinis, bet neapgalvotas panaudojimas“, - sakė Bellas. „Iš esmės nėra jokių patikrinimų ir atsvarų, kurie neleistų, pavyzdžiui, JAV prezidentui įsakyti paleisti branduolinius ginklus. Tiesą sakant, visa sistema iš esmės sukurta siekiant užtikrinti, kad jie galėtų tai padaryti. Tai yra kas mane neramina kur kas labiau nei nerimas dėl avarijų ar spontaniškai sprogstančių branduolinių ginklų“.