Kodėl Rusijos planuojamas perversmas Moldovoje mums primena, kodėl Ukraina turi laimėti šį karą ()
Olga Lautman yra Europos politikos analizės centro (CEPA) vyresnioji bendradarbė ir Europos vientisumo instituto vyresnioji tyrėja. Pateikiame jos įžvalgas.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pranešimas, kad Ukrainos žvalgyba atskleidė Rusijos planą nuversti provakarietišką vyriausybę kaimyninėje Moldovoje, pasauliui priminė, kad ir kokios būtų Rusijos, kaip karinės jėgos, nesėkmės, ji ir toliau pirmauja hibridinio karo ir įtakos srityje.
Moldovai patekus į politinę krizę po ministrės pirmininkės Natalijos Gavrilitos atsistatydinimo ir jos vyriausybės žlugimo, Moldovos prezidentė Maia Sandu atskleidė daugiau detalių apie įtariamą sąmokslą, kuris, jos teigimu, buvo susijęs su užsienio veikėjų panaudojimu – „turėdami karinį išsilavinimą, užsimaskavę civiliais drabužiais, planavo imtis smurtinių veiksmų, išpuolių prieš valstybės institucijas ir paimti įkaitus“.
Rusijos sąmokslas smurtu nuversti Moldovos vadovybę atkartoja jos neteisėtą Krymo aneksiją ir Rytų Ukrainos okupaciją 2014 m., kai vadinamieji „žali žmogeliukai“ – Rusijos specialiųjų pajėgų, žvalgybos darbuotojų ir samdinių mišinys – jėga užgrobė Ukrainos vyriausybę.
Nors Kremlius, žinoma, neigė Moldovos kaltinimus, planuojamas perversmas yra atvejis, kai Maskva įvykdė savo pareigūnų praėjusį pavasarį viešai išsakytus grasinimus. 2021 m. pabaigoje, Rusijai ruošiantis invazijai į Ukrainą, Kremlius nusitaikė į Moldovą, nuolat grasino ir skleidė dezinformacijos ir propagandos srautą.
Priežastis buvo tai, kad Moldovos prokremliškas prezidentas Igoris Dodonas 2020 m. pralaimėjo prezidento rinkimus provakarietiškai Sandu. Grasinimai dar labiau paaštrėjo Maskvai įsiveržus į Ukrainą, kai kurie Rusijos vyriausybės veikėjai ragino „denacifikuoti“ Moldovą, kad būtų apsaugoti šalyje esantys rusakalbiai.
Viso to centre yra Padniestrė, tarptautiniu mastu pripažinta Moldovos dalis, kuri 1990 m. atsiskyrė nuo Kišiniovo. Ištisus dešimtmečius regione dislokuota apie 1500 Rusijos karių, o tai pernai sukėlė Ukrainos pareigūnų susirūpinimą, kad Rusija gali panaudoti Padniestrę naujam frontui Pietų Ukrainoje pradėti.
Praėjusį pavasarį įvairiais grasinimais Moldovai Maskva trumpai svarstė Padniestrės nepriklausomybės pripažinimą ir, nors galiausiai to nepadarė, savo karinį buvimą regione panaudojo, kad darytų spaudimą Moldovos vyriausybei ir vykdytų destabilizuojančias operacijas šalyje.
Situacija labai panaši į Rusijos įvykdytą Rytų Ukrainos Donbaso regiono okupaciją, ir nenuostabu, kad netrukus po to, kai V. Putinas vasarį pasirašė dekretą dėl Donbaso pripažinimo Rusijos dalimi, to paties pripažinimo paprašė ir Kremliui palanki Padniestrės vadovybė.
Prokremliški balsai, tvirtindami, kad Padniestrė laikytų save Rusijos dalimi, apkaltino Sandu ir „jos rumunų kuratorius“ siekiant pradėti karą regione. Igoris Girkinas (dar žinomas kaip Strelkovas), pagrindinis žvalgybos darbuotojas per 2014 metų Rusijos invaziją į Ukrainą, netgi tvirtino, kad Rumunijos kariai vilkėjo Moldovos karines uniformas, siekdami pradėti karą. Po to sekė daugybė netikros vėliavos teroristinių išpuolių Padniestrėje.
Nors vasarą dezinformacijos operacijos nurimo, nes Rusija patyrė didelių nuostolių Ukrainoje, planas destabilizuoti Moldovą liko galioti.
Artėjant pirmosioms karo Ukrainoje metinėms, praėjusios savaitės pareiškimai tik padidina tikimybę, kad karas Ukrainoje persimes į kaimynines šalis. Šia prasme Moldovai ypač gresia pavojus, nes ji nėra NATO narė.
Nors praėjusių metų įvykiai atskleidė Rusijos kariuomenės silpnumą siaučiant korupcijai, Maskva ir toliau puikiai vykdo piktybines operacijas, o hibridinis požiūris į karą leidžia jai įsitraukti į daugybę sričių ir kurti chaosą daugelyje regionų, nepaisant to, kad yra įklimpusi kare Ukrainoje.
Rusijos pasirengimas kištis į kitos šalies vidaus reikalus yra dar vienas pavyzdys, kodėl negalima leisti jai laimėti Ukrainoje. Moldova galėjo išgyventi žlugus savo vyriausybei, kurią jau pakeitė nauja provakarietiška administracija, tačiau tai nesutrukdys Rusijai ateityje planuoti operacijų prieš Moldovą.
Planuojamas Rusijos perversmas Moldovoje atskleidžia, kad nepaisant to, kad pastaraisiais metais ji tapo pasauline parija ir jai buvo taikomos griežtos tarptautinės sankcijos, Rusija vis dar nejaučia jokio reikalo pažaboti savo elgesį. Kai kurie ekspertai ir toliau tvirtina, kad bet koks griežtesnis atsakas į Rusijos veiksmus padėtų tik paaštrinti situaciją, tačiau šis naujausias bandymas sugriauti demokratiją rodo, kad nepaisant to, griaunantis Rusijos elgesys tęsiasi ir yra eskaluojamas.
Vargu ar tai yra pirmasis Rusijos bandymas perversmui, kai pastaraisiais metais jos agentai bandė nužudyti Juodkalnijos ministrą pirmininką, siekė susilpninti Ispaniją Katalonijos referendumu, paveikti Škotijos nepriklausomybės referendumo rezultatus, įsiveržti į Sakartvelą ir galbūt net palaikyti sąmokslą smurtu nuversti Vokietijos vyriausybę. Visų pirma, žinoma, Rusija neteisėtai aneksavo Krymą ir įsiveržė į Ukrainą.
Brutalus Rusijos puolimas Čečėnijoje 2000-ųjų pradžioje, kai ji terorizavo civilius Grozno gyventojus, turėjo paskatinti jos tarptautinę izoliaciją. Tačiau vietoj to Putinui ir jo režimui buvo leista sustiprėti, o tai lėmė šiandien Ukrainoje vykstančius žiaurumus.
Kremliaus revanšistinės ir imperialistinės ambicijos turi būti numalšintos, o Vakarai turi ir toliau apginkluoti Ukrainą pergalei reikalingais ginklais, nes tik visiškas Rusijos pralaimėjimas konflikte ištaisys kursą.
Diplomatinis kelias su Vladimiru Putinu visada buvo bergždžias ir jau buvo sugaišta per daug laiko. Tačiau dabar nebėra vietos klaidoms. Jei Ukraina žlugs, Moldova bus kita suvereni valstybė, kuri susidurs su žiauriu Rusijos pykčiu, ir tai nebus paskutinė šalis.
