Grįžimas į Mėnulį – nuo JAV ir SpaceX iki Rusijos misijų: kodėl žmonės vėl pradeda tirti mūsų palydovą? (Video) ()
NASA ir SpaceX yra vieni iš misijų į Mėnulį – taip pat ir pilotuojamų – lyderių. Kuo ypatingas šis momentas – ir kodėl tai vyksta būtent dabar.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Žengdamas paskutinį žingsnį nuo paviršiaus, grįždamas kažkokiam laikui namo – tikėkimės, tas laikas nėra pernelyg tolimas – tenorėčiau pasakyti, kas, tikiu, liks istorijoje: šiandienos Amerikos iššūkis suformavo žmonijos rytojaus lemtį.” Tokie buvo vieni iš paskutinių žodžių, pasakyti Mėnulyje, kai 1972 metais NASA astronautas Eugene (Gene) Cernan lipo kopėčiomis į nuleidimo modulį.
Kitaip, nei Cernanas tikėjosi, nuo tada šio, virš mūsų galvų skriejančio, krateriais išraižyto palydovo paviršiaus žmogaus koja nelietė. Bet tai žada greitai pasikeisti, nes JAV planuoja iki 2025 metų vėl nusiųsti žmones į Mėnulį ir įrengti ten nuolatinę bazę. O dar prisiminus Kinijos ir kitų šalių planus, nekalbant jau apie tuntus robotinių misijų, tampa aišku, kad prasideda nauja Mėnulio tyrinėjimų era. Tik klausimas, kodėl dabar, po daugiau nei pusės šimtmečio nuo pirmojo apsilankymo?
Apollo programą pabaigti buvo nutarta dar gerokai iki Cernanas paliko paskutinius pėdsakus Mėnulyje. „Apollo pasibaigė ne dėl to, kad buvo per brangi ar kad neapsimokėjo – negrįžtami kaštai jau buvo sumokėti,“ sako Mary Lynne Dittmar, įtakinga kosmoso politikos figūra Axiom Space firmoje. Šis nuotykis baigėsi, nes Apollo buvo kuriamas laimėti politiškai motyvuotas lenktynes, kuriose JAV norėjo pirmiau už SS išsilaipinti Mėnulyje. Šį tikslą pasiekus, palydovas nebebuvo prioritetas.
Sugrįžimą į Mėnulį formuojančios jėgos – dramatiškai kitos. Aštuntajame dešimtmetyje kiekviena misija buvo epinė, žūtbūtinė užduotis, kurią JAV ar SSRS atlikdavo, nepaisydamos kaštų. Kiekvienas projektas būdavo apibrėžiamas iš anksto ir tuomet valstybės mechanizmas mesdavo visas jėgas jį įgyvendinti. Dabar pakilimas į kosmosą pigesnis, ir privačios kompanijos gali sau leisti įsitraukti (žr. „Lenktynininkai“). Mažesni kaštai suteikia galimybę atlikti bandomąsias misijas ir įvertinti, kas tinka.
Per pastaruosius kelis metus Kinija padidino aktyvumą, be viso kito nusiuntė zondą į tolesnę Mėnulio pusę. Ji pasirengusi prisidėti prie bendros Kinijos ir Rusijos robotinės tyrimų stoties ir teigia, kad pilotuojami skrydžiai gali prasidėti jau 2030, nors tvirtų planų dar nepaskelbė.
Vienas nepasikeitęs dalykas – tebesitęsianti JAV lyderystė kosmoso tyrinėjimų srityje. Centrinę vietą užima NASA programa Artemis. Pirmojoje misijoje Artemis I nepilotuojama misija toli už Mėnulio specialiai tam sukurta Space Launch System (SLS), galingiausia kada nors sukurta raketa.
Jei vyks kaip sumanytas, 2025 metais projektas Cernano pėdsakais turėtų pasiųsti du žmones, tarp kurių bus pirmoji moteris Mėnulyje. „Aš labai tikėjausi, be abejo, ir pats Gene'as Cernanas tikėjosi, išvysti tai,“ sako Dittmaras. Cernanas mirė 2017 m. „Jam beveik pavyko.“
Skepsis NASA galimybėmis įgyvendinti šiuos planus taip greitai visai pagrįstas – situacijai agentūrai nėra nauja. 2005 metais ji pradėjo Constellation programą, tarp kurios tikslų buvo ir žmonių nusiuntimas į Mėnulį ne vėliau, nei 2020 metais, o galiausiai – ir į Marsą. Jos atsisakyta 2010. Bet kosmoso mokslų bendruomenėje sutariama, kad Artemis programa yra kitokia. „Ankstesni neįvykę projektai buvo vien JAV, bet Artemis turi impulsą,“ sako Laura Forczyk iš konsultavimo kosmoso klausimais firmos Astralytical. „Nemanau, kad programa turėtų tokį impulsą, jei tai nebūtų tarptautinis projektas.“
Artemis programa
Artemis yra milžiniškas sandarbis. Įvairius misijos komponentus tiekia Europos kosmos agentūra, Kanados kosmoso agentūra, Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra ir kt. „Tai labai skiriasi nuo Apollo,“ pažymi inžinierė Erika Alvarez iš NASA Artemis komandos. Tokių kritinių technologijų, kaip mėnuleigiai ir planuojama Mėnulio orbitinė kosmoso stotis, kūrimo ir konstravimo kontraktai bus perduoti privačioms kompanijoms. Nors pirmasis skrydis bus atliktas valstybine SLS raketa, vėlesnes krovinių gabenimo į Mėnulį misijas NASA planuoja atlikti Starship, Elono Musko kompanijos SpaceX sukurta ir pagaminta panašaus dydžio raketa. (Jos naudojimas gerokai pigesnis už SLS ir kai kurių stebėtojų nuomone, ji galėtų ir turėtų SLS pakeisti visiškai.)
Gali kilti klausimas, kodėl viskas taip ilgai užtruko. Viena iš priežasčių yra ta, kad pastaruosius 20 metų didžiuoju žmonijos kosminiu projektu buvo Tarptautinė kosmoso stotis, JAV, Rusijos, Japonijos, Kanados ir Europos kosmoso agentūrų sandarbis. Taip išmokome kaip žmonės gali ilgai išbūti kosmose. Bet laikas, praleistas ignoruojant Mėnulį taip pat reiškė, kad daugelis Apollo misijos inžinierių pasitraukė į užtarnautą poilsį ar mirė, ir dalis jų ekspertizės reikėjo atkurti, nuodugniai išbandant naują įrangą ir procesus. „Yra dalykų, kurie buvo sunkiai išmokti, ir tuo pačiu būdu mokytis iš naujo nesinori,“ sako Dittmar.
Išbandyti reikia ne vien raketą – reikės dar ir daugybė naujų technologijų. „Darome viską, nuo maisto technologijos, iki tualetų modifikavimo, kad jie būtų patvarūs, iki aplinkos kontrolės sistemų,“ sako Alvarez.
Kodėl į Mėnulį vėl siunčiame žmones?
Tokia užduotis yra, švelniai tariant, labai nelengva, tad, gali kilti klausimas: kurių galų iš viso belstis atgalios? Galima pasipelnyti iš Mėnulio išteklių. Bet jei paklaustume NASA, ji pasakytų, kad jos grįžimas į Mėnulį gyvybiškai svarbus pasirengti kelionei į Marsą, kur ketvirto dešimtmečio gale norima nusiųsti astronautus.
Pirmiesiems Marso lankytojams teks patirti devynių mėnesių trukmės kelionę ir ilgai laukti kelionės atgal. Turint tai omenyje, prieš leidžiantis į Raudonąją planetą, gyvybiškai svarbu išmokti įkurti nepriklausomą stovyklavietę Mėnulyje. „Mėnulis yra ideali platforma bandyti šias technologijas, įrangą, palaikymą ir taisymą –nes iš Mėnulio galime grįžti namo,“ sako Alvarez.
Kai kas teigia, kad žmonių siųsti į kitus pasaulius neverta. Jei norima tyrinėti ir atlikti mokslo tyrimus, geriau siųsti robotus: jie daug tvirtesni nei žmonės ir juos galima daug geriau pritaikyti. Gal jie nesugeba interpretuoti aplinkinių vaizdų ar greitai atlikti mokslo tyrimų, bet jie gali siųsti vaizdus ir duomenis namo.
Kaip bebūtų, Dittmar spėja, kad atsinaujinęs troškimas nusiųsti į palydovą žmones yra tiesiog žmogiškumo pasireiškimas: mūsų rūšiai labai patinka tyrinėti. „Kurių galų kažkas lipo į valtis ir leidosi per vandenis, kurių negalėjo perplaukti?,“ klausia ji. „Kurių galų brautis per kalnų tarpeklius ar ledo tiltus? Taip esam surėdyti; tai mums atrodo tikslinga biologiniu lygmeniu. Kaip mūsų technologijos išsivystė prieš išsikeliant iš Afrikos ir keliaujant per vandenynus, dabar ji išsivystė pakankamai, kad galėtų išgabenti iš planetos. Tai niekuo nesiskiria nuo likusios žmonių istorijos.“
Lenktynininkai
JAV
JAV tikslai yra ambicingiausi, NASA Artemis programa ketinama sugrąžinti žmones į Mėnulį iki 2025 metų. Lig tol agentūra planuoja atlikti vis sudėtingesnes misijas, su paviršiaus zondais, bazėmis, energijos tinklais ir orbitine kosmoso stotimi.
Rusija
Rusija planuoja misijas, pargabenti uolienų pavyzdžius į Žemę. Šalies kosmoso agentūra, Roscosmos, skelbė, kad pirmoji misija, Luna 25, bus paleista 2023 ir tirs Mėnulio ledą ir dulkes.
Kinija
Neseniai Kinija atliko įspūdingų Mėnulio misijų seriją, tarp kurių buvo pirmasis zondas į tolesnę Mėnulio pusę. Be to, ji teigia norinti nugabenti žmones į Mėnulį, galbūt iki 2030 m. O 2021 m., Kinija ir Rusija susitarė statyti Tarptautinę Mėnulio Tyrimo stotį, stotį Mėnulyje, kurioje bus pilna robotų. Planuojama, kad ji veikti pradės iki 2036 metų, o galiausiai ten galėtų vykti žmonės.
Indija
Indija į Mėnulį nusiuntė kelias robotines misijas, bet pilotuojamoms misijoms bent kol kol kas nesirengia.
Japonija
Japonijos Mėnulio tyrimo programa siuntė zondą į Mėnulį 2007 metais, ir kelios robotinės misijos rengiamos. Ilgalaikis tikslas – Japonijos astronautų dalyvavimas būsimoje tarptautinėje Mėnulio bazėje.
Europa
Europos kosmoso agentūra su daugeliu privačių kosmoso kompanijų bendradarbiauja su JAV Artemis programa. Kanados kosmoso agentūra irgi panašiai dalyvauja.
Privačios firmos
Artemis misijose kompanijų vaidmuo irgi bus svarbus. SpaceX yra planų jungiamoji grandis, nes jos Starship raketa turės į Mėnulio paviršių gabenti įrangą. Amazon įkūrėjo Jeffo Bezoso kompanija Blue Origin kuria modulį Blue Moon, skirtą nukristi krovinius arba žmones. Į Mėnulį planuoja vykti ir daug kitų kompanijų.