Abortų įstatymai kelia didelę sumaištį pasaulyje: kas ir kur leidžiama, kas draudžiama, kokios yra bendros tendencijos

Straipsnis labai paviršutiniškas. Tokio lygio straipsnių neturėtų publikuoti portalas, kurio specializacija - mokslas ir technologijos. Straipsnyje pasigesta mokslinio požiūrio abortų klausimu. Norint teisingai traktuoti aborto problemą, reikia atmesti religinius (ar tai būtų krikščionybės religija, ar feminizmo religija) ir remtis mokslinėmis žiniomis apie genetiką ir įvairius argumentus "už" ir "prieš" pasverti logikos ir mokslo argumentais. Vienas iš argumentų - negimęs kūdikis - motinos kūno dalis. Jei kūdikio lytis - mergaitė - tebūnie, o jei kūdikio lytis - berniukas, tai kaip moters viena kūno dalis turi XX chromosomas, o kita - XY? Na, mokslas tokio atvejo apie žmones dar nėra aprašęs. Kitas argumentas - tas "mėsos gabalas" gali būti laikomas individu tik tuomet, jei gali natūraliai savarankiškai išgyventi. O ką tik gimę kūdikiai gali natūraliai savarankiškai išgyventi? Jei tas argumentas logiškas, tai kyla labai didelė pagunda senstančiose visuomenėse tuos senukus, kurie dėl sveikatos būklės ir neturto negali savarankiškai natūraliai išgyventi, juos paskelbti irgi "mėsos gabalais", tinkamus tik "utilizacijai". Feministės labai propaguoja tą mintį, esą negimęs vaikas - moters kūno dalis ir nieko daugiau. Bet, kad tai dirbtinis argumentas - įrodo tai, kad feministės labai klykia dėl selektyvinių abortų, kad ir Indijoje, kur dėl kultūrinių niuansų šeimos nori, kad gimtų berniukai ir abortuoja mergaites. Jei tas "mėsos gabalas" - tik moters kūno dalis ir nieko daugiau, koks skirtumas, kokios lyties tas "mėsos gabalas"? Genetika sako, kad susiliejus vyriškai ir moteriškai ląstelei, atsiranda organizmas, kurio genetinė informacija - unikali ir skiriasi nuo moters, kuri tą organizmą gimdoje nešioja. Mokslas neturi argumentų, galinčių pasakyti, nuo kurio amžiaus tas organizmas kokybiškai tampa kitu organizmu. Kaip mokslas neturi argumentų, kuo ką tik gimęs kūdikis kokybiškai skiriasi nuo suaugusiojo žmogaus. Skiriasi tik ląstelių kiekybe. Tai kokiu tuomet pagrindu sprendžiama, kada ląstelių sankaupa - dar ne žmogus, o nuo kada - jau žmogus?

O prie ko čia feministės?

O prie ko čia mokslas? Tai yra apie pasirinkimo laisvę. Jei naudoti ale mokslą, tai tokiu atveju mėnesinės yra nusikaltimas, nes praleista proga sukurti gyvybę, todėl vos tik prasidėjo mėnesines, mergaites reikia apvaisinti ir daryti kūdikių fabrikais. Nori imti mokslą į trasą? Remiantis sudėtingomis ilgalaikėmis ekonometrinėmis analizėmis ir sociologiniais tyrimais, abortai stipriai (tiksliai reikėtų ieškotis senų tyrimų) sumažino nusikalstamumą, nors abortų skaičius santykinai su gimimų skaičiumi nėra kažkas baisiai didelio - iki 10% normaliose šalyse. Tik ko niekur nėra išskirta, kokia aborto priežastis - medicininė, išprievartavimas ar tiesiog nenori vaiko. O abortų draudimas gyvenimų niekam nepagerina, tik nusimeti problemą. Nori iš tiesų spręsti problemas? Padaryk, kad nenorėtų aborto. Pradėti reikia nuo lytinio švietimo mokyklose, suteikti socialines garantijas, alimentai iš vyro išieškomi normaliai, o kol išieškomi valstybė vaiką išlaiko. Jei nenori auginti - be smerkimo vaiko įvaikinimas. Prieinama psichologinė pagalba ir t.t. ir t.t. Bet žinoma, lengviausia moterį, kuri neturi daug pasirinkimų įsprausti į kampą ir ją apkaltinti, kokia tu bloga, augink vaiką viena pati, nes mes taip pasakėme, nors mūsų tai tiesiogiai neliečia. Galėtumėte bent jau susitvarkyti su savo elgesio tiesioginiu poveikiu aplinkiniams, pvz. sukuriama tarša, ar elementariai, automobilio palikimu per 2-4 perkavimo vietas ir po to išvertus akis aiškinimo "ką, nepravažiuoji?".

Nuo 9 (devintos) savaitės embrionas tampa vaisiumi https://en.wikipedia.org/wiki/Human_emb ... evelopment

O jei pradinėj stadijoj vyras nenori vaiko, mama nori. Koks mechanizmas leistų vyrui rinktis abortą vietoj alimentų ateinančius 18 metų? t.y. kaip išvengti vaikų, daromų vardan alimentų?

Prieš kišant džimį mergai tarp kojų apsvarstyti ir kitus variantus, na bent jau saugius variantus kaip kišti O jei jau reikalai pakrypo ta "nelaiminga linksme", tai vis gi tavo* atsakomybė. Gerą palyginimą perskaičiau vienoje knygoje, gal kažkiek perfrazuosiu, bet esmė maždaug tokia: Skambutis į duris, tu jas atidarai, o ten paliktas naujagimis. Ir wtf ką dabar daryti. A) tai nėra tavo kaltė! B) bet dabar tai tavo atsakomybė. Žodžiu trūko sargis ar koks kitoks netyčiukas - gal ir ne tavo kaltė, bet tavo atsakomybė! Nori, nenori... - aš irgi nenoriu rasti to vaiko prie durų, bet jei jau taip nutiks, sekantys sprendimai bus mano atsakomybė: mesti jį į upę, auginti ar atiduoti kokioms institucijoms. Kalbant konkrečiai apie abortus, tai gal šiuo metu esu jų priešininkas išskyrus medicininiais tikslais būtinus atvejus. Manau kiek negarbinga yra skirstyti į kategorijas embrionas, vaisius... Pati asmenybė kaip tokia, kuri pradeda suvokti pasaulį, formuojasi dar vėliau - nebepamenu tikslaus amžiaus, gal ten kokie 3-30 mėnesių (kalbu apie gimusį kūdikį). Iki šio momento tas vaikas veikia kaip koks vystymosi algoritmas - jame nėra aiškaus sąmoningumo. Nu tai kas, kad jaučia skausmą - čia tik "sensorinis signalas". Tai va būtų galima tada sakyti, kad abortus galima daryti bet kuriuo mementu, galima ir naujagimį nužudyti, nes gi ten dar nėra asmenybės. Tadėl sakau, kad ta klasifikacija nėra garbinga žiūrint iš mokslinės perspektyvos. Čia daugiau vadovaujamasi emocijomis - vajė vaikelis jau jaučia skausmą gimdoje. Nu ir tegul jaučia: toks procesas, tokie vystymosi etapai - toks mechanizmas. Todėl sakau - davei pradžią, tai tavo atsakomybė ją puoselėti. O visi tie nenori/negali/karjera/ne tas žmogus - tai tik tavo gaidiškos mintys! Vengi šios atsakomybės, tai esi mazgotė!

Tada iš kitos pusės - jei tėvas nori vaiko, o mama nenori?

Turguje iškeiti į kupranugarį ir ieškai tokios, kuri nori Beje, jei vyras jei neturi vaikų, tai ne tėvas ir kita pusė atitinkamai ne mama.

Jei norite nurodyti kaip kitiems elgtis su savo kūnu, tai tada lygiai taip pat ir atsakomybę prisiimkit. Kurie už - tegul eina naktimis vaikams pampių keist neatlygintinai, dalinasi išlaikymo atsakomybe. Niekas dėl smagumo abortų nesidaro. Nei malonu, ni pigu.

Darosi dėl egoistinio mąstymo. Skaitau, kad pradėtos gyvybės jau nereikėtų marinti. Bet šioje vietoje įstatymai taip pat turėtų suvaidinti atitinkamą vaidmenį. Pvz. jeigu vaikas dar nėra gimęs, o vienas iš tėvų nenori to vaiko, tai reikėtų ne aborto, o teisiniu keliu nuimti atsakomybę nuo to, kuris vaiko nenori: jokių alimentų mokėjimo - jokių įsipareigojimų. Jeigu abu tėvai nenori vaiko - turim gyvybės langelį kur vaiką galima perduoti valstybės globon. Belieka motinos nėštumo periodo klausimas: vaikas turi būti išnešiojamas socialiai atsakingai. Jeigu nenorintis asmuo yra motina, tai turi būti skiriamas socialinis darbuotojas, kuris prižiūrėtų situaciją. Jei manai, kad čia "savo kūno" klausimas, tai aš irgi norėčiau rūkyt žolę kur ir kada noriu - neleidžia įstatymai

Mindaugai, ar prisiimsi visą atsakomybę asmeniškai už tą vaiką ir motiną (kuri nori aborto), kol laukiasi bei dėl gimdymo komplikacijų? Kas sakė, kad įstatymai Lietuvoje yra teisingi ar geri, todėl ir naujus reikia pagal juos daryti? Problema ta, kad įstatymus maišo dauguma su morale. Moralinius klausimus per įstatymus sprendžiant turėsi problemų, kai visų situacijų negali apibrėžti. Moralinius klausimus spręsti reikia per pagalbą - psichologinę, finansinę, socialinę, švietimą ar kokią reikia tai problemai spręsti. Paprasčiau uždrausti ir problemą spręsti palikti kitiems. Jei pakaktų švietimo, naudotųsi visi prezervatyvais kaip reikia ir nereikėtų jokių abortų, kol tai nėra dėl medicininių priežasčių ar prievartavimo. Kadangi lytinis švietimas Lietuvoje yra baubas kurį išnaudoja rusofilai ir degeneratai rėkiantys, kad čia homoseksualais vaikus padarys, tai turime ką turime. Tas ypač ryšku JAV, kur lytinis švietimas daugelyje valstijų irgi tabu, tai ir sėdi klasėse 14-inės nėščios, ir kai kuriose valstijose retoje klasėje nėra 16-os metų bent vienos nėščios.

Iki tam tikros savaites, tai tik lasteliu rinkinys. Moraliskai gali apeliuot, tik per religijos prizme. Tipo gali teigt, kad turi siela ir kitokius marazmus. Nuo tam tikros savaites formuojasi skausmo pojuciai ir t.t. Tad pagal.mane iki to laiko abortas etiskai turetu but leistinas, o poto jau pagal situacija.

Tu galvok apie atsakomybę prieš tą "fun time", o ne tada kai "prisidirbi" Gal dar Lietuvos institucijos turi prisiimti atsakomybę, nes chujova švietimo sistema ir nepaaiškino tau, kad nekaišiotum džimio į kiekvienos padlos klyną? Dannas3, o kuo tas skausmas čia toks išskirtinis, kad turėtų būti laikomas atskaitos tašku? Kaip jau sakiau, gimęs kūdikis neturi supratimo, kad jis yra asmenybė - tai irgi tik ląstelių rinkinys, o tavo požiūris į tą rinkinį tėra tavo emocijos: kaip gaila nes mažas ir nekaltas. Px - užaugs bus toks pat balvonas kaip ir visi Tai ir sakau: tu arba žudai gyvybę arba ne. O ne bl ai dar čia px, dar "netikra gyvybė" - galima pribaigt! Nx pačiam galvą perpist už tokį požiūrį

Būtent, Mindaugėli, reikia galvoti prieš "fun time", o kad galvotų, reikia lytinio švietimo tinkamo. O kas jam prieštarauja? Tie patys, kurie yra prieš abortą. T.y. patys kuria abortams paklausą tie, kurie labiausiai jiems yra prieš. Tai dabar kodėl kaltus darai tuos, kurie kvaili buvo ir nesuprato iki galo ką daro, o ne tuos, kurie aktyviai stengėsi, kad jie ir nesuprastų?

jeigu abortas yra žmogžudystė, tai vazektomija kas? genocidas?

U mean masturbacija:)))

Na nesimasturbuojant ir nesimylint be apsaugų, vis tiek žūva, tai jei esi dar gyvas - tai tęsi genocidą Jei mirei - įvykdei totalinį genocidą.

jei rimtai, tai blyn, leiskim abortus, bet spauskim lytinį švietimą taip, kad jų nereikėtų.

Abortų priešininkai nenori spręsti problemų, jie tiesiog nori uždrausti kas jiems nepatinka. O prieš lytinį švietimą, būtent abortų priešininkai labiausiai ir pasisako. Kaip ir prieš lengvųjų narkotikų dekriminalizavimą pasisako tie patys, kurie mano, kad narkotikų kriminalizavimas reiškia, kad niekas narkotikų nevartoja. Jie užsimerkia ir nieko nenori matyti ir girdėti, kaip maži vaikai. Iš čia ir atsiranda Pato situacija, iš kurios nesigauna geros išeities, kol nepakeiti kitos pusės, arba bent jau pusiausvyros tarp pusių.