731-ojo padalinio žiaurumai. Aptiktas japonų „siaubo bunkeris“ ()
Kinijos Heilongdziango provincijos gilumoje archeologai aptiko paslėptą požeminę tvirtovę – šiurpų bunkerį, kuris kadaise tarnavo kaip neapsakomo siaubo centras vardan „mokslo pažangos“.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos archeologai padarė svarbų atradimą, kasdami požeminį bunkerį. Jis buvo objektas baisiems žmogaus eksperimentams, kuriuos Antrojo pasaulinio karo metais atliko Japonijos imperijos mokslininkai. Heilongdziango kultūros relikvijų ir archeologijos institutas neseniai paskelbė apie radinį, esantį netoli nedidelio Andos miestelio Heilongdziango provincijoje šiaurės rytų Kinijoje, rašo „IFLScience“.
Požeminis kompleksas, kurį sudaro maždaug 33 metrų ilgio ir 20,6 metro pločio U formos statinys, apima sudėtingą tarpusavyje sujungtų tunelių ir kamerų tinklą. Ekspertai teigia, kad ši įstaiga buvo laboratorija ir izoliuota 731-ojo padalinio, liūdnai pagarsėjusio slapto tyrimų padalinio, įsteigto Japonijos okupuotoje Kinijoje (Mandžiūrijoje), vieta.
Iš pradžių 1930-aisiais įkurtas kaip visuomenės sveikatos skyrius, 731-asis padalinys galiausiai tapo biologinių ir cheminių ginklų tyrimų centru, kuriame eksperimentams pasitelkti „savanoriai“: kinai, korėjiečiai, rusai ir amerikiečiai.
Siaubingi nusikaltimai žmoniškumui, susiję su šiuo tyrimo projektu, sunkiai suvokiami. Vadovaujant generolui Siro Ishii, aukoms buvo žiauriai pašalinami gyvybiškai svarbūs organai ir galūnės tik dėl kraujo netekimo ir sužalojimų tyrimo.
Įvairūs ginklai buvo negailestingai bandomi su gyvais žmonėmis, įskaitant granatas, liepsnosvaidžius, kasetines bombas, bombas su patogeniniais mikroorganizmais ir cheminėmis medžiagomis.
Be to, žmonėms buvo atlikti šlykštūs eksperimentai, naudojant žemo slėgio kameras, taip pat elektros šokas, dehidratacija nuo karšto oro srovių, mirtini apsukimai centrifugoje, gyvūnų kraujo injekcijos ir mirtinos rentgeno spindulių dozės.
Aukų skaičius skiriasi, tačiau manoma, kad žuvo nuo 3000 iki 12000 vyrų, moterų ir vaikų. Šimtai tūkstančių žmonių mirė nuo maru užkrėstų gyvūnų, kuriuos į apgyvendintas vietoves paleido 731-ojo padalinio „tyrėjai“.
Deja, faktai rodo, kad Jungtinės Valstijos prisidėjo prie daugelio 731-ojo padalinio įvykdytų žiaurumų nuslėpimo. 1945 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. Japonijos imperijai pasidavus, JAV slapta suteikė imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo už karo nusikaltimus daugeliui su padaliniu susijusių Japonijos pareigūnų.
Be to, buvo dedamos bendros pastangos, kad nebūtų gauta svarbi informacija Tarptautiniame kariniame tribunole Tolimiesiems Rytams, kuris Japonijoje buvo Niurnbergo proceso atitikmuo.
Šokiruoja tai, kad Japonijos eksperimentų su žmonėmis metu gauti duomenys buvo perkelti į Fort Detrick – JAV armijos laboratoriją, esančią Frederiko mieste (Merilendas), kuri istoriškai (1943–1960) buvo biologinių, ypač entomologinių, ginklų bandymų plėtros centras.
Tada ši informacija tam tikru Šaltojo karo laikotarpiu buvo panaudota šalies biologinio ginklo programoje.
Archeologai, atsakingi už neseniai įvykusį bunkerio atradimą, teigia, kad tai yra ryškus priminimas apie ilgalaikį 731-ojo padalinio žiaurumų palikimą ir didelį jų poveikį pasaulinėms pastangoms užkirsti kelią biologiniam karui.
