Šiurpiausia II pasaulinio karo naktis – kaip Birmoje krokodilai išskerdė tūkstantį besitraukiančių japonų karių (Video)  ()

Birmos kampanija yra dažnai nepastebimas Antrojo pasaulinio karo frontas, tačiau jis kupinas įdomių istorijų ir neįtikėtinų herojų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ramri (angliškai Ramree) salos mūšis gali būti įdomiausia karo istorija.

1945 m. pradžioje 6000 britų ir indų pajėgų įsiveržė į 1350 kvadratinių km salą, siekdamos iš 1000 japonų gynėjų užimti jos uostą ir aerodromą. Prieš britų išsilaipinimą smogė Karinio jūrų laivyno ir oro pajėgos, subombardavusios japonus pozicijas. Japonijos garnizonas apleido savo gynybą ir bandė pabėgti per mangrovių pelkę – bet tik nedaugelis tai išgyveno.

Britų kampanija Birmoje generolui Williamui Slimui buvo puikus grobis. Užpuldamas Birmos japonų garnizoną, kurį sudarė 100 000 žmonių, ir turėdamas tik 21 000 žmonių, jis pasinaudojo puikia logistika ir mobilumu, kad sutrauktų japonus į pasipriešinimo kišenes, kurios buvo nepakankamai aprūpintos ir dažnai badavo.

Jo planas reikalavo galimybės sustiprinti ir aprūpinti savo vyrų puolimo kišenes oru, net kai jie gali būti apsupti. Ramri salos uostas, aerodromas ir artumas prie žemyno suteikė jo oro pajėgoms galimybę pasiekti beveik visą šalį.

Kovos abiejose kampanijos pusėse buvo žiaurios. Didžiosios Britanijos ir Indijos pajėgos prilygo japonų brutalumui užkariauti šalį. Japonijos pajėgos neėmė belaisvių, o sužeistuosius žudė vadovaudamiesi bušido kodeksu. Ramri saloje britai sugebėjo nustumti japonus į kišenę – kišenę, kuri atrodė taip, lyg ji bet kurią akimirką gali subyrėti.

 

Užuot išžudęs salos gynėjus, britų pajėgų vadas generolas Cyril Lomax išsiuntė japonams reikalavimą pasiduoti. Gynėjai neketino pasiduoti, todėl jie sumanė vidury nakties prasmukti pro priešą. Britai taip ilgai kovoję su japonais, žinojo, kad pasidavimas yra mažai tikėtinas, todėl visą laiką slapta stebėjo japonus. Taip britai sužinojo, koks kraupus likimas laukė japonų.

1945 m. vasario 19 d. apie 1000 japonų kareivių pasitraukė iš mūšio lauko per neįveikiamas salos mangrovių pelkes. Tamsoje, be valčių, iki juosmens įmirkę į vandenį ir purvą, japonų garnizonas bandė pabėgti. Gilus purvas ir mangrovių šaknų raizginys vedė vyrus sraigės greičiu. Be to, jiems teko susidurti su skorpionais, uodų debesimis ir svarbiausiu veiksniu, į kurį neatsižvelgė – briaunagalviais krokodilais.

Briaunagalviai krokodilai yra didžiausi ropliai Žemėje. Jie gali būti net 6 m ilgio ir sverti daugiau nei toną. Jie turi didžiausią sukandimo spaudimą iš visų pasaulio gyvūnų ir yra gana neišrankūs, kai kalbama apie tai, ką jie puls ir suės.

 

Japonai arba nežinojo, kad tai gali būti ir žmonės, arba jiems tai nerūpėjo. Bet kuriuo atveju jie už tai sumokėjo gyvybės kaina. Didžiosios Britanijos kariai motorinėmis valtimis sekė japonų koloną ir naktį galėjo girdėti japonų žudynes.

„Ta naktis buvo pati baisiausia, kokią kada nors patyrė bet kuris japonus sekęs karys“, – rašė kampanijos veteranas ir gamtininkas Bruce'as Stanley Wrightas. „Pasklidę šautuvų šūviai juodoje pelkėje, persmelkti didžiulių roplių nasrais sutraiškytų sužeistų vyrų riksmų, ir neryškus nerimą keliantis besivartančių krokodilų garsas sukūrė pragaro kakofoniją. Auštant grifai atvyko išvalyti tai, ką krokodilai paliko... Iš maždaug tūkstančio japonų kareivių, patekusių į Ramri pelkes, tik apie dvidešimt buvo rasti gyvi“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(27)
(2)
(25)

Komentarai ()