Atskleista viena pagrindinių Visatos paslapčių. Mokslininkai iš karto padarė tris svarbius atradimus ()
Ankstyvąją Visatą būtų buvę labai sunku stebėti bet kuriai potencialiai protingai rūšiai, norinčiai tai padaryti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Faktas yra tas, kad per pirmuosius milijardus metų po Didžiojo sprogimo tarp žvaigždžių ir galaktikų buvo šaltų vandenilio dujų debesys, kurie sugėrė visą šviesą. Todėl bet kuris kosmoso stebėtojas tada (jei toks egzistuotų) nematytų žvaigždžių ar galaktikų, o tik nepraeinamą tamsą.
Tačiau tada Visatos istorijoje buvo laikotarpis, kurį astronomai vadina rejonizacijos epocha, kai kaitinant vandenilio dujos iš neskaidrių virto skaidriomis. Mokslininkai žinojo, kad šis procesas tikrai vyksta, bet vis dar nežinojo, kaip tiksliai. Astronomai iš Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche pasinaudojo Webbo kosminiu teleskopu, kad išspręstų šią paslaptį, rašo „The Weather Network“.
Vykdydami naują tyrimą, astronomai, naudodami Webbo teleskopą, stebėjo kvazarą J0100 +2802 (tai yra ryškiausi objektai erdvėje, tai yra didžiulės juodosios skylės galaktikos centre, kurios skleidžia didžiulį šviesos kiekį dėl sugerties supančią medžiagą). Tačiau mokslininkus domino ne tiek pats kvazaras, kiek tai, kaip šio objekto šviesa elgiasi pakeliui pro kosmines dujas į teleskopą. Tada astronomai gautus duomenis palygino su labai tolimų ir ankstyvųjų galaktikų šviesos elgesiu.
Kaip parodė tyrimas, kiekviena tokia galaktika buvo apsupta karštų jonizuotų skaidrių dujų apvalkalo, kurio spindulys siekė iki 2 milijonų šviesmečių. Norint įsivaizduoti tokį mastelį, verta pasakyti, kad atstumas iki artimiausios didelės galaktikos, vadinamos Andromeda, yra 2,5 milijono šviesmečių.
Mokslininkai padarė išvadą, kad tai buvo pirmosios galaktikos, dėl kurių prasidėjo rejonizacijos era. Šiose galaktikose žvaigždės pirmiausia pasirodė, o vėliau mirė ir sprogo kaip supernovos. Būtent ši šviesa kaitino ir jonizavo vandenilio dujas. Taip šis vandenilis iš neskaidraus virto skaidriu, tai yra, skaidri tapo ir pati Visata, tai yra, joje jau buvo galima pamatyti žvaigždes ir galaktikas.
Iš pradžių, pasak mokslininkų, jonizuotas vandenilis buvo savotiškų burbuliukų pavidalu, kurie laikui bėgant jungėsi, plėtėsi ir leido šviesai pasklisti didžiuliais atstumais visoje Visatoje.
Nepaisant to, kad buvo atskleista viena iš Visatos paslapčių, mokslininkai susidūrė su kita paslaptimi, susijusia su ankstyvuoju kosmosu. Atsižvelgdami į dabartines žinias apie žvaigždžių formavimąsi ir galaktikų formavimąsi, astronomai manė, kad jie maždaug žinojo, kiek galaktikų galima aptikti ankstyvojoje Visatoje. Tačiau paaiškėjo, kad astronomai klydo. Pasak tyrimo autorių, jie tikėjosi atrasti kelias dešimtis galaktikų, egzistavusių reionizacijos eroje. Tačiau astronomai rado net 117 tokių galaktikų.
Kalbant apie kvazarą J0100+2802, kurį taip pat tyrinėjo mokslininkai, paaiškėjo, kad jį sukūrusi juodoji skylė turi tiesiog didžiulę masę. Pasak mokslininkų, tai yra pati galingiausia juodoji skylė ankstyvojoje Visatoje iš visų žinomų. Jos masė 10 milijardų kartų viršija Saulės masę.
Ir tai yra dar viena paslaptis, nes astronomai nesupranta, kaip tokia milžiniška juodoji skylė galėjo atsirasti tokioje ankstyvoje kosmoso istorijoje.
