— Krymas — Koščejaus-Putino gyvybės adata. Tai supranta ir Ukrainos vadovybė, ir Vakarų šalių lyderiai. Ukrainos pozicija aiški — atstatyti 1991 metų sienas. O štai Vakarams Krymo grąžinimo tema — neišspręstas klausimas. Kariaujant dėl Krymo, be jokios abejonės, bus didžiuliai nuostoliai tarp civilių gyventojų. Imkime, pavyzdžiui, Donecką — 2014 metais Ukraina nešturmavo Donecko ir Luhansko, nes nenorėjo daugybės taikių gyventojų aukų.

Kai pasieksime administracines Krymo ribas, vėl sustiprės branduolinis šantažas, kurio Vakarai taip bijo.

Beje, šią retoriką Donaldas Trumpas aktyviai naudoja argumentą baigti karą per 24 valandas, jam atsidūrus valdžioje. Akivaizdu, kad tokiu atveju karas baigtųsi ne Ukrainos sąlygomis.

Papildomos pagalbos apimtis priklausys nuo nuo mūsų puolimo sėkmės. Jei pažvelgtume į [Ukrainos GP kariuomenės vadas Valerijaus] Zalužno interviu, kurį jis žiemą davė Newsweek, kur kalbėjo apie techniką, būtiną atstatyti vasario 24 status quo, tai mes faktiškai visa tai gavome: tankus, šarvuotą techniką, kareivių parengimą. Tačiau to maža, reikia ir aviacijos. Zalužnas supranta, kad be aviacijos nepavyks sugriauti logistikos, pavyzdžiui, to paties Krymo tilto. O kol jis stovi, tol yra pagrindinė pietinės grupuotės ir Krymo grupuotės logistikos arterija.

Akivaizdu, kad karas niekaip, netgi jei įvyktų taikos derybos, šiais metais nebus užbaigtas. O tai reiškia karo pramonės augimą ne tik JAV, bet ir Europoje. Toje pačioje Vokietijoje didinama 150 milimetrų sviedinių gamyba kelis ateinančius metus. Tai vienareikšmiškai turi papildyti ginkluotės sandėlius, kurie, natūralu, dabar tuštėja. Ir tai aiškus signalas Putinui, kuris praėjusių metų rudenį pradėjo sekinimo karą, kad Vakarai iš užsibrėžto kelio nebeišsuks.

Yra dar keli svarbūs momentai. Pirmas — 2024 metų rinkimai JAV. Šį rudenį vyks rinkimai vyks ne vienoje Europos šalyje. Pavyzdžiui, nedidelėje Slovakijoje. Dabar ji itin smarkiai padeda Ukrainai (aviacija, sraigtasparniai, haubicos) ir labai svarbi technikos remontui, ten yra gamybos resursai, kur modernizuojame sovietinę techniką. Tačiau ten opozicijos lyderis Robertas Fico pareiškė, kad laimėjusi parlamento rinkimuose, jo partija nutrauks ginklų tiekimą Ukrainai ir pasisakys prieš antirusiškas sankcijas. Tad, šiandien pagalba yra, o rytoj gali būti nutraukta.

Norint įtikinti savo visuomenes, kad būtina ir toliau palaikyti Ukrainą, reikia rezultatų karo lauke, kaip tai buvo ir pernai.

Mes pademonstravome rezultatus, deokupavome Charkovo sritį, privertėme rusų grupuotę pasitraukti iš Chersono, ir tai privertė daugelį Vakarų politikų patikėti Ukrainos pergalės tikimybe. Tačiau pabrėšiu, kad visa tai kintama. Kaip rodo istorinė patirtis, visuomenei pavargus nuo karo ir nesant ryškių rezultatų, prisiminkime, sakykime, JAV karą Vietname, politikai privalo į tai reaguoti. Savo ruožtu, tai sustiprins spaudimą Zelenskiui, kad šis sutiktų pradėti taikos derybas.

„2025 metai gali tapti nauju pasaulio politikos paaštrėjimo atskaitos tašku“

— Ko tikitės iš artėjančios NATO šalių vadovų susitikimo Vilniuje?

— Visų pirma, ten įvyks formato pasikeitimas: komisija Ukraina — NATO bus pervadinta į tarybą. Taip padidinamas tarpusavio sąveikos laipsnis, bus daugiau personalo, vyks daugiau konsultacijų. Tačiau pastaruosius pusantrų metų de facto tai jau vyko: sąveikos intensyvėjimas, apsikeitimas žvalgybos informacija, ginkluotės tiekimas. Tai žvirblis rankoje — tai maksimumas, kurį dabar Ukrainai gali pasiūlyti NATO. Reikia suprasti, kad tam yra objektyvios priežastys: pagal NATO sutartį, į Aljansą negali būti priimta nauja šalis narė, jeigu jos teritorijoje vyksta karštas konfliktas.

Todėl iki karo veiksmų pabaigos, ar bent iki paliaubų, nebus pareikšta, kad Ukraina tikrai prisijungia prie NATO. O perspektyvos tiesiogiai priklauso nuo karo rezultatų. Vienas reikalas, jei laimime, tuomet tai taptų svariu argumentu didžiausiems skeptikams: jei Ukraina sugebėjo nugalėti „antrąją“ pasaulio armiją, tuomet ji pati tampa antrąja pasaulio armija. Atitinkamai, tai rimtas gynybos sutvirtinimas.

Tai, ką padarė Prigožinas — anonsas, o tikrą filmą turi susukti Ukraina, kur pagrindiniuose vaidmenyse bus tikri aktoriai didvyriai, o ne persirengę zekai.

Tada Ukraina neišvengiamai įstos į NATO. Ir čia galime prisiminti istorinę patirtį: po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija užsiėmė vidaus problemų sprendimu, o Varšuvos sutarties šalys ramiai prisijungė prie Šiaurės Atlanto sutarties. Akivaizdu, kad nugalėtoje Rusijoje neišvengiamai kils nauja suirutė, grupuočių kova už valdžią, juk Prigožinas nėra vienintelis toks, yra ir kitų PKK. Ir šiuo galimybių langu privalo bandyti pasinaudoti Ukraina ir prisijungti prie NATO kip visateisis narys.

— Buvęs Aljanso generalinis sekretorius Andersas Fogh Rasmussenas mano, kad jeigu Kyjivas susitikime nieko negaus, tai Lenkija ir Baltijos šalys gali dislokuoti savo pajėgas Ukrainoje. Į šį pareiškimą sureagavo Rusijos URM ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas: „Jeigu jos taip padarys, tai bus didžiulė istorinė klaida“. Ar galima rimtai nagrinėti tokį scenarijų?

— Jei Putinas, pasinaudos savo propagandistų patarimais ir suduos smūgį, tarkime, Varšuvai ir Baltijos šalims, tuomet automatiškai įsigalios penktasis NATO sutarties straipsnis, nes tai bus vertinama kaip agresija prieš visas sutarties šalis. Tačiau niekas nenori įsitraukti į plataus masto konfliktą su Rusija, nepaisant to, kad rusų raketos, primenu jau krito NATO šalių, pavyzdžiui Lenkijos, teritorijoje. O Vokietijoje neseniai vykdytas sociologinis tyrimas parodė, kad jeigu šalį užpuls, tai ginklu ją gimti pasiruošę toli gražu ne visi vokiečiai. Ten pagalbos Ukrainai klausimas itin aštrus, ne visi nori padėti: 50 prieš 50. Netgi tam, kad pradėtume gauti tai, ką gauname (haubicas, oro gynybą, tankus), reikėjo maksimalių pastangų, ZSU sėkmės demonstravimo.

Taigi, nematau variantų, kaip įvesti NATO šalių kariuomenes, išskyrus jei Rusija tiesiogiai užpultų NATO šalį. Ji arba smogs raketomis, arba sąmoningai sukels technogeninę katastrofą Zaporižės AE — tai bus įvertinta kaip agresija, nes radiacija sienų nepaiso.

— O kaip vertinate diversijos prieš ZAE grėsmę?

— Jau matėme kaip Rusija pernai apšaudė ZAE. Technogeninės katastrofos atveju kolosalūs padariniai būtų ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai. Tad, būtina ruoštis ir tokiam scenarijui, kas dabar ir vyksta. Kuo daugiau nesėkmių rusai patirs fronte, tuo didės teroristinio akto ZAE tikimybė.

Kinija pasisakė kategoriškai prieš netgi taktinio branduolino ginklo panaudojimą ir dar priminė, kad ji yra Ukrainos saugumo garantas. Dėl to branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė minimali. Juo labiau, kad jo panaudojimas niekaip nepakeis situacijos fronte ir pasekmės bus katastrofiškos asmeniškai Putinui. O štai diversija kovos veiksmų zonoje, kaip tai buvo su Kachovsko HE, tai tinkamas variantas, nes tuomet neįmanoma įrodyti šimtaprocentinės Rusijos kaltės. Tai suteikia galimybę įbauginti Vakarus, o šie gali spausti Ukrainos vadovybę.

Tad, diversija ZAE — akivaizdus šantažo koziris rankovėje. O kadangi po Prigožino maišto Putinas tapo dar įtaresnis, jis nepasitiki elitu, kariškiais, matome, kaip jis mėtosi, ieško liaudies palaikymo, sprendžiant iš jo susitikimo su Dagestano žmonėmis kadrų.

— Ar gali įvykti kaip fantomas Kremliaus propagandoje gyvuojantis karinis konfliktas su NATO? Yra manančių, kad Vakarų šalys sąmoningai neskuba tiekti karinę pagalbą Ukrainai, nes pačios rengiasi susidūrimui su Rusija. Konkreiai, tokio požiūrio laikosi sovietų kilmės amerikietis istorikas, knygos „Trečiasis pasaulinis: Mūšis už Ukrainą“ autorius Jurijus Felštinskis.

— Viso Rusijos ir Ukrainos konflikto metu Rusija dažniausiai lyginama su nacistine Vokietija. Tačiau aš turiu kiek kitas paraleles.

Dabartinė Rusija — militaristinė, imperatoriška XX amžiaus pirmos pusės Japonija.

1937 metais ji pradėjo karą prieš Kiniją. Ir nemažai istorikų būtent šiuos įvykius laiko pradiniu Antrojo pasaulinio karo tašku. Jau paskui nacistinė Vokietija ir SSRS užpuolė Lenkiją.

Trečiajame pasauliniame kare vienoje pusėje veiks JAV, kolektyviniai Vakarai, o kitoje – Kinija ir jos satelitai: Rusija, Iranas, KLDR — naujoji blogio ašis. Vykstantis Rusijos ir Ukrainos karas yra lokalaus pobūdžio, tačiau yra didelio karo tarp JAV ir Kinijos pranašas. Tai bus autokratijų karas prieš demokratijas. Atsižvelgiant į įtampas dėl Taivano, 2025 metai gali tapti nauju žymeniu, pasaulio politikos paaštrėjimo atskaitos tašku, kai Kinija ryšis prisijungti saką karinėmis priemonėmis. Tai patvirtina žiniasklaidos informacija, kad Si Dzinpingas įsakė savo kariškiams rengtis visiems įmanomiems konflikto raidos variantams.

Tuo pat metu Kinija dėmesingai stebi įvykius Ukrainoje.

Ir jeigu Rusija patirs apčiuopiamą pralaimėjimą, ekonomiškai ir technologiškai atmesiančiu ją dešimtmečius praeitin, tada KLR karinio konflikto su Taivanu nerengs.

Dabar prisikaupė daug priešpriešų ir teritorinių pretenzijų. Kinija dėl teritorijų ginčijasi su Japonija, Vietnamu, Filipinais, kur yra JAV karinės bazės. Tuo tarpu Iranas tapo Rusijos sąjungininku, jis turi ambicijų tapti Artimųjų Rytų lyderiu. Tad, artimiausioje ateityje šis scenarijus — Rusijos ir Ukrainos konflikto perėjimas į Kinijos ir JAV — visai realus.

Tačiau kol kas galime prognozuoti tik iki 2024 metų, tiksliau, iki 2024 metų lapkričio, kai JAV vyks prezidento rinkimai. Toliau įvykiai priklausys nuo Rusijos ir Ukrainos konflikto būklės. Jei taip ir nebus išlaisvintos Ukrainos teritorijos , tai Ukrainai reikės F-16 ir ir kitos ginkluotės naujoms operacijoms. Tačiau jeigu rinkimuose į valdžią ateis Trumpas, tai istorija gali pasukti kitu keliu. Ir vargu tai gera istorija Ukrainai.

Idealiu atveju per šiuos metus turime arba visiškai deokupuoti savo teritorijas, arba maksimalius rezultatus pasiekti iki Trumpo atėjimo į valdžią — jo šansai nemaži, nors yra nemažai nežinomųjų, tokių, kaip tesimo procesai ir taip toliau. Iki to laiko baigsis ir finansinė pagalba Ukrainai, 40 milijardų dolerių, už kuriuos balsavo Kongresas. Tad, Ukraina privalo artimiausius pusantrų metų įtempti visas savo jėgas, kad ne tik apgintų save, bet ir užkirstų naujo pasaulinio karo galimybę.

republic. ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.