Pirmą kartą istorijoje. Indijos zondas kai ką aptiko Mėnulyje. Mokslininkai dar nežino, kas tai yra (1)
Erdvėlaivis „Chandrayaan 3“ užfiksavo pirmuosius seisminius duomenis nuo 1970-ųjų.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki šiol geriausi seisminiai duomenys, surinkti Mėnulyje, buvo užfiksuoti NASA „Apollo“ programos metu praėjusio amžiaus 70-ųjų pradžioje. Tačiau Indijos mokslininkai teigė, kad nusileidimo aparatas „Vikram“ galėjo aptikti natūralaus seisminio aktyvumo požymių netoli Mėnulio pietų ašigalio. Jei tai pasitvirtins, mokslininkai pagaliau galės suprasti vidinę Mėnulio sandarą, rašo „ScienceAlert“.
Prietaisas seisminiam aktyvumui Mėnulyje matuoti, patalpintas ant „Chandrayaan 3“ misijos nusileidimo aparato „Vikram“, užfiksavo šios veiklos, kuri gali būti natūralios prigimties, požymius. Tai pirmasis toks Mėnulyje veikiantis įrenginys, pagrįstas mikroelektromechaninių sistemų technologija.
Indijos mokslininkų pranešime teigiama, kad prietaisas užfiksavo aktyvumą, kilusį dėl „Pragyan“ Mėnulio roverio judėjimo Mėnulio paviršiumi. Tačiau jis taip pat gaudė signalus, kurie gali būti žemės drebėjimo Mėnulyje arba krintančios kosminės uolos ženklas.
Indijos kosmoso agentūros ISRO mokslininkų teigimu, nusileidimo aparatas skirtas matuoti paviršiaus vibracijas, kurias sukelia žemės drebėjimai, asteroidų smūgiai ir žmogaus sukurtų objektų judėjimas.
Kol kas mokslininkai tiria, ar šis seisminio aktyvumo signalas buvo natūralaus pobūdžio. Tokie seisminiai duomenys gali padėti suprasti vidinę Mėnulio sandarą, kuri vis dar slepia daugybę paslapčių.
Nuo „Chandrayaan 3“ misijos nusileidimo praėjo dvi savaitės, tačiau nusileidimo aparatas ir roveris jau keletą dienų yra miego režimu. Jiems išseko baterijos ir visi įrenginiai buvo išjungti. Tačiau Indijos mokslininkai prietaisų veikimo metu gavo daug duomenų iš Mėnulio ir toliau juos tiria.
Indijos Mėnulio zondai gali neišgyventi labai šaltos mėnulio nakties ir amžinai liks Mėnulio pietinio ašigalio regione, primindami, kad Indija buvo pirmoji, sėkmingai nusileidusi savo misijai šiame Mėnulio regione.
Tuo metu mokslininkai iš Indijos vis dar nepraranda vilties, kad jau rugsėjo 22 d. ir nusileidimo aparatas, ir Mėnulio roveris vėl galės pradėti dirbti, kai Mėnulyje ateis diena ir saulės šviesos pakaks baterijų įkrovimui. Tačiau yra pavojus, kad šių prietaisų įrenginiai gali sugesti esant itin žemai temperatūrai mėnulio naktį, nes jie neturi apsaugos nuo to.
