Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas vyksta į derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Abiejų valstybių vadovai planuoja dalyvauti Rytų ekonomikos forume, kuris rugsėjo 10–13 dienomis vyks Vladivostoke.

„Focus“ atkreipė dėmesį į tai, ar Putinas ir Kim Jong Unas tikrai aptars ginklų perdavimą ir kokius ginklus galiausiai gaus agresoriui už karą prieš Ukrainą.

Kaip rašo „The New York Times“, Kim Jong Unas iš Pchenjano į Rusiją atvyks šarvuotu traukiniu. Leidinio šaltiniai taip pat neatmetė galimo vizito į Maskvą. Teigiama, kad Šiaurės Korėjos lyderis planuoja aplankyti 33-iąją krantinę – Rusijos karinio jūrų laivyno bazę Vladivostoke, kur švartuojasi Ramiojo vandenyno laivyno laivai. Be to, viena iš galimų Kimo stotelių po Vladivostoko yra Rytų kosmodromas, kosmoso paleidimo centras.

Oficialūs vizito planai nepatvirtinti. Rugsėjo 5 dieną žurnalistai paklausė Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo, ar ruošiamasi Šiaurės Korėjos lyderio vizitui Rusijoje, į kurį jis atsakė: „Mes neturime jums ką pasakyti šia tema“.

Tačiau labai tikėtina, kad susitarimas dėl būsimo vizito buvo pasiektas per liepos mėnesį Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vizitą į Pchenjaną, kur jis atvyko kartu su Šiaurės Korėjos lyderiu švęsti Korėjos „karo pabaigos“ 70-ųjų metinių.

Tarp pagrindinių tikslų, kurių Kim Jong Unas gali siekti vykdamas į Rusiją, yra karinis-techninis bendradarbiavimas, taip pat humanitarinės ir finansinės pagalbos tiekimas Šiaurės Korėjai, kurios neišsivysčiusią ekonomiką rimtai paveikė koronaviruso pandemija.

Dėl sienų uždarymo, importo (ypač grūdų iš Kinijos, trąšų ir žemės ūkio technikos) draudimo šalis patiria masinį badą, praneša BBC. Darbo jėgos trūkumas dėl praėjusių metų epidemijos lėmė didelio masto ryžių derliaus nesėkmę. Humanitarinės nelaimės pavojus paskatino Kim Jong Uną leisti reguliarius skrydžius į dvi KLDR draugiškas šalis – Kiniją ir Rusiją. Šiaurės Korėjai taip pat reikia naftos produktų ir tvirtos valiutos.

„Bet kokia pagalba, kurią Kimas gauna civiliniam savo ekonomikos sektoriui, gali suteikti išteklių, kuriuos galėtų išleisti jo branduolinių ginklų programai“, – pažymi „Bloomberg“.

Kaip rašo „Bloomberg“, Šiaurės Korėja turi nemažas amunicijos atsargas, kurias galima skaičiuoti milijonais. Šios atsargos apima 122 ir 152 milimetrų artilerijos sviedinius, taip pat 122 milimetrų raketas, kurių reikia Rusijos Federacijai. Be to, Šiaurės Korėja gali tiekti Rusijai atsargines dalis tokiems tankams kaip T-54 ir T-62, nes turi dideles sovietinės technikos atsargas.

Tačiau Pchenjano noras perduoti amuniciją kelia abejonių. Kim Jong Unas ir Šiaurės Korėjos elitas paranojiškai bijo išorinės grėsmės ir ne tik iš JAV bei Pietų Korėjos, bet ir ypač iš Kinijos. Kinija Šiaurės Korėją naudoja kaip buferį prieš Pietų Korėjoje dislokuotą JAV karinį kontingentą ir palaiko režimo išlikimą kaip būtiną blogį. Tačiau Pchenjanas žiūri atsargiai, prisimindamas, kaip Šaltojo karo metais Kinija planavo Kim Il Sungo nuvertimo operaciją.

Atsižvelgiant į grėsmės aštrumą ir tai, kad Šiaurės Korėja rimtai ruošiasi atremti galimą priešiškų valstybių puolimą, mažai tikėtina, kad KLDR perduos Rusijai reikiamą kiekį amunicijos, o tai turės įtakos situacijai Ukrainos fronte. Tačiau ginklų perdavimas yra visiškai įmanomas mainais į maistą, humanitarinę, finansinę pagalbą. Be to, yra žinomi atvejai , kai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai fronte rado Šiaurės Korėjoje pagamintų šaudmenų. Tai šaudmenys, skirti artilerijai, raketų paleidimo sistemoms – ginklus, kuriuos Šiaurės Korėja gavo iš Sovietų Sąjungos septintajame ir devintajame dešimtmečiuose ir sugebėjo sukurti savo gamybą.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()