Apsiskaičiavo. Skelbiamos penkios katastrofiškos Rusijos klaidos ()
Kas dėl to laukia Rusijos?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo tada, kai 2022 m. vasario mėn. Rusija įsiveržė į Ukrainą, daugelis stebėjosi, kodėl Rusija pradėjo šį karą ir kodėl, nepaisant didelių aukų mūšio lauke ir didelių strateginių klaidingų skaičiavimų per kitus mėnesius, Kremlius atkakliai stengėsi tęsti agresiją.
Kaip 1990–1992 metais KGB vadovavęs Jevgenijus Savostjanovas rašo straipsnyje „The Hill“, atsakymą galima rasti daugelyje pastaraisiais metais Kremliaus padarytų klaidingų skaičiavimų.
Pirma, Putinas buvo apsėstas inicijuoti ir vadovauti pasaulinei kampanijai prieš Vakarus, kaip tai darė SSRS komunistinis režimas.
Taigi Rusijos prezidentas ir jo pasekėjai įsitikino, kad civilizacinis karas tarp Rusijos ir Vakarų yra būtinas ir neišvengiamas. Jų nuomone, dabartinė kova dėl Ukrainos yra pirmasis tokių pastangų etapas. Tačiau, kaip rašoma straipsnyje, šis projektas žlugo.
„Nors Kremlius teoriškai tikėjosi suburti platų antivakarietišką frontą, kad paremtų jo pastangas, praktiškai jis susidūrė su didžiuliais sunkumais. Dėl to Rusija buvo priversta pasikliauti keleto nesąžiningų valstybių, tokių kaip Sirija, Iranas ir Šiaurės Korėja, pagalba, kad toliau kurstų savo karines pastangas“, – pažymi Savostjanovas.
Antra, Rusija nesugebėjo pripažinti pastaruoju metu sugriežtėjusio Vakarų požiūrio.
Daugelį metų Maskva sėkmingai naudojo savo „energetinį ginklą“ ir branduolinį šantažą, kad įbaugintų Vakarų šalis. Tačiau dar prieš karą Ukrainoje Europos požiūris ėmė keistis, nes vis daugiau politikų suprato, kad jie neturėtų pasiduoti Rusijos gąsdinimui.
„Nuo 2022 metų vasario didvyriškas ir ilgalaikis Ukrainos pasipriešinimas Rusijos agresijai ir didžiuliai sunkumai, su kuriais susiduria Rusijos kariuomenė, tik sustiprino Vakarų lyderių pasiryžimą išlaikyti spaudimą Kremliui“, – sakoma straipsnyje.
Trečia, pažymi Savostjanovas, Rusijos planai greitai užvaldyti Ukrainą rodo gilų pačių ukrainiečių nuotaikų nesupratimą.
Rusijos prezidentui pavyko įtikinti save, kad ukrainiečiai laiko save ne nepriklausoma tauta, o „mažaisiais rusais“, kuriems reikia susijungti su Tėvyne.
„Taigi Putinas pakartojo baltųjų judėjimo generolų padarytą klaidą per Rusijos revoliuciją. Jis manė, kad jo kariai bus sutikti gėlėmis, o ne kulkomis. Taigi Rusijos pajėgos buvo visiškai nepasirengusios Ukrainos pasipriešinimo brutalumui ir mastui“, – pabrėžia jis.
Ketvirta, Putinas neturėjo tikslaus supratimo apie tikrąją savo kariuomenės būklę.
Po ilgus metus trukusios propagandos ir įspūdingų paradų jis klaidingai manė, kad jo šalis turi pirmos klasės armiją, galinčią kautis ir laimėti karus. Tuo pat metu faktiniai Rusijos kariuomenės veiksmai Ukrainos mūšio lauke tiek rusams, tiek visam pasauliui pademonstravo visai ką kita, rašoma straipsnyje.
Ir penkta klaida yra ta, kad V. Putinas neįsivaizdavo tikrosios Rusijos ekonomikos būklės.
Maskva buvo nepasirengusi staigiai ir plačiai paplitusiai ekonominei izoliacijai, kilusiai dėl karo su Ukraina.
Nors Rusija dabar viešai aukština Rusijos ekonomikos sektoriaus stabilumą ir sumažina Vakarų finansinio bei technologinio spaudimo poveikį, iš tikrųjų Vakarų sankcijos jau stipriai paveikė Rusijos ekonomiką ir turės tokį poveikį toliau.
Kas dėl to laukia Rusijos?
Kaip pažymi Savostjanovas, visa tai Rusijai palieka labai mažai galimybių. Dabar šalies laukia gili izoliacija ar net pajungimas Kinijai, nes kinai Rusiją laiko didelių bėdų ištikta šalimi ar net galimu vasalu.
Praktinės šios netolygios partnerystės pasekmės jau matomos, nes Pekinas išstumia Maskvą kaip dominuojančią galią tradicinėje Rusijos įtakos zonoje Vidurinėje Azijoje ir Kaukaze ir sukuria ten naujus maršrutus į Europą, aplenkiančius Rusiją.
Nepaisant viso to, rašoma straipsnyje, Rusijos žlugimas neišvengiamas, nes istoriškai kiekvienas paskesnis Rusijos lyderis vykdė politiką, kuri yra priešinga jo pirmtakui.
„Taigi, nors Vladimiras Putinas galėjo nukreipti šalį į sunaikinimo kelią, jo įpėdinis gali pataisyti Rusijos valstybės laivą, kai Putinas nebebus matomas. Tai reikštų šviesesnę ateitį Rusijai – ir visiems kitiems“, – reziumuoja Savostjanovas.
