Paskutinė Saulės sistemos planeta. Rastas būdas pigiai ir greitai nuskristi į Neptūną? ()
Norėdami žymiai sumažinti būsimos misijos išlaidas, mokslininkai pasiūlė naudoti planetos palydovą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neptūnas yra aštuntoji ir tolimiausia Saulės sistemos planeta, o iki šiol pro šią planetą prieš kelis dešimtmečius praskriejo tik erdvėlaivis „Voyager 2“. Tai įvyko 1989 metų rugpjūčio 25 dieną.
Daugelis mokslininkų tvirtina, kad NASA turi nusiųsti naują erdvėlaivį Neptūnui tirti, kad atskleistų visas ledo milžino paslaptis. Tačiau tokios misijos kaina yra labai didelė.
Taip yra dėl to, kad įrenginyje turi būti daug degalų, kad jis galėtų prilėtinti netoli Neptūno ir skristi į orbitą aplink planetą. Tačiau remiantis arXiv išankstinių straipsnių serveryje paskelbtu tyrimu, būsimos misijos į Neptūną kaina gali sumažėti, jei stabdymui bus naudojama jo mėnulio Tritono atmosfera, rašo „IFLScince“.
Kol kas NASA ir Europos kosmoso agentūra (ESA) neplanuoja siųsti savo erdvėlaivių į tolimiausias Saulės sistemos planetas, tokias kaip Saturnas, Uranas ir Neptūnas. Dabar ypatingas kosmoso agentūrų dėmesys sutelktas į Marsą, Venerą, taip pat Jupiterį. NASA erdvėlaivis „Juno“ šiuo metu skrieja aplink pastarąjį, o ESA erdvėlaivis JUICE yra pakeliui taip pat į Jupiterį.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios misijos į Neptūną kol kas net neplanuojamos, yra ta, kad tai labai brangus projektas. Nors „Voyager 2“ pasiekė ledo milžiną, į orbitą aplink planetą neįskrido, o praskriejo.
Kad erdvėlaivis įskristų į orbitą aplink Neptūną, jis arba turi skristi labai lėtai, o tai užtruks keletą dešimtmečių, arba jame turi būti daug degalų. Šis kuras reikalingas norint atlikti staigų stabdymo manevrą pasiekus planetą. Tačiau papildomi degalai yra erdvėlaivio dydžio padidinimas, o tai reiškia, kad padidės misijos kaina, kuri ir taip nebus pigi.
Naujo tyrimo autoriai siūlo išeitį iš šios situacijos, kuri padės gerokai sumažinti erdvėlaivio paleidimo į Neptūną išlaidas. Norint sulėtinti greitį ir patekti į orbitą aplink ledo milžiną, mokslininkai siūlo panaudoti jo palydovo Tritono atmosferą.
Vienintelis Saulės sistemos mėnulis, kurio tikroji atmosfera yra daug tankesnė ir storesnė nei Žemės, yra Titanas (Saturno mėnulis). Tačiau visi dideli mūsų žvaigždžių sistemos planetų palydovai taip pat turi atmosferą, nors ir labai ploną ir retą. Kalbant apie Tritoną, jo atmosfera yra 100 000 kartų plonesnė nei Titano. Tačiau vis tiek, anot mokslininkų, šios atmosferos pakaks, kad erdvėlaivis sulėtėtų.
Tritonas turi dar vieną funkciją, kuri padės šioje misijoje. Neptūno mėnulis turi retrogradinę orbitą, tai reiškia, kad jis sukasi priešinga Neptūno sukimosi kryptimi. Taigi erdvėlaivis galės lengviau nuskristi arčiau Neptūno, panaudodamas Tritono atmosferą, kad sulėtintų greitį, o tada įskris į orbitą aplink ledo milžiną.
Kaip parodė mokslininkų modeliavimas, galima panaudoti viršutinius Tritono atmosferos sluoksnius, kad prietaisas atsidurtų Neptūno gravitacijos įtakos zonoje. Tačiau vykdant tokią misiją reikia priartėti prie Tritono tinkamu kampu ir skristi jo atmosferoje reikiamame aukštyje. Taip pat įrenginys turi skristi tokiu greičiu, kad nesudegtų palydovo atmosferoje ar nenuskristų toliau nuo Neptūno. Mokslininkai mano, kad tokia misija užtruktų 15 metų, o tai yra daug greičiau, nei rodo dabartiniai Neptūno tyrimo projektai.
