Kosminis paradoksas. Kodėl erdvė tokia tamsi, nors Visata užpildyta labai ryškiomis žvaigždėmis (Video) ()
Erdvė turėtų būti labai šviesi net naktį, nes ji užpildyta daugybe žvaigždžių. Astronomas paaiškina, kodėl taip nėra.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Klausimas, kodėl erdvė atrodo tokia tamsi net naktį, nepaisant to, kad stebimoje Visatoje yra apie 200 milijardų trilijonų žvaigždžių, vadinamas Olberso paradoksu. Daugelis žvaigždžių kosmose yra tokios pat ryškios ar net ryškesnės nei Saulė. Bet kodėl erdvė neužpildyta labai ryškia šviesa? Tai paaiškina astronomas Brianas Jacksonas iš Aidaho valstijos universiteto Boise (JAV), rašo „IFLScience“.
Paprasčiausias atsakymas į pateiktą klausimą būtų toks. Daugelis žvaigždžių stebimoje Visatoje yra labai toli nuo mūsų planetos, ir kuo toliau žvaigždė, tuo blankiau ji atrodo. Pavyzdžiui, jei žvaigždė yra 10 kartų toliau, tada jos ryškumas bus 100 kartų mažesnis.
Jei įsivaizduotumėte sferą, kurios skersmuo yra 10 šviesmečių, o jos centre yra Žemė, tada joje bus maždaug 10 žvaigždžių. Kuo toliau nuo Žemės bus žvaigždės, tuo blankiau jos švies. Jei sferos dydis bus padidintas iki 1 milijardo šviesmečių, joje bus daug daugiau žvaigždžių, tačiau tolimiausios bus vos matomos.
Bet nors tolimiausios žvaigždės Žemės požiūriu bus blankiausios, naktinį dangų vis tiek turėtų užpildyti didžiulis šviesos kiekis. Kodėl taip nėra?
Faktas yra tas, kad mūsų Visatai yra daugiau nei 13 milijardų metų, tačiau tolimiausių žvaigždžių šviesa dar net nepasiekė Žemės. Taigi, mes nematome visų žvaigždžių. Tai yra, aplink Žemę nėra pakankamai ryškių žvaigždžių, kad jos užtvindytų kosmosą savo šviesa ir taptų labai ryškios. Jei pažvelgtumėte į naktinį dangų, paaiškėtų, kad erdvėje yra tamsių zonų, kuriose žvaigždžių nematome.
Ar naktinis dangus kada nors bus visiškai apšviestas ryškia žvaigždžių šviesa? Visata nuolat plečiasi, o tolimiausios galaktikos beveik šviesos greičiu tolsta nuo Žemės. Kadangi galaktikos taip greitai tolsta, jų žvaigždžių šviesa įgauna spalvas, kurių žmogaus akis nemato. Todėl net kai Žemę pasieks tolimiausių žvaigždžių šviesa, mes jos vis tiek nepamatysime, o erdvė vis tiek bus tamsi.
Jei kalbėsime apie labai tolimą ateitį, galiausiai visos žvaigždės, panašios į Saulę, gyvenančios apie 10 milijardų metų, išnyks. Tada kosmosas prisipildys baltosiomis nykštukėmis ir juodosiomis skylėmis. Jos neskleidžia šviesos, ir visa Visata bus tamsi.
