Rusijos propaganda sukūrė „monstrą“. Gresia kruvini pogromai ()
„Rusijoje įtampa auga.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Spalio 29-osios vakarą Rusijos Dagestano regiono Mahačkalos oro uoste kilo masinės riaušės, kurias sukėlė vietos gyventojai, kurie bandė surasti ir užpulti Izraelio piliečius, atvykusius reisais iš Tel Avivo ir kitų miestų. Laimei, Izraelio piliečiai nebuvo sužeisti, tačiau įvyko smarkių susirėmimų su policija ir buvo padaryta žala oro uosto patalpoms.
Ši situacija gali lengvai baigtis kruvinu pogromu, kuris buvo būdingas priešrevoliucinei Rusijos imperijai arba XX amžiaus 30-ųjų fašistinei Vokietijai. Taip pat būdinga, kad visa tai įvyko Rusijoje, kuri bergždžiai bando save pozicionuoti kaip „kovojanti su nacizmu“. Nenuostabu, kad Vakarų pasaulis pasmerkė tokias antisemitizmo apraiškas, o Šiaurės Atlanto aljanso atstovas Janis Sartsas perspėjo Rusiją: „Rusijos žiniasklaida kursto neapykantą ukrainiečiams, Vakarams, o dabar ir Izraeliui. Rusijoje įtampa auga, o Dagestanas yra viena iš tų vietų, kur daug žmonių žuvo Ukrainoje“.
Padėties Machačkaloje Kremlius aiškiai nekontroliuoja
Sprendžiant iš Rusijos vadovybės reakcijos, Kremlius buvo rimtai susirūpinęs dėl įvykių, kurių centrinė ir vietos valdžia aiškiai nepajėgė kontroliuoti. Rezonansas buvo toks didelis, kad pats prezidentas Vladimiras Putinas buvo priverstas surengti posėdį, kad būtų užkirstas kelias tokiems įvykiams. Tiesa, Rusijos prezidento komentarai ir situacijos vizija tradiciškai buvo maksimaliai archaiški, o tai dar kartą verčia susimąstyti, kaip adekvačiai Vladimiras Putinas suvokia tikrovę.
Jis žurnalistams sakė, kad „įvykius Machačkaloje, be kita ko, įkvėpė socialiniai tinklai. Ne paskutinėje vietoje ir Ukrainos teritorijos su Vakarų žvalgybos agentūrų rankomis“. Be to, Rusijos prezidentas tradiciškai skundėsi, kad Rusija kariauja ne su Ukraina, o su JAV, kaltindamas Jungtines Valstijas „nepasiekus sėkmės mūšio lauke, bandant susilpninti Rusiją iš vidaus“.
Putinas apkaltino JAV ir Ukrainą, tačiau regioną „įelektrino“ pati Rusijos propaganda
Anot Putino, galime daryti išvadą, kad Rusijos valdžia regionuose apskritai nieko nekontroliuoja, o Rusijos specialiosios tarnybos yra tokios silpnos, kad negali apsaugoti šalies nuo išorės įtakos. Tiesą sakant, tai yra tradicinė Putino retorika – dėl problemų kaltina bet ką (Ukrainą, JAV, Izraelį), išskyrus save. Deja, toks požiūris puikiai dera su zombiška Rusijos elektorato propaganda, kuriai iš tikrųjų buvo skirti Putino žodžiai.
Žinoma, Machačkalos įvykiuose nebuvo jokių specialiųjų tarnybų užsakymų ar klastingų operacijų. Šių neramumų priežastis buvo Rusijos propaganda, ypač televizija ir internetinė žiniasklaida, jų kurstoma agresija, karas ir Izraelio demonizavimas. Į radikalizmą linkę Rusijos Kaukazo islamo respublikų gyventojai įsiliepsnojo kaip degtukas, reaguodami į žinias apie skrydžius iš Izraelio. Tai yra ilgalaikės šovinizmo, ksenofobijos ir, kaip paaiškėjo, antisemitizmo puoselėjimo politikos Rusijos žiniasklaidos erdvėje pasekmė.
Kadyrovas gali pasinaudoti šiuo incidentu, kad sustiprintų savo įtaką Kaukaze
Vadinasi, vis svarbesnis tampa šio incidento pasekmių klausimas ir kokį poveikį jis artimiausiu metu turės Rusijos Federacijos politinei sferai. Galima daryti prielaidą, kad Čečėnijos pirmininkas Ramzanas Kadyrovas, jau įsakęs Čečėnijos saugumo pajėgoms griežtai sulaikyti ir net šaudyti masinių akcijų dalyvius, gali pasinaudoti šiomis aplinkybėmis. Anot jo, sulaikant ar išsklaidant „riaušių kurstytojus“, saugumo pajėgų atstovai privalo paleisti tris įspėjamuosius šūvius į orą, o ketvirtą – „į kaktą“.
Todėl gali būti, kad R. Kadyrovas stiprina savo jėgos išteklius ir, remdamasis Machačkalos incidento pavyzdžiu, gali pasiūlyti save tapti viso Rusijos Kaukazo kuratoriumi.
Žinoma, tai nereiškia, kad Čečėnijos vadovas išprovokavo šį incidentą, tačiau jam gali pakakti racionalumo iš to išspausti maksimalias privilegijas. Atsižvelgiant į didelį Kadyrovo autoritetą tarp Kaukazo jaunimo, Rusija rizikuoja gauti labai įtakingą regiono lyderį su jam lojaliais savo kariais, kuriuos sustiprins radikalios islamistinės pažiūros.
Visai gali būti, kad vieną dieną šis „sprogstamasis kokteilis“ gali būti nukreiptas prieš centrinę Kaukazo valdžią, o tai bus labai skaudus smūgis visai Rusijos valstybės mašinai. Priešingu atveju vis dar garantuota tolesnė lėta Rusijos islamizacija, kuri galiausiai gali amžiams palaidoti „rusiškojo pasaulio“ idėją, kurią Maskva visomis išgalėmis stengiasi propaguoti bet kur, išskyrus savo šalį.
