„6000 haubicų, 500 MLRS...“ Palygino Rusijos ir Ukrainos kariuomenės galią. Skaičiai neįtikėtini (Infografikas)  (5)

Rusija vis dar yra reikšminga galia, jei ne ginklų kokybe, tai kiekybe.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Kai ukrainiečiai sako, kad mums reikia daugiau ginklų, Vakarai dažnai galvoja, kad tai yra nedėkingumo ženklas. Tiesą sakant, ukrainiečiai yra dėkingi, bet yra ir kita pusė – kiek ginklų tavo priešas tiekia frontui“, – soc. tinkle „X“ rašo „Forbes Ukraine“ žurnalistas Volodymyras Dacenko.

„Daugelis žmonių žiūri iš aukšto į Rusijos armiją po jos pralaimėjimų Ukrainoje pirmaisiais karo metais. Tačiau Rusijos doktrina remiasi tuo, kad Rusija gali atlaikyti sunkius pralaimėjimus ir neįtikėtinus praradimus, bet neatsisakyti savo politinių tikslų.

Rusija vis dar yra reikšminga galia, jei ne ginklų kokybe, tai kiekybe. Nuo karo pradžios Rusija iš savo saugyklų išvežė apie 6000 haubicų. Šis skaičius leido Rusijai kompensuoti didžiulius nuostolius dėl HIMARS atakų ir artilerijos susidėvėjimo dėl siautulingo ugnies tempo. Jokia kita šalis negalėtų kompensuoti tokių nuostolių.

Rusija taip pat iš savo sandėlių išvežė apie 1000 savaeigių ginklų ir 500 MLRS. Iš viso tai 7,5 karto daugiau nei Vakarų tiekiamos artilerijos kiekis. Ir net tokiu atveju Rusija dabar neturi pranašumo artilerijoje.

Rusijos artilerijos tiekimas baigiasi. Juk Rusija tikriausiai iš saugyklų išgabeno didžiąją dalį palyginti modernių artilerijos sistemų.

 

Tankų, šarvuočių ir savaeigių pabūklų restauravimas yra kiek sunkesnis, nes reikia atkurti variklius, valdymo sistemas ir kitus sudėtingus komponentus.

Žiniasklaidos skaičiavimais, Rusija kas mėnesį tiekia į frontą iki 100 tankų.

Rusija planavo pasiekti 130 tankų per mėnesį normą, tačiau susidūrė su techninėmis problemomis. Metų pradžioje tapo žinoma, kad Rusija restauravo tris kartus mažiau tankų T-62 nei planuota. Tikriausiai dėl to Rusija turėjo užvesti „Stalino tanką“ T-54/55.

Rusija neapsiriboja tankų ir šarvuočių ištekliais, nes jų sandėliuose yra labai daug. Tačiau Rusijoje yra ribota jų atkūrimo galimybė. Todėl Rusijai nenaudinga didinti karo dinamiką.

Putinui reikia, kad karas būtų lėtas ir ilgas, kad jis galėtų laukti, kol Vakarai pavargs remti Ukrainą ir pasieks savo tikslus – Vakarai pritartų Ukrainos pietų ir rytų okupacijai, o Putinas pasiruoštų naujiems karams.

Dabar apie tiekimą Ukrainai:

 

Apskritai matome, kad Vakarų pastangos tiekti sunkiąją ginkluotę buvo žymiai didesnės pirmaisiais metais, o aukščiausią tašką pasiekė 2023 m. sausio–vasario mėnesiais.

Tolesnis ginklų tiekimas Ukrainai susidūrė su dviem pagrindinėmis problemomis:

  • aiškios paramos Ukrainai strategijos nebuvimas po kontrpuolimo pradžios;
  • finansavimo blokavimas dėl politinių procesų šalyse.

Paramos Ukrainai planavimas buvo grindžiamas Vakarų lūkesčiais, kad kontrpuolimas taps tam tikru atspirties tašku, po kurio padėtis pasikeis iš esmės ir karas arba pagaliau atsidurs aklavietėje, arba Rusija praras savo perspektyvą.

 

Tačiau prasidėjus kontrpuolimui į situaciją įsikišo daugybė nenuspėjamų veiksnių.

1. Rusijos gynybos linijos pasirodė daug stipresnės nei tikėtasi. Dėl to kontrataka buvo ilga ir lėta.

2. Šiaurės Korėja pradėjo stambaus masto tiesioginį amunicijos tiekimą Rusijos Federacijai, taip atidėdama Rusijos artilerijos žlugimą.

3. Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau daro didžiulius nuostolius aktyviai Rusijos gynybai rytuose.

Juk abi pusės dar turi resursų tęsti karą, o jo likimas toks pat neaiškus kaip ir prieš metus.

Pasauliniu mastu kontrpuolimas, bent jau kol kas, neatnešė esminių pokyčių, o Vakarai akivaizdžiai nebuvo tam pasiruošę.

Kai Zalužnas kalba apie „aklavietę“, jis kalba ne apie beviltiškumą, o apie tai, kad pokyčiai būtini.

Keletas svarbių aspektų:

1) Ukraina praranda mažiau įrangos, o vakarietiška įranga yra efektyvesnė. Apskritai nuostolių santykis yra apie 1/3. Todėl skaičių tiesia linija vertinti nebūtina.

2) Vienos rūšies ginklo trūkumą galima kompensuoti kitomis galimybėmis (pavyzdžiui, gilūs smūgiai, galite išsekinti logistiką, be kurios karinė technika nėra efektyvi).

 

3) Oro viršenybė išlieka pagrindiniu Rusijos privalumu, kuris riboja operacijas ant žemės. Kita vertus, Ukrainos pranašumas tolimojo nuotolio artilerijoje kompensuoja mažesnį ginklų skaičių ir riboja Rusijos armijos veiksmus.

4) Gynybos sistemos tampa vis efektyvesnės. Minų laukai, FPV dronai, prieštankinės sistemos ir kt. tapo reikšmingu veiksniu, kuris apsunkina puolimą (bet nepadaro to neįmanomu, jei yra sąlygos).

Akivaizdu, kad Ukrainai, be sunkiosios ginkluotės, reikia papildomų pajėgumų, kaip sako generolas Zalužnas. Tai galimybė išsekinti Rusijos logistiką, kovoti su Rusijos bombonešiais ir sraigtasparniais, kovoti su priešo dronais ir kt.

Galios paritetas nėra beviltiškas, tačiau tam reikia daugiau pastangų. Ukrainiečiai supranta, kad ateityje Vakarų partneriams teks paaukoti daugiau. Tačiau be šios aukos neįveiksime šios grėsmės demokratijai, kuri palaipsniui plinta visame pasaulyje.

Taigi, kai sakome, kad mums reikia daugiau ginklų, tai nereiškia, kad esame nedėkingi“, – rašo Volodymyras Dacenko.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(33)
(0)
(33)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai (5)

Susijusios žymos: