Iššvaistyti tūkstančiai gyvybių ir milijardai dolerių. JAV kontrpuolimo planas atmestas jau 4-ąją dieną ()
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė Azovo jūrą tikėjosi pasiekti per du ar tris mėnesius nuo kontrpuolimo pradžios 2023 m. birželį.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau užminavimo mastai ir artilerijos ugnies tankis buvo tokie, kad vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas turėjo visiškai atsisakyti ankstesnio plano.
Tai aptariama „The Washington Post“ straipsnyje.
Šs straipsnis paremtas interviu su daugiau nei 30 Ukrainos ir Amerikos pareigūnų, taip pat daugiau nei dviem dešimtimis karininkų ir karių fronto linijose. Kai kurie kalbėjo su pageidavimu likti anonimiški.
Anot leidinio, buvo planuota, kad 47-oji atskira mechanizuota brigada kontrpuolimo operacijas turėtų pradėti birželio 7 d., pirmąją dieną pasiekdama Robotynę, kad vėliau išvaduotų Melitopolį ir nutrauktų Rusijos tiekimo kelius.
Tačiau šis planas nepasiteisino. Minų laukų tankis ir apšaudymas pranoko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo lūkesčius, nuostoliai buvo per dideli, „tai buvo pragaro ugnis“, – sakė 47-osios brigados būrio vadas Olegas Sentsovas.
Ketvirtą dieną generolas Zalužnas pamatė apdegusią Vakarų karinę techniką: amerikiečių pėstininkų kovos mašinas „Bradley“, vokiečių tankus „Leopard“, mūšio lauke likusias išminavimo mašinas. Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius pakirto kovos dvasią.
Anot aukšto Ukrainos kariuomenės pareigūno, Zalužnas įsakė savo kariams sustabdyti puolimą. Užuot mėginęs prasiveržti pro Rusijos gynybą masine artilerijos remiamų šarvuotų mašinų ataka, kaip buvo patarta JAV, Zalužnas nusprendė, kad Ukrainos kariuomenė žengs pėsčiomis, nedidelėmis 10 žmonių grupėmis. Tai išgelbėjo gyvybes ir išteklius, tačiau tokiam puolimui reikia daug daugiau laiko.
„Mėnesius trukęs planavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis buvo nutrauktas tą ketvirtą dieną, o jau pavėluotas kontrpuolimas, skirtas Azovo jūrą pasiekti per du ar tris mėnesius, beveik sustojo“, – rašoma medžiagoje.
Užuot padariusios 14 kilometrų proveržį pirmąją dieną, Ukrainos ginkluotosios pajėgos per 6 mėnesius pažengė 19 kilometrų. Apskritai Ukraina išlaisvino apie 518 kvadratinių kilometrų teritorijos, kai vien 2023 m. žuvo tūkstančiai žmonių bei patirti milijardiniai Vakarų karinės pagalbos nuostoliai.
Pasak WP, 70 % 47-osios brigados, vadovavusios kontrpuolimui ir aprūpintos naujausia vakarietiška ginkluote, karių į mūšį stojo neturėdami kovinės patirties.
Po to dėl Ukrainos nesėkmių mūšio lauke kilo nesutarimų su JAV dėl tolesnių veiksmų. JAV pajėgų Europoje vadui kelias savaites kampanijos pradžioje nepavyko susisiekti su Zalužnu. Kiekviena pusė kaltino kitą dėl klaidų ir klaidingų skaičiavimų. JAV kariuomenė mano, kad Ukraina nepasiekė pagrindinės karinės taktikos, ypač naudodama sausumos žvalgybą, kad suprastų minų laukų tankumą. Ukrainos pareigūnai sakė, kad amerikiečiai nesupranta, kaip kariniai dronai ir kitos technologijos pakeitė mūšio lauką.
Tuometinis Jungtinio štabo vadų pirmininkas generolas Markas Milley ir kiti aukšto rango amerikiečių karininkai, dalyvavę planuojant puolimą, ragino ukrainiečius sutelkti pajėgas viename pagrindiniame Zaporižios srities taške, o Ukrainos generalinio štabo plane buvo numatyti trys.
47-osios brigados karys šaukiniu „Joker“ teigė, kad amerikiečiai neatsižvelgė į tai, kad yra daugybė bepiločių orlaivių, įtvirtinimų, minų laukų ir panašiai, ir net nenorėjo integruoti bepiločių orlaivių naudojimo į paruoštą mokymo programą.
Be to, WP rašo, kad kai Ukrainos prezidentas Zelenskis per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi rugsėjo pabaigoje buvo paklaustas, kodėl Ukraina ir toliau perkelia tiek daug pajėgų į rytus, o ne į pietus, kur vyksta pagrindinė ataka. Zelenskis atsakė, kad jei rusai pralaimės rytus, jie pralaimės karą.
