Jokios užuominos apie išsigelbėjimą. Košmaras truks 50 000 metų. Žemė įžengė į „virimo erą“  ()

Žmogaus veiklos pasekmės labai paveikė planetos klimato sistemą – mokslininkai prognozuoja labai niūrią ateitį.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2000 m. vasario mėn. Nobelio premijos laureatas Paulas Crutzenas, nagrinėjęs didelio masto ozono skylės problemas ir termobranduolinės žiemos pasekmes, Meksikoje pasakė kalbą Tarptautinėje geosferos biosferos programoje. Būtent jis pirmasis prabilo apie antropoceną – visiškai naują geologinę erą, kurią sukūrė žmogus, rašo „Science Alert“.

Šiandien terminas antropocenas plačiai paplitęs, bet tada Crutzenas pirmasis iškėlė panašią prielaidą. Savo kalboje mokslininkas paminėjo daugybę simptomų, rodančių, kad Žemė įžengė į naują erą:

  • didelio masto miškų naikinimas;
  • spartus užtvankų skaičiaus didėjimas didžiausiose upėse;
  • per didelė žvejyba;
  • sutrikęs planetos azoto ciklas;
  • spartus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos augimas.

Nuo XX amžiaus vidurio vidutinė pasaulinė paviršiaus temperatūra pakilo apie 0,5 laipsnio Celsijaus, tačiau šis rodiklis vis dar yra normos ribose. Deja, iki 2022 metų vidutinė pasaulinė Žemės temperatūra pakilo dar puse laipsnio, o pastarieji 9 metai tapo karščiausiais per visą stebėjimų istoriją. 2023 metais padėtis tik pablogėjo.

Mokslininkai pastebi, kad šiemet temperatūros rekordai buvo sumušti tiek sausumoje, tiek vandenyne. Dėl to pasaulį užklupo neįtikėtinos karščio bangos, rekordinės temperatūros ir didelio masto miškų gaisrai. Be to, mokslininkai taip pat teigia, kad 2023-ieji bus karščiausi metai istorijoje su 99 % tikimybe.

Kas susiję su tokiu temperatūros šuoliu? Tyrėjai pažymi, kad yra keletas veiksnių. Vienas didžiausių tebėra nenumaldomai didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nes vis dar dominuoja iškastinis kuras.

 

„Gaidresnis dangus“ tapo dar vienu Žemės atšilimo veiksniu. Buvo priimtos naujos taisyklės dėl laipsniško senų elektrinių ir nešvaraus kuro, kuriame yra daug sieros, atsisakymo. Dėl to pramoninis smogas pradėjo sklaidytis, o didžioji dalis saulės spinduliuotės praeina per atmosferą ir pasiekia Žemę.

Jūros ledo tirpimas pasirodė esąs ne mažiau svarbus veiksnys: iš pradžių ledo sluoksniai ėmė trauktis Arktyje, o per pastaruosius dvejus metus smarkiai išaugo ir Antarktidos ledo praradimas. Tuo pačiu metu mokslininkai pastebėjo, kad nuo 2006 metų Žemės atmosferoje gerokai išaugo kitų galingesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – metano – kiekis. Manoma, kad tai nulėmė pūvančios augmenijos pagausėjimas atogrąžų šlapžemėse.

Visi šie veiksniai lėmė tai, kad mūsų planeta pasiekė neįtikėtiną klimato šilumą, paskutinį kartą matytą maždaug prieš 120 000 metų. Tuo pačiu metu mokslininkai tikisi, kad ateinančiais šimtmečiais atšils dar daugiau.

 

Naujame tyrime Lesterio universiteto (JK) mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kaip tai gali įvykti geologiniu laikotarpiu. Norėdami tai padaryti, jie pažvelgė į Žemės klimato sistemą per antropoceno objektyvą.

Mokslininkai pasitelkę kompiuterinį modeliavimą išsiaiškino, kad šis sutrikusio mūsų planetos klimato modelis, kurį mokslininkai jau pavadino „virimo era“, truks apie 50 000 metų, o galbūt ir daug ilgiau.

Dabar mokslininkai tvirtina, kad anglies dioksido emisijos „grynojo nulinio“ lygio pasiekimas ir stabilizavimas iš tikrųjų yra tik pirmas žingsnis. Norint atkurti planetos klimatą ir grąžinti ją į žmonijai ir apskritai gyvybės klestėjimui optimalų etapą, reikalingas neigiamas emisijų lygis.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(18)
(11)
(7)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()