Skrydis į Europą, Marsą ir Mėnulį. 5 įdomiausios kosminės misijos 2024 m. ()
Šie metai buvo kupini svarbių kosminių misijų, tačiau kiti metai žada būti dar intensyvesni.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2023-ieji buvo svarbūs kosmoso tyrinėjimų metai. Pavyzdžiui, NASA OSIRIS-REx prietaisas atgabeno Bennu asteroido pavyzdžius į Žemę, o Indijos „Chandrayaan 3“ prietaisas nusileido netoli pietinio Mėnulio ašigalio.
2024-ieji žada būti dar vieni įdomūs kosmoso tyrinėjimų metai. Šios penkios misijos yra vienos svarbiausių kosmoso tyrinėjimuose, rašo CBS.
„Europa Clipper“ misija
2024 m. spalį NASA planuoja išsiųsti erdvėlaivį „Europa Clipper“ tirti vieną didžiausių Jupiterio palydovų Europą. Norint ten patekti, įrenginiui prireiks 6 metų.
Europa yra šiek tiek mažesnė už Mėnulį ir jos paviršius sudarytas iš ledo. Po savo lediniu kiautu mėnulis slepia skysto vandens vandenyną. Mokslininkai mano, kad vandens yra 2 kartus daugiau nei visuose Žemės vandenynuose kartu paėmus. Naudodami „Europa Clipper“ mokslininkai nori išsiaiškinti, ar šiame vandenyne gali egzistuoti nežemiška gyvybė.
NASA zondas apskries beveik 50 aplink Europą, kad ištirtų ledinę mėnulio mantiją, paviršiaus geologiją ir požeminį vandenyną.
„Artemis II“
Pirmą kartą nuo 1972 m. NASA išsiųs astronautus į Mėnulio orbitą, vykdydama antrąjį Mėnulio programos „Artemis“ etapą. 4 astronautai erdvėlaiviu „Orion“ vykdys 10 dienų kelionę į Mėnulį ir atgal.
Po paleidimo erdvėlaivis astronautus nuskraidins į Mėnulį, jie kelis kartus apskris palydovą ir grįš namo. Kol kas „Artemis 2“ misijos startas numatytas 2024 metų lapkritį. Jei kai kurios techninės problemos nebus išspręstos, šis paleidimas gali įvykti jau 2025 m.
VIPER misija surasti vandenį Mėnulyje
NASA planuoja 2024 m. lapkritį į pietinį Mėnulio ašigalį nusiųsti naują Mėnulio roverį VIPER.
Ši misija skirta ieškoti lakiųjų medžiagų, t. y. lengvai išgaruojančių molekulių, tokių kaip vanduo ir anglies dioksidas, esant Mėnulio temperatūrai. Vanduo bus itin svarbus būsimiems astronautams Mėnulyje, nes jis gali būti naudojamas įvairiems tikslams.
Mėnulio roveris VIPER bus aprūpintas specialia įranga, kuri leis 100 dienų išgyventi tiek labai karštas dienas Mėnulyje, tiek labai šaltas naktis. Temperatūra dieną mėnulyje gali pakilti iki 100 laipsnių karščio, o naktį nukristi iki minus 240 laipsnių šalčio.
Marso palydovo tyrinėjimo misija
2024 m. rugsėjį Japonijos aviacijos ir kosmoso tyrimų agentūra (JAXA) planuoja į kosmosą išsiųsti Marso palydovų tyrinėtoją (Martian Moon eXploration, MMX). Jis skirtas tyrinėti Marso palydovus – Deimą ir Fobą.
Pagrindinis misijos tikslas – nustatyti tikslią Marso palydovų kilmę. Mokslininkai nėra tikri, ar Fobas ir Deimas yra buvę asteroidai, kuriuos užfiksavo Marso gravitacija, ar jie susidarė iš nuolaužų, kurias iš planetos išmetė asteroido smūgis.
MMX erdvėlaivis 3 metus atliks Deimo ir Fobo tyrimus orbitoje aplink Marsą. Prieš grįždamas į Žemę, MMX nusileis ant Fobo ir paims uolienos pavyzdžius.
Misija „Hera“
2024 metų spalį Europos kosmoso agentūra ketina nusiųsti erdvėlaivį „Hera“ į asteroidą Didymos ir jo palydovą Dimorfos. Jis turės ištirti šių asteroidų fizines savybes.
Dimorfos išgarsėjo po to, kai praėjusį rudenį į jį atsitrenkė NASA erdvėlaivis DART. Tokiu būdu mokslininkai išbandė Žemės apsaugos nuo pavojingų asteroidų technologiją naudojant kinetinį smūgį. DART trenkėsi į Dimorfos su tokia jėga, kad asteroidas pakeitė savo orbitą aplink Didymus.
