46 kartus didesnis už Saulės sistemą! 14 kartų per sekundę besisukanti žvaigždė išmetė kažką kolosalaus (Video) ()
Dideliu greičiu besisukanti mirusi žvaigždė sukūrė ūką, pavadintą mažo gyvūno iš Australijos vardu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis išankstinių spaudinių serveryje arXiv paskelbtu tyrimu, astronomai, naudojantys antžeminius radijo teleskopus Australijoje ir Pietų Afrikoje, atrado naują žvaigždę, besisukančią 14 kartų per sekundę. Ši žvaigždė sukūrė dujų debesį, kuris yra 46 kartus didesnis už Saulės sistemą. Jis buvo pavadintas Australijoje gyvenančio mažyčio žvėrelio Potoroo vardu, rašo „Space“.
Astronomai atrado naują pulsarą PSR J1638-4713, esantį už 33 000 šviesmečių. Ši greitai besisukanti neutroninė žvaigždė skleidžia stiprų pulsarinį vėją ir sukūrė vadinamąjį pulsarinį vėjo ūką arba dujų debesį.
Pulsaras PSR J1638-4713 sukasi taip greitai, kad padaro apie 14 pilnų apsisukimų per sekundę. Mokslininkai mano, kad tai labai jaunas objektas, kuriam tik 24 000 metų. Palyginimui: mūsų Saulei yra maždaug 4,5 milijardo metų.
Kalbant apie pulsaro sukurtą dujų debesį, jis yra 69 šviesmečių skersmens, o tai yra 46 kartus daugiau už Saulės sistemos dydį. Nepaisant tokio didžiulio dydžio, ūkas buvo pavadintas Australijoje gyvenančio mažyčio žvėrelio Potoroo* vardu.
Congratulations on making it to Wednesday 🥳👏
— All about Steve (@1StevieKilner) March 29, 2023
As a reward, here's a mother Potoroo and her baby eating strawberries 🍓
See! Worth getting this far, wasn't it? pic.twitter.com/G9LCUFzAA0
*Potoroo yra bendras Potorous rūšių, mažesnių marsupialų genties, pavadinimas. Jie yra giminingi kengūrų, valabių ir kitų žiurkių-kengūrų genčių pobūriui.
Pulsarai yra neutroninių žvaigždžių tipas – mirusių masyvių žvaigždžių šerdys. Kai tokiai žvaigždei pritrūko kuro sintezei palaikyti savo šerdyje, ji susitraukė iki maždaug 20 km skersmens rutulio dydžio. Dėl to susidarė toks tankus objektas, susidedantis beveik vien iš neutronų, kad šaukštas šios medžiagos Žemėje svertų maždaug 1 milijardą tonų. Likusi masyvios žvaigždės medžiaga į kosmosą išskrido dėl supernovos sprogimo.
Dėl to neutroninė žvaigždė, turinti labai greitą sukimąsi ir stiprų magnetinį lauką, pradeda skleisti tam tikro periodiškumo spinduliuotės srautus. Tačiau aplink pulsarą taip pat būna dujų debesis, susidaręs supernovos sprogimo metu.
Tuo pačiu metu pats pulsaras praded skleisti pulsarinį vėją, susidedantį iš įkrautų dalelių. Kai šios dalelės susiduria su medžiaga, išmesta po supernovos sprogimo, susidarp pulsaro vėjo ūkas. Kuo toliau nuo mirusios žvaigždės nuskrenda pulsarinio vėjo dalelės, tuo greičiau jos praranda energiją.
Pasak mokslininkų, tiriant pulsarinių vėjo ūkų skleidžiamą šviesą galima suprasti, kas vyksta netoli pulsarų ir kitų tipų neutroninių žvaigždžių.
Mokslininkai išsiaiškino, kad Potoroo debesis primena kometos formą, tai yra, turi branduolį ir ryškią uodegą. Astronomai mano, kad taip yra dėl to, kad pulsaras juda priešais Potoroo ūką, kurį pats sukūrė, maždaug 3,5 mln. km/val. greičiu.
