Tokios Šiaurės pašvaistės nesate matę! Unikalus vaizdas. Ką užfiksavo NASA palydovas (Foto) ()
Suomijos palydovas, naudodamas infraraudonųjų spindulių prietaisą, užfiksavo unikalų Šiaurės pašvaistės vaizdą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Suomijos palydovas, kuris yra bendras NASA ir JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) projektas, nufotografavo unikalų Šaurės pašvaistės virš Kanados, infraraudonųjų spindulių šviesoje, vaizdą. Tam palydovas panaudojo VIIRS instrumentą, galintį aptikti net žemiausius spinduliuotės lygius, rašo „Space“.
Paprastai Šiaurės pašvaistė (aurora borealis) nuotraukoje atrodo kaip spalvoti šviesos ruožai, tačiau naujoje nuotraukoje to nesimato. Faktas yra tas, kad Suomijos palydovas užfiksavo unikalų Šiaurės pašvaistės vaizdą infraraudonųjų spindulių diapazone.
VIIRS instrumentas yra jautrus silpnam radiacijos lygiui ir naudoja Saulės šviesą, kurią atspindi Mėnulis, taip pat šaltinius Žemės paviršiuje ir jos atmosferoje, kad aptiktų matomą šviesą naktį. Šiuo atveju palydovas pamatė matomą šviesą, kurią Kanadoje skleidžia Šiaurės pašvaistė, kuri praskriejo per Žemės atmosferą. Galų gale rezultatas buvo nespalvotas.
NASA satellite sees an aurora in infrared light (image) https://t.co/DoGTvUQhnu pic.twitter.com/3vsX1dLvNj
— SPACE.com (@SPACEdotcom) January 19, 2024
Pašvaistės, kurias galima pamatyti Arkties ir Antarkties Žemės regionuose (atitinkamai Šiaurės ir Pietų pašvaistės), turi žalią atspalvį. Danguje taip pat matyti raudoni, mėlyni, violetiniai ir rožiniai šviesos ruožai.
Pašvaitės yra aiškiai matomos naktį, o jų atsiradimo priežastis yra geomagnetinės audros Žemėje, kylančios dėl Saulės dalelių susidūrimo su mūsų planetos magnetiniu lauku. Kai Saulės vainikinės masės išmetimas arba plazmos išsiveržimas pasiekia Žemę, kai kurios Saulės dalelės nukreipiamos į viršutinius atmosferos sluoksnius ir susiduria su azoto ir deguonies molekulėmis. Rezultatas yra šviesa, žinoma kaip pašvaitė.
Mokslininkai jau prognozavo, kad sausio mėnesį prasidės naujas Saulės aktyvumo pikas, kuris truks maždaug iki spalio. Dėl to ant žvaigždės atsiras daugiau plazmos išsiveržimų, todėl turėtume tikėtis dažnesnių pašvaisčių ir ne tik labai aukštose platumose, bet ir žemesnėse.
Saulė išgyvena 25-ąjį Aaulės aktyvumo ciklą, kuris prasidėjo 2019 m. ir tęsis iki 2030 m. Paprastai, maždaug ciklo viduryje, įvyksta Saulės maksimumas, tai yra tas pats Saulės aktyvumo pikas.
