„NATO nepasirengusi.“ Liko 1-3 metai. Baltijos šalims būtinas svarbus sprendimas ()
Viso masto karo Ukrainoje ir JAV politinės krizės fone Rusijos invazijos tema vis dažniau diskutuojama Europoje. NATO toleruoja Rusijos agresiją prieš jos rytinį flangą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ekspertų teigimu, praėjus 5 metams po karo Ukrainoje pabaigos, Rusijos kariai gali pulti NATO rytinį flangą. Europos šalys vis labiau nerimauja, kad perrinkus Donaldą Trumpą, joms gali tekti susiremti su Vladimiro Putino kariuomene be JAV paramos. Tačiau tokias diskusijas dar anksti vadinti pasiruošimu karui su Rusija.
Rusijos imperinės ambicijos buvo neįvertintos
Kaip pažymi leidinys, pasibaigus Šaltajam karui demokratinės Europos šalys investavo trilijonus dolerių į švietimo, medicinos, būsto statybos ir panašią plėtrą. 2005 metais Vladimiras Putinas SSRS žlugimą pavadino „didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa“. Tuo metu mažai kas jo žodžiams skyrė didelę reikšmę.
Tačiau tuomet 2008 metais Rusija iš Sakartvelo užgrobė Abchaziją ir Pietų Osetiją, 2014 metais okupavo Krymą ir pradėjo karą Donbase, o 2022 metais surengė plataus masto invaziją į Ukrainą.
Pastaraisiais mėnesiais susirūpinimas Europoje dar labiau išaugo, nes Vladimiras Putinas militarizavo Rusijos ekonomiką ir labai padidino išlaidas karinei ir ginklų pramonei.
NATO buvo nepasirengusi
2006 m. NATO narės pažadėjo skirti bent 2 % BVP gynybai, nes nerimavo, kad Aljansas nepasiruošęs galimiems karams. Iki tol, kol Rusija okupavo Ukrainos Krymą, tik 3 bloko valstybės atitiko šiuos standartus.
2023 metais standartus pradėjo laikytis 11 iš 28 NATO šalių, o 2024 metais tikimasi, kad jau 20 Aljanso narių gynybos išlaidas padidins iki 2 % BVP.
Estijos kariuomenės pagrindinės sausumos kovinės divizijos vadas Veiko-Vello Palmas per interviu gruodį atkreipė dėmesį į Aljanso nepasirengimą karui.
„Pastarieji keleri metai taip pat labai labai aiškiai parodė, kad NATO, kaip karinis aljansas, nėra pasirengęs vykdyti didelio masto operacijas. Tai yra, paprasta žmogiška kalba, daugelis NATO kariškių nėra pasirengę kariauti su Rusija. Todėl tai nelabai guodžia“, – sakė generolas majoras.
Tačiau pats Aljansas teigia, kad yra pasirengęs saugoti visų 31 NATO valstybės narės sienas.
Europoje karas su Rusija leidžiamas
Ekspertų ir pareigūnų teigimu, Europai reikia dar bent kelerių metų pasiruošti galimiems karo veiksmams. Norvegijos kariuomenės vadas Eirikas Kristoffersenas neseniai pareiškė, kad jo šalis turi 1–3 metus aktyviai investuoti į gynybą. Jis mano, kad per tiek laiko Rusija gali atsigauti po nuostolių Ukrainoje ir atkurti puolimo potencialą.
Švedijos kariuomenės vadas Karlas-Oskaras Bohlinas sakė, kad Švedijoje gali kilti karas, toks pasisakymas sukėlė aštrią visuomenės reakciją. Vėliau Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristersonas paaiškino vado žodžius ir paaiškino, kad kalbama ne apie karą ant slenksčio, o apie didėjančią karinio konflikto riziką.
Straipsnyje pažymima, kad karo tikimybę paskatino Švedijos pareigūnai, norėdami pamatyti, kaip atkakliai Rusija tęsia invaziją į Ukrainą, nepaisant daugybės nuostolių.
Tai, kaip praėjusią vasarą okupantai priešinosi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui, parodė, kad Rusijos valdžia rimtai žiūri į savo plėtros planų įgyvendinimą ir yra pasirengusi pagal tai pertvarkyti visos šalies gyvenimą, rašo leidinys.
NATO šiuo metu vykdo didelio masto karines pratybas „Steadfast Defender 2024“, kuriose dalyvauja maždaug 90 000 karių. Šios priemonės sukėlė nerimą Baltijos ir Šiaurės Europos šalims. Visų pirma dėl to, kad kitas šių pratybų scenarijus išbandys NATO pasirengimą hipotetinei Rusijos karių invazijai į Suomiją. Tada valstybės vadovas Sauli Niiniste paragino vietos gyventojus per daug nereaguoti.
Tačiau, kaip pastebi analitikai, jokios tikros karinės operacijos nebuvo panašios į pratybų scenarijus. Todėl Baltijos šalys, ruošdamosi karui, dažniausiai pasikliauja savo jėgomis. JAV ir kitos NATO šalys išreiškė pasirengimą siųsti karinę techniką ir personalą į Baltijos regioną. Aljanso karių buvimas Lietuvos, Estijos ir Latvijos teritorijoje turėtų padvigubėti.
