Po Žemės pluta yra „atsarginis“ vandenynas. Jame knibždėte knibžda gyvybė (Video) ()
Tyrėjai teigia, kad giliai Žemės gelmėse yra didžiulis vandens rezervuaras, susietas su paviršiniu vandeniu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimų rezultatai rodo, kad 410–660 km gylyje po Žemės paviršiumi slepiasi didžiulis vandenynas su savo ekosistema, rašo „Greek Reporter“.
Mokslininkų teigimu, šis požeminis vandenynas dalyvauja vandens rato cikle planetoje, cirkuliuojančiame tarp atmosferos, vandenynų ir kitų paviršinių vandenų.
Vanduo gali prasiskverbti giliai į Žemės vidų, nes vandenyno dugne yra įtrūkimų, vadinamų subdukcijos zonomis. Jos atsiranda litosferos plokščių susidūrimo vietoje. Stebėdami žemės drebėjimus, mokslininkai išsiaiškino, kad Žemės plutos blokai grimzta į Žemės mantiją ir pasiima tonas vandens.
Taip pat paaiškėjo, kad yra ryšys tarp paviršinių vandenų ir vandenyno, esančio po Žemės pluta. Tokia pereinamoji Žemės mantijos zona – didelis vandens rezervuaras, kuris nuolat cirkuliuoja.
Po Žemės pluta dirvožemis absorbuojamas mineralų, o tada grįžta į paviršių. Pastarasis gali keliauti padedamas povandeninių ugnikalnių išsiveržusios magmos arba judant tektoninėms plokštėms.
Ši mantijos uoliena vadinama ringvuditu – magnio silikato mineralu, susidariusiu esant aukštam slėgiui. Ši medžiaga pirmą kartą buvo rasta septintajame dešimtmetyje ant meteorito ir ne taip seniai po Žemės paviršiumi.
Mineralas yra gana plastiškas ir vaidina pagrindinį vaidmenį mantijos dinamikoje. Vanduo kristalų viduje laikomas lyg kempinės pavidalo, kuris nėra nei kietas, nei skystas, nei dujinis.
Vandenyne, esančiame po Žemės pluta, mokslininkai atrado visiškai naują ekosistemą, povandeninio roboto pagalba pažvelgę į vieną iš šių plyšių. Jis nusileido į maždaug 2500 metrų gylį žemiau jūros lygio. Kirminai, sraigės ir chemosintetinančios bakterijos gyvena šiame paslėptame vandenyne.
„Ringvuditas yra tarsi kempinė, kuri sugėrė vandenį, jo kristalinėje struktūroje yra kažkas ypatingo, leidžiančio pritraukti vandenilį ir sulaikyti vandenį“, – sako geofizikas Steve'as Jacobsenas.