Staigmena. Saturno palydovas „Mirties žvaigždė“ po paviršiumi slepia didžiulį... (Foto) ()
Naujas tyrimas rodo, kad po ledine Mimo pluta yra apie 70 km gylio vandens vandenynas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale „Nature“ paskelbto tyrimo autoriai padarė netikėtą atradimą. Jie mano, kad Saturno palydovo Mimo gelmėse, po 24 km storio ledo pluta slepiasi apie 70 km gylio skysto vandens vandenynas.
Tai reiškia, kad maždaug 400 km skersmens ledinis palydovas prisijungia prie Saulės sistemos „vandenynų“ palydovų, tai yra pasaulių, kurių gelmėse yra vandenynai, klubo. Šiame kosmoso klube jau yra Saturno palydovas Enceladas ir Jupiterio palydovai Europa ir Ganimedas, rašo „The Guardian“.
Saturno palydovas Mimas savo paviršiuje turi didžiulį Heršelio smūginį kraterį, kurio skersmuo siekia 140 km. Jis pavadintas Mimo atradėjo, astronomo Williamo Herschelio garbei. Jis atrado palydovą 1789 m. Dėl šio kraterio ledinis pasaulis labai panašus į „Žvaigždžių karų“ filmų franšizės „Mirties žvaigždės“ kosminę stotį. Be to, šis palydovas turi beveik idealiai apskritą orbitą.
Just for fun, here's the size of Saturn's moon Mimas compared to the original Death Star
— Jason Major (@JPMajor) February 9, 2024
No Bothans were harmed to bring us this information pic.twitter.com/NRweYUHUcU
Mokslininkai atliko naujus Mimo orbitos aplink Saturną matavimus ir padarė išvadą, kad jis po savo ledine pluta slepia gilų požeminį skysto vandens vandenyną. Palydovo svyravimai jam judant aplink dujų milžiną paskatino mokslininkus manyti, kad palydovo gelmėse vyksta kažkas keisto.
Tyrimo autoriai teigia, kad Mimas turi pailgą uolėtą šerdį, arba po ledine pluta egzistuoja vandenynas. Išanalizavus tūkstančius vaizdų, padarytų erdvėlaiviu „Cassini“ (kuris tyrinėjo Saturną ir jo palydovus 2004–2017 m.), ir vėliau atlikas modeliavimas paskatino mokslininkus daryti išvadą, kad Mimas turi turėti vidinį vandenyną.
Pasak mokslininkų, šis atradimas jiems buvo tikra staigmena, nes pažvelgus į Mimo paviršių, nėra nieko, kas rodytų vandenyno buvimą. Ir vis dėlto mokslininkai daro prielaidą, kad vandenynas yra. Skaičiavimai rodo, kad jo gylis yra maždaug 70 km, o vandens temperatūra dugne gali siekti keliasdešimt laipsnių Celsijaus.
Įdomu tai, kad tyrimas rodo, kad šis požeminis vandenynas kosminiais standartais yra labai jaunas. Mokslininkai mano, kad jis susiformavo prieš 25 milijonus metų dėl Saturno gravitacinės įtakos, kuri deformavo Mimo šerdį, o tai lėmė jo įkaitimą. Tokiu būdu vidinė šiluma ištirpdė storą ledo kiautą ir susidarė vandenynas. Taip pat mokslininkai mano, kad ledo tirpimas baigėsi maždaug prieš 2-3 milijonus metų ir taip vandenyną nuo paviršiaus skiria apie 24 km.
Tyrimo autoriai teigia, kad negalima atmesti nežemiškos gyvybės egzistavimo Mimo požeminiame vandenyne. Bet jei jis tikrai susiformavo tik prieš 25 milijonus metų, tada yra labai maža tikimybė, kad gyvybė ten turėjo laiko atsirasti.
Nors vandenyno amžius yra tik apytikslis įvertinimas, mokslininkai neatmeta galimybės, kad Saturno palydove gali egzistuoti gyvybė. Pavyzdžiui, tokia galimybė neatmetama ir kitame Saturno palydove Encelade, nes ten buvo aptikta daug įrodymų apie galimą nežemiškos gyvybės egzistavimą.
