Energijos „aukso puodas“. Žemė skyla. Vandenyno dugne rastas daug žadantis šaltinis (Video)

Apie tuos žmonijos mega projektus... Gana įdomu užmačiau, tai sakau pasidalinsiu. Šiaip gana optimistiškai nuteikia ypač vertinant projekto mąstą. Ir galiausiai pradeda atrodyti, kad net tas pasaulinis atšilimas nebe toks baisus, nes investuojant mūsų pastangas, veikiausiai ir su tuo susitvarkysime Jau aną dieną Samoškos video žiūrėdamas nustebau kaip gražu toje Afrikoje. Nors pasak kai kurių, Marokas dar nėra tikra Afrika Nesvarbu... Tas gamtos grožis mane tikrai traukia - tai ne mūsų tas tarybinis betonas https://www.youtube.com/watch?v=WCli0gy ... h7PSkjNmy7

Susitvarkyti tai galime, technologinės galimybės jau yra, bet išlenda visokie apie iškastinio kuro sielą pasakojantys, ir politikų krūvos tai palaiko bei toliau remiamas iškastinis kuras, neefektyvus energijos vartojimas. Kai argumentų nėra, ad hominem į trasą ir visiems tinka. Tai Kinijos projektas stabdyti dykumėjimą ir net atsiimti žemių sėkmingas. Afrikoje atskiros valstybės irgi medžius sėkmingai užsodina ir atsiima teritorijų. Klaidingai bandoma sukabinti, kad švara ir AEI sukelia skurdą. Būtent tarša sukuria skurdą ilgu laikotarpiu. Trumpu atrodo brangiau AEI, bet ilgu laikotarpiu, kai negali persikraustyti lengvai į kitą vietą (nu kaip klajokliai gyventi, kai išmedžioji viską, medžius lengvai prieinamus nukerti, dirvą nualini, keiti vietą ir kitur išnaudoji viską), tai neprišikti visur yra pigiau, nei šikti ir tvarkytis.

pirmas žingsnis turėtų būti žmonių kiekio fiksavimas/gražinimas į kokius 2-5mlrd. CO2 žemėje nebūtų taip blogai, jeigu leistume augti miškams ir kitai augalijai. Deja dabar neutrim tam vietos.

Jei leistume augti medžiams, kažkiek kompensuotų CO2. Didesnis efektas galėtų būtų iš mažesnės populiacijos. Kaip siūlai sumažinti? Be masinių žudynių, net įvedus vieno vaiko politiką, iki 5 mlrd. sumažės geriausiu atveju iki 2010-ųjų. Sunkesnis būdas (daugiau darbo reikia ir išmanumo, nei išžudyti populiaciją) yra keisti naudojamas technologijas ir elgseną. Tam kad poveikį klimato kaitai sustabdyti, reikia sumažinti CO2 emisijas ~70-80%, tada likusią dalį +- gamta pajėgi absorbuoti. Iš esmės šilumos gamybos, kelių transporto ir elektros gamybos pakeitimas sudarytų kokius 50-60%. Dar lieka pramonė (chemija, metalai ir cementas), kur metalų pramonėje stipriai mažinant "virgin" metalo naudojimą ir perdirbant daugiau CO2 emisijos mažėtų kardinaliai (naudojama elektra išlydyti), o chemijai ir cementui reikia žalio vandenilio. Tai žalias vandenilis dar kol kas tolimiausia technologiškai dalis, kad pasiekti 80% CO2 emisijų sumažinimą. Transportas jūra ar lėktuvais palyginus sudaro mizerį - ~2,5% visų emisijų. Ir neturėjimas vietos yra sąlyginis. Jei taikyti modernias ūkininkavimo technologijas, kokius 50% žemės ūkio plotų derlių galėtume padidinti bent 2 kartus. Efektyvesnis maisto naudojimas (mažiau išmesti pradedant ūkiais, perdirbimu, pervežimu, pardavime ir namie), leistų sumažinti maisto poreikį dar ~30%. Reikia efektyviau naudoti. Efektyviau naudosi jau vien tada, kai nustosi subsidijuoti neefektyvų vartojimą.

vieno vaiko, ar tai 1.5 vaiko politika turėtų būti pušinama tokiu pat mastu, kaip visos šitos CO2 žalybės. Greitu metu tai nieko nepadės, bet tai turėtų būti ilgalaikė strategija norint išlikti žemėje. Jei jau perdaug prisiduaginom, kodėl reikia visiškai ignoruoti šitą problemą ir skaičiuoti tik co2? Galėtų augti pvz EU pajamų mokestis nuo trečio vaiko į viršų. dviejų vaikų riba būtų neskausmingas populiacijos leidimas žemyn (kas nenori vaikų turėt, kas numiršta, po truputį trauktųsi populiacija). Tuo pačiu išsispręstų daugiavaikių girtuoklių ar daugiavaikių islamistų problemos. kas būtų blogiau jei pasaulyje dabar gyventų 1mlrd žmonių? Ekonomika lėčiau suktųsi? Milijardieriem milijardai lėčiau augtų? Staigus populiacijos naikinimas tai nieko gero, prasidėtų apokaliptinis scenarijus. O pačiam naikinimui geriausiai tiktų koks covid v2.0, truputį mirtinesnis. Prasijotų silpnesnės sveikatos žmones, smarkiai nesirinkdamas sluoksnių/šalių, labiau įtakotų tankesnius regionus ir t.t.

O tai kur čia atsiprašant jau žmonės netelpa ar net co2 koncentracija pasikeitė, kad krinta masiškai? :) Keli kinų/indų/eu miestai kur žmonės grūdasi vedami kažkokio keisto pasirinkimo? Mum kaip tik reikia minimalios vaikų kiekio (kokių 3) politikos, su baudomis neiršijus plano, kad nereiktų importinių prisivežt, čia kur kas didesnė bėda nei milijardai žmonių kažkur.

Nekrinta niekas esminė hardaxe mintis mažiau žmonių, mažiau vartojimo, mažiau co2, mažiau taršos ir t.t. su visu mažiau yra tik viena bėda reikia vertinti ir tai, kad bus mažiau skiriama ir mokslui. Daugiau rankų, daugiau galvų, daugiau galimybių. Sparčiau tobulinant technologijas galbūt su 7b gyvensime švariau nei su 2b? Per didelį kiekį žmonių dažniau pasitaiko genijų kurie padaro didelę pažangą moksle. Tarkim sumažinam žmonių ir iš istorijos išmetam enšteiną kur su mokslu būtume dabar? Sintezės reaktoriui sukurti gal būt aplamai neturėtume resursų.

Einšteino laikais ir buvo 1.5-2.5 mlrd gyventojų

Bet prie kiekvieno Einšteino reikia ir milijonų tiesiog "juodadarbių", nuo medžiagų kasimo iki mikroprocesorių gamybos/raketų technikos kol va jo idėja apie realityvumą bus įgyvendinta praktiškai (pvz telefonas rodys tikslią lokaciją išvis nieko neišrandančiam, net kiekvienam nedirbančiam).

Gal padetu ismoku mokejimas tiems kurie turi maziausiai vaiku ar ismokejimai prasidetu jei pvz sudarysi sutarti iki kazkiek metu neturesi ir baudos jei pradesi tureti.

Eikit jus su savo vaiku mazinimu. Kas pensijas mokes? Kas pasirupins kai busit seniukai..

Mixed tai turi ivykti palaipsniui, daugelis tai supranta kad cia ir dabar tai turi ivykti kas pasekoje butu tikra nesamone.

Genijų žemėje yra ne vienas. Kiek tokių Einšteinų dabar praslenka kurdami tobulindami technologijas bet lieka nepastebėti? Nuo pirmo tranzistoriaus iki DI labai tolimas kelias. Tuo keliu eina pakankamai didelis kiekis genijų kurie tobulina nuo hardware iki software ir viską apjungia į vieną.

Nereikia jokių išmokų. Reikia švietimo, ypač mergaitėms/merginoms. Tada gyvenimo lygį kelti. Kinijoje vieno vaiko politiką panaikino prieš dešimtmetį kažkur, kaimuose dar anksčiau. Vaikų gimstamumas nepadidėjo, o net dar toliau sumažėjo. Daugiau galvų, daugiau resursų mokslui, visiška teisybė. Ir nuo Einšteino laikų šiek tiek pasikeitė dalykai. Dabar vienam pačiam kažką reikšmingo atrasti/suprasti/sukurti tikimybė yra stipriai sumažėjusi, nes bazinius dalykus didžiąją dalį turime. Mixed, skambi kaip indas, kuris "visada šikau laukuose ant ryžių, šiksiu ir toliau". SoDrinė pensijos sistema, kurią sugalvojo Bismarkas, remiasi nuolat sparčiai augančia populiacija. Tam kad aš, likus grubiai 30 metų iki pensijos, gaučiau normalią pensiją iš tokios sistemos, reikia, kad Lietuvoje būtų kokie 6 milijonai gyventojų (atsižvelgiant ir į išaugsiantį pensininkų skaičių), pasaulyje kokie 12-14 mlrd. gyventojų turėtų tada būti. Tada kai mano vaikas eis į pensiją, pasaulyje reikės 18 mlrd. gyventojų. Kai anūkai eis ~24-26 mlrd. ir t.t. Tau čia tvari sistema? Nebūkime mielės, kurios dauginasi max greičiu iki akimirkos, kai visa kolonija žūva. Pensijų sistema sprendžiama sukaupiant kapitalą, ne perskirstant dabar dirbančiųjų atlyginimą. Kaupimą pradėti "not sexy", nes rezultatas po 30-40 metų drausmingo elgesio būna. O SoDrinę sistemą paleidai, ir kitą mėnesį turi patenkintų 20-30% populiacijos, kurie už tave balsuoja. O iš SoDrinės sistemos išeiti yra be proto sunku. Bet teks. Na nebent post scarcity ekonomiką pasieksime.

Per didele populiacija yra tik neissivysciuosiose salyse, problemos sprendimas - kelti ju gyvenimo kokybe, svietimas ir kita pagalba. Bet tai taip pat reiskia kad trumpuoju laikotarpiu stipriai padidejus ir ju vartojimas, nes dabar paprasciausiai tie zmones neturi resursu vartoti. Nedidelis Afrikos kaimelis turbut suvartoja tiek kiek viena amerikieciu seima.

Šiaip nesvarbu kokią tu sistemą įvesi, ir kiek ir kokioje formoje tu pinigų turėsi senatvėje, tai nekeičia fakto jog fizinį darbą teks atlikti jaunimui t.y jei 20metų jaunuoliui bus per sunku nuskinti 100-tą obuolių ir juos atnešti krūvai senukų, tai tie senukai galės laižyti savo sukauptas monetas vietoje obuolių. Kažkas turi atlikti tą darbą. Žinoma šiuolaikinės technologijos bei įspūdingas gamybos našumas leidžia turėti labai seną populiaciją, bet ribos yra..

Kokios ribos? Kad obuolius nuskins ir atveš iki namų automatizuotai nuo obelų sodinimo ir genėjimo, nuskynimo, supakavimo į dėžes, sandėliuose supakavimo su kitais maisto produktais, pristatymu iki namų durų sistema po 50 metų? Nestovi ir medicina vietoje, vis ilgesnį gyvenimo tarpą žmonės patys savimi gali pasirūpinti. Ar kad 1 žmogaus iki 30 metų santykinai su 2 pensininkais neužteks? Kai nematau problemos, jei ir iki 20-45 metų amžiaus vienas ant 2 pensininkų būtų po kokių 50 metų. Japonija, kaip "pirmaujanti" senos populiacijos šalis, jau įdomiai ir gan neblogai prisitaikę. Jau prieš beveik dešimtmetį vidutinio statybininko amžius buvo ~60-63 metai, ūkininko berods 67 metai. Reikėtų pabandyti susirasti naują statistiką. Kas įdomiausia, nelaimingų atsitikimų statybose Japonijoje yra mažiau nei JAV, nes planavimas labai svarbi dalis tenais.

Sunku pasakyti kur tos ribos. Japonijoje jau darbar 20-70metų amžiaus populiacija yra apie 60milijonų, ir <20m + >70m taip pat 60milijonų -> grubiai emant 1:1. Taigi vienas suaugęs darbingas žmogus turi išlaikyti tiek save tiek dar vieną (ar tai vaiką ar senuką) ir panašu jog visuomenė veikia. Šiaip senstanti visuomenė reiškia jog pensijinis amžius turi kilti, taigi teks ilgiau dirbti, taip pat reiškia jog bus mažiau milijonierių ar apskritai turtingų žmonių kurie gali sau leisti porą metų nedirbti, o tik keliauti ar pan. Kas dėl automatizacijos tai čia labai slidus reikalas, kuo labiau priklausai nuo robotų tuo trapesnė sistema tampa. Manau daugumoje industrijų stebima panaši tendencija. Pakeiti 3 darbuotojus/operatorius gamybos linijoje į tris robotus, kas yra puiku, tiek iš ekonominės pusės žiūrint, tiek tiems patiems žmonėms netenka daryti monotoniško, pasikartojančio darbo. Vietoje to pastatai elektrotechniką/mechaniką kuris programuoja bei prižiūri robotus. Kadangi tie robotai dirba ganėtinai gerai ,tendencija yra tokia jog vis daugiau įrengimų bei robotų paliekama vienam mechanikui. Ko pasekoje galiausiai sugedus vienam įrenginiui visa gamybos linija sustoja, ir jei netikėtai sekantis robotas sugenda kitoje linijoje , privalai laukti kol tas mechanikas sutvarkys vieną, o tik paskui kitą.. taip pat kartais užtrunka rasti tinkamas detales ir t.t ir pan. taip pat įmanoma labai lengvai prarasti "know how" jei mechanikas išėjo iš darbo. Bei tų sugedusių robotų pakeisti vėl į žmogų nėra lengvas bei greitas procesas, kai kuriais atvejais tai neįmanoma padaryti dėl elementarios erdvės trūkumo ar atliekamo darbo sudėtingumo.

Japonai is dalies gerai tvarkosi su tuo,nes yra labai efektyvi salis. Ko gero efektyviausia. Medziagu antrinis perdirbimas, robotizacija ir t.t.Bet svarbiausias faktorius, kad iskele fabrikus i kitas salis, kur uz juos gamina jaunesne visuomene. Pvz dauguma toyota fabriku yra kitose salyse. Didelis klausimas ar ir kitoms salims tokioms pvz kaip mes ar rusija, pavyktu taip padaryt kur ekonomini gerbuvi kuria kiti dalykai. Is esmes visas musu socialinis modelis sukurtas ant vartojimo. Juokingai skambes dabar, bet gal ateityje turesim kur robotus, kurie ne tik darbus darys,bet ir patys bus vartotojai:))) nes gaminti produkta tik viena dalis, turi but kas ir vartos ji. O seniausia visuomenes dalis, link kur ir einame, tikrai nera didziausi vartotojai.

Būtent, tą taip pat norėjau akcentuoti. Japonija iš dalies gyvena kitų saskaita. Žinoma įdirbis jų, bet ar kitoms visuomenėms pavyks tą pasiekti čia yra klausimas... Lietuvoje dabar turim 2:1 (darbingų:išlaikytinių) santikį, bet jis neišvengiamai artėja link japonijos 1:1, o Japonija tuo pat metu neišvengiamai artėja prie 1:2. Matysim kas iš to bus, greičiausiai kažkokios katastrofos nereikia tikėtis nes likęs pasaulis užpildo šią neligybę..