„Ginklai vietoj sviesto. Bus krachas. Nugalėtojas žinomas“ ()
Kas laukia trečiaisiais karo metais?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukraina nepasiduos, Rusija nesitrauks.
Prasidėjo treti viso masto karo tarp Rusijos ir Ukrainos metai. Ir jau vienuolikti metai, kai Maskva aneksavo Krymą ir išprovokavo konfliktą Rytų Ukrainos teritorijose.
Ką jie pasiekė trečiųjų karo metų pradžioje? Nusivylimas Vakaruose auga – dabar kas penktas europietis Rusijos pergalę kare prieš Ukrainą laiko tikėtina, rašo laikraštis „The Guardian“, remdamasis sociologijos institutų „YouGov“ ir „Datapraxis“ 2024 metų sausį 12 ES šalių atliktu tyrimu.
Kyjivas piktinasi, kad NATO karinės pagalbos srautas, jei ir neišdžiūvo, akivaizdžiai neatitinka Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikių, kurios yra priverstos atremti Rusijos karių puolimus, kurie po Avdijivkos užėmimo vykdo žvalgybą, ieškodami silpnų Ukrainos gynybos vietų iš karto trimis kryptimis: Robotynės Zaporižios srityje, Kupjanske Charkive ir Časiv Jar Donecko srityje.
Maskva visiškai nutildė bet kokią opoziciją, nustumdama ją į pogrindį. Ji didina karinę gamybą, išleidžia 40% biudžeto „specialiosioms operacijoms“, siunčia savo karius į „mėsos šturmus“ ir neatsižvelgia į nuostolius. Kai Ukraina netenka vieno kario, Rusija praranda nuo penkių iki septynių, bet jiems nerūpi, nes „moterys vis dar prigimdys“.
Padėtis aklavietėje. Savo gryniausia forma. Svaiginantis optimizmas Ukrainoje užleido vietą rūgščiam pesimizmui. Bet ar tikrai taip blogai?
Karas – sunkus, metodiškas darbas, kurio eiga vertinama labai konkrečiais rezultatais. O jie yra tokie: per dešimt tiesioginio Rusijos ir Ukrainos konflikto metų Maskva sugebėjo užimti tik 18 procentų Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą, ir pati patyrė didžiulius personalo, įrangos, aviacijos nuostolius – neteko ketvirtadalio savo Juodosios jūros laivyno. Tai realybė, kurios nederėtų pamiršti vertinant Rusijos ir Ukrainos karą.
Kas laukia trečiaisiais karo metais? Bene tiksliausiai tai apibrėžė Marcas Thysas, pernai pasitraukęs iš Belgijos gynybos vado pavaduotojo posto: „Šie metai bus abiejų pusių atsinaujinimo ir pasiruošimo metai, kaip buvo 1916 ir 1941 m. – 1942 m. paskutiniuose pasauliniuose karuose. Tai yra sudėtingas bendras Ukrainos ir Vakarų darbas kuriant savo karinius pajėgumus – ir Rusijos bandymai pasiekti radikalų karo posūkį, savotišką „Stalingradą“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Ši 2024 m. strategija naudinga Ukrainai. Tolesnis oro gynybos/raketinės gynybos sistemų modernizavimas, bepiločių orlaivių gamybos didinimas, naikintuvų F-16 atvykimas į mūšio lauką, laipsniškas artilerijos sviedinių, amerikietiškų balistinių raketų ATACMS ir vokiškų sparnuotųjų raketų „Taurus“ prisotinimas įvairiomis modifikacijomis ukrainiečiams leis „nutrinti“ puolamuosius rusų impulsus aktyvioje gynyboje.
Kartu, išlaikant Kremliaus iliuziją, kad, jei jie į mūšį įmes dar šiek tiek pėstininkų ir tankų, tai viskas bus gerai, bus pasiekta sėkmė. Nesuprantant, kad bet kokie karo ištekliai Maskvai yra riboti, o Kyjivas galės greitai juos papildyti iki 2025 m. Iš esmės 2024-ieji bus ekonomikų ir finansų karas. Iš vienos pusės – kolektyviniai Vakarai, iš kitos – Rusija.
Nugalėtojas žinomas iš anksto – ir tai ne Kremlius. Jau vien todėl, kad precedento neturintis karinių išlaidų – karinių atlyginimų, amunicijos, tankų, lėktuvų ir kompensacijų už žuvusius ir sužeistus karius – padidėjimas yra pagrindinis BVP augimo taikant sankcijas variklis, kuriuo Kremlius mėgsta girtis. Tačiau tai negali tęstis be galo – anksčiau ar vėliau „ginklai vietoj sviesto“ sukels sisteminę finansų ir ekonomikos krizę. Bus krachas.
Dabar ne laikas perdėtam optimizmui. Tačiau dabar ne laikas pesimizmui. 2024-ieji, tretieji karo metai, kai Kyjivui ir kolektyviniams Vakarams tenka daug dirbti – ir „tereikia išmokti laukti, reikia būti ramiems ir užsispyrusiems“.
Laikas, kuris ateis 2025 m...
Šaltinis: žurnalistas Dmitrij Roj haqqin.az.
