Ettingeris 1976 metais įkūrė Krionikos institutą ir įtikino daugiau nei 100 žmonių sumokėti po 28 000 USD, kad jų kūnai būtų užšaldyti azote. Viena pirmųjų Krionikos instituto klienčių buvo Ettingerio motina Ray, kuri mirė 1977 m. Dvi mokslininko žmonos taip pat buvo patalpintos į azotą. 2011 m. Ettingeris pats mirė ir taip pat „pateko“ į azotą.

Kitas populiarus fondas Arizonos valstijoje už kūnų saugojimą užšaldytoje būsenoje ima apie 200 000 dolerių.

Transhumanistai

Krionikos idėjos atšaka yra transhumanistai, kurie mano, kad žmogaus protas neturėtų apsiriboti trumpalaikiais kūnais. Jų nuomone, intelektas ir protas gali būti unikalus reiškinys Visatoje. Galų gale, kokia yra Visatos prasmė, jei nėra proto, galinčio ją įvertinti?

Transhumanistai mano, kad ilgainiui žmonės galės save transformuoti į daug daugiau sugebančias būtybes.

Todėl transhumanistai pasisako tik už smegenų išsaugojimą. Vos vienas organas užima mažiau vietos, o jo išsaugojimas kainuos pigiau. Be to, „antifrizo“ suleidimas tiesiai į smegenis padidintų sėkmingo jų išsaugojimo tikimybę.

Transhumanizmo šalininkai mano, kad tam tikru momentu jų sąmonė gali būti perkelta į kompiuterį ar bet kurį kitą panašų objektą. Taip suformuota esybė vėl „gyvens“. Jos neberibos maisto, vandens, deguonies poreikis ir ji galės keliauti į bet kurį Visatos tašką.

Transhumanistai dažnai tvirtina, kad kelionės į kosmosą yra vienintelė žmonijos galimybė išgyventi. „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas yra šios idėjos šalininkas. Tikėtina, kad vienas pirmųjų jo tikslų Marse bus krionikos įrenginio statyba.

Užšaldyti amžinai

Kriogenika – fizikos šaka, tirianti įvairių medžiagų savybių kitimo dėsningumus esant itin žemai (kriogeninei) temperatūrai.

Bloga žinia ta, kad nėra patikimų įrodymų, kaip kriogenika veikia žmones. Galimos problemos yra nesuskaičiuojamos, pradedant nuo mirties laiko. Nuo mirties momento iki kūno užšaldymo momento gali praeiti minutės ar net valandos, ir tai su sąlyga, kad žmogus gyvena santykinai arti krionikos centro.

Tokio uždelsimo pakanka, kad kiekviena mirusiojo ląstelė patirtų drastiškus biocheminius pokyčius dėl deguonies ir maistinių medžiagų trūkumo. Todėl užšaldyto kūno būsena nebegalės atitikti gyvo žmogaus būsenos. Tačiau idėjos šalininkai teigia, kad pagrindinis tikslas yra išsaugoti fizinę smegenų struktūrą.

Nauja šiuolaikinio mokslo kryptis konnekomika – visų smegenų neuronų kartografavimas. Nepaisant įspūdingų šios srities sėkmių, mokslininkai vis dar bando perprasti musių ir kitų smulkių vabzdžių neuronus. Be to užtruks kol mokslas suras metodą, kaip išlaikyti smegenis tobulos būklės.

Visai neseniai buvo bandoma išsaugoti pelės smegenis į jas suleidžiant balzamavimo skysčio. Visa procedūra vyko vis dar plakant pelės širdžiai. Akivaizdu, kad šis procesas pelę pražudė.

Štai kodėl iki šiol nė viena iš turimų kriobendrovių nesugebėjo pateikti įrodymų, kad mirusiųjų smegenys tikrai bus išsaugotos tokios būklės, kokios reikėtų norint atkurti visas nervines jungtis.

Tačiau net ir su tokiu žemėlapiu nepakaktų sumodeliuoti smegenis. Be galo naivu įsivaizduoti kiekvieną neuroną kaip kompiuterio tranzistorių. Mūsų smegenis valdo ląstelės, sako profesorius Ramakrišnanas.

Pasak jo, kiekvienos smegenų ląstelės viduje vykdomos nuolat besikeičiančios programos, kuriose dalyvauja tūkstančiai genų ir baltymų, keičiasi ir vienos ląstelės sąveika su kita. Smegenų jungčių žemėlapis yra didžiulis žingsnis į priekį, tačiau net ir tai tėra tik statinis momentinis vaizdas.

Profesorius Ramakrišnanas lygina užduotį su bandymu nuspėti šalies ir jos žmonių ateitį žiūrint į kelių žemėlapį.

Esmė ta, kad mūsų smegenys nestabilios – kasdien atsiranda naujų ryšių, kurie nutrūksta kai miegame. Yra ir kasdienių, ir sezoninių ritmų, susijusių su neuronų „atsiradimu“ ir „mirtimi“, ir šis nuolatinis smegenų pertvarkymas yra menkai suprantamas.

Neįmanoma tiesiog atjungti smegenų nuo kūno ir tikėtis, kad jos veiks kaip anksčiau. Mūsų smegenis valdo ne tik elektriniai impulsai, einantys per neuronus. Jos taip pat reaguoja į chemines medžiagas, esančias tiek smegenyse, tiek kitose kūno dalyse.

Transhumanistai mano, kad ateityje visos šios problemos bus išspręstos. Tačiau jie savo teoriją grindžia tuo, kad smegenys yra tik kompiuteris, tik šiek tiek sudėtingesnis nei sukurtas žmonių.

Žinoma, smegenys yra skaičiavimo organas, tačiau biologinė jų neuronų būsena yra tokia pat svarbi, kaip ir ryšiai tarp jų.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Live Science

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (1)

„Pati renkasi kuria kryptimi siųsti blyksnius...“ Saulė ir Visata turi sąmonę. Ką sako neįprasta teorija

+8

(3)

[ŽT] Istorinis pasiekimas! Pirmasis žmogus gavo „Neuralink“ smegenų lustą

+1

Prof. V. Šikšnys – apie labiausiai džiuginančius CRISPR-Cas9 laimėjimus ir naujausius tyrimus

+1

Mokslininkas dr. A. Toleikis – apie tai, kas yra molekuliniai motorai, kam jie mums reikalingi ir ką jie turi bendro su M. Jacksonu (Video)

+1

(1)

[ŽT] Robotas šuo iš „Boston Dynamics“ jau kalba! (Video)

+1

Mokslininkas L. Mažutis – apie tai, kodėl svarbu pažvelgti į kiekvieną iš 40 trln. ląstelių, sudarančių mūsų organizmą

+1

Grąžinti senus prisiminimus. DI sugebėjo atkurti atmintį po smegenų traumos

+1

Tarp pasaulio biotechnologijų srities lyderių – ir Lietuvos startuolis „Genomika“

+1

KTU alumno, geriausios šalies disertacijos laureato vykdomi tyrimai gali pakeisti sunkių genetinių ligų gydimo procesą

+1

Pirmoji genetiškai redaguota mėsa bus CRISPR „ištaisytų“ kiaulių

+1

Kinija nori sujungti žmogaus smegenis su DI ir kompiuteriu: kas iš to gausis?

+1

(4)

Naujasis „ateities maistas“: siūlo valgyti laboratorijoje užaugintą pelėsį ir taip tausoti aplinką

+1

Dr. G. Tamulaitienė – apie baltymų struktūras, jų grožį ir tai, kodėl mokslininkams naudinga bendradarbiauti su menininkais

+1

Prof. S. Serva – apie Nobelio ligą, Lietuvos mokslo ypatybes ir mielių virusų žavesį

+1

Nenaudojant spermatozoidų ir kiaušialąsčių laboratorijoje sukurti žmogaus embriono modeliai (Video)

+1