Svarbiausi Ukrainos jau du metus laukiamo amerikietiško naikintuvo pranašumai, o taip pat jo ir „kiečiausio rusiško kovinio lėktuvo“ panašumai ir skirtumai

Vis daugiau Vakarų šalių sutinka tiekti Ukrainai amerikietiškus daugiatikslius naikintuvus F-16. Belgijos vyriausybė paskelbė, kad yra pasirengusi UGP iki 2028 metų perduoti 30 lėktuvų. Pirmos mašinos Ukrainos danguje gali pasirodyti iki šių metų galo. Nyderlandai ir Danija ne tik pareiškė apie naikintuvų tiekimą, tačiau ir leido juos naudotu taikiniams Rusijos teritorijoje. Tuo pat metu Ukrainos pilotai baigia treniruočių skrydžius ir jau vasarą bus pasirengę papildyti gerokai praretėjusias Ukrainos KOP.

Ukrainos armija nekantriai laukia amerikietiškų lėktuvų dėl prasidėjusio rusų puolimo prieš antrą pagal dydį ir svarbą Ukrainos miestą — Charkivą.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas tvirtina, kad praėjus daugiau, nei 27 mėnesiams nuo plataus masto įsiveržimo, „Rusija į frontą meta vis daugiau gyvos jėgos ir technikos“. „Jų tikslas — atverti naują frontą šiaurėje, kad galėtų pradėti prieš mus naudoti visą savo vergų jėgą ir ugnies galią“.

Ukrainos armijai pridengtiiš oro reikia bent 60 modernių lėktuvų, sako šalies prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas. Pasak jo, „aviacija tebelieka vienu iš svarbiausių Ukrainos poreikių, o 100–120 lėktuvų bus „optimalus“ skaičius, atsižvelgiant į fronto linijos ilgį ir tebesitęsiančių kovos veiksmų intensyvumą“.

Gi Ukrainai sąjungininkai kol kas pažadėjo 45 kovos mašinas, iš kurių šiais metais bus pristatytos vos šešios. Tiek aiškiai neužteks Ukrainos lakūnams įgyti norimą dominavimą ore.

Ukrainos vadovybė stiprų aviacijos deficitą patiria nuo pirmųjų karo dienų. Nuo 2022 metų vasario Rusija panaudojo tolimojo nuotolio raketų atsargas suduoti maksimalų smūgį Ukrainos KOP ir sugadinti kuo daugiau lėktuvų toli už fronto linijos.

Prieš pat plataus masto karinę invaziją, Ukrainos kariškiai adekvačiai įvertino Rusijos keliamą grėsmę ir įvairiose nuošaliose Ukrainos vietose pastatė atskirų kilimo takų tinklą.

Tokios „slėpynės“ padėjo ukrainiečiams didelę dalį savo aviacijos išsaugoti. Dabar tuose objektuose jie sėkmingai savo kovos mašinas papildo degalais ir koviniais komplektais.

Tačiau bendrai Ukrainos valdžia nemanė, kad šalis gyvena greta su agresoriumi, ir tokiu brangiu procesu, kaip KOP reformavimas praktiškai neužsiėmė. Todėl Ukraina kariauja dar sovietų gamybos lėktuvais, gerokai nusileidžiančiais stipriai modernizuotiems Rusijos MiG-29 ir Su-35.

Sovietų gamybos lėktuvų tiekimas iš įvairių, daugiausiai Rytų Europos, šalių Ukrainos aviacijos nuostolius šiek tiek kompensavo. Tačiau pakankamai daug modernių F-16 galėtų padėti šaliai pasiekti norimą dominavimą ore.

„Liaudiškas“ naikintuvas

Kariškiams 1978 metais pristatytas daugiatikslis naikintuvas F-16 būna vienos ir dviejų vietų piloto vietų konfigūracijos. Po metų prasidėjo masinė jo gamyba. Lėktuvas nuolat modernizuojamas ir dabar jau įgavo penktos kartos naikintuvo savybes. Naujausia — ketvirtąja modernizacija jam suteikta tobulesnė įranga, radaras ir ginkluotė. Dabar F-16 — greitas ir manevringas, geromis skrydžio-techninėmis charakteristikomis pasižymintis lėktuvas, kuriuo galima atlikti „oras-oras“ ir „oras-žemė“ klasės atakas. Kovinis lėktuvas susitvarko su daugybe užduočių — nuo antžeminių atakų, radioelektroninės kovos ir antžeminių pajėgų palaikymo iki kovų ore.

Daugiau, nei 3000 naikintuvų F-16 yra 24 šalių ginkluotėje. Iš jų ~1000 — JAV ginkluotėje. Likę perduoti Lenkijos, Danijos, KLR, Nyderlandų, JAE, Izraelio, Graikijos, Turkijos ir Belgijos KOP.

Tai populiariausias naikintuvas pasaulyje. Naujas F-16 kainuoja 63 milijonus dolerių.

Mašina turi didelę dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose patirtį. Per 1991 metų operaciją „Audra dykumoje“ 249 JAV KOP lėktuvai F-16 atliko 13 340 kovinių skrydžių, suduodama Irako pajėgoms daugiau smūgių, nei bet kuris kitas koalicijos lėktuvų modelis.

Nuo operacijos pabaigos ir iki pat įsiveržimo į Iraką 2003 metais lėktuvai patruliavo JAV ir Didžiosios Britanijos įvestas neskraidymo zonas. Paskui F-16 naudoti operacijoje „Southern Watch“. Balkanų kare 1994–1995 metais NATO blokas naudojo juos atakoms prieš antžeminius takinius ir neskraidymo zonai virš Bosnijos užtikrinti. JAV KOP F-16 naudojo Afganistane nuo 2001 metų. 2003-iais jis buvo pagrindinis amerikiečių įsiveržimo į Iraką naikintuvas. Tada amerikiečiai prarado vos vieną naikintuvą, o ir tas pats sudužo šalia Bagdado tik dėl to, kad baigėsi degalai. Izraelio gynybos armija lėktuvą sėkmingai naudoja nuo 1981 metų.

Lėktuvai bus, tačiau bus ir problemų

Kodėl F-16 tiekimas aptariamas taip ilgai ir kas trukdė JAV sąjungininkams Europoje sutikti F-16 tiekti Ukrainai? Reikalas tas, kad lėktuvų perdavimas daug sudėtingesnis, nei tankų ir artilerijos.

F-16, kaip ir kitus lėktuvų, aptarnavimas sudėtingas ir turi būti atliekamas laiku. Kas ir kokiomis pajėgomis juos aptarnaus — nežinia. Atviras ir lėktuvus degalais užpildančių ir ginkluotės atsargas papildančių antžeminių komandų klausimas. Kuo geriau apmokyta komanda, tuo mažiau laiko pilotas gaišta ant žemės ir tuo greičiau gali grįžti prie kovos veiksmų. Bet šias problemas išspręsti UGP pajėgios.

„Taip, vis tai reikia ruošti, nes F-16 — antžeminei infrastruktūrai ir kilimo-leidimosi takams labai reiklus lėktuvas. Kalbant apie pilotus — ukrainiečio lakūno nereikia mokyti skraidyti, jis tai moka. Reikia išmokyti jį valdyti būtent šią mašiną. Ir čia ypatingų problemų nebus.

Jeigu mažiausiai du šimtus Egipto pilotų apmokė skraidyti su F-16, tai, spėju, ukrainiečiams čia problemų nebus. Jei egiptiečius apmokė — ukrainiečius tikrai pajėgs.

Aš nenuvertinu Egipto pilotų, tiesiog manau, kad Ukrainos pilotai tai darys ne blogiau. Problema ne lakūnai, o techninis personalas, kurį irgi reikia mokyti. Juo mokyti teks nuo nulio. Tačiau tam yra techniniai protokolai ir reglamentai, kur viskas smulkiai surašyta“, — sako karo ekspertas iš Izraelio Sergejus Auslenderis.

„F-16 — įnoringesnis lėktuvas, nei MiG-29, gebantis pakilti nuo improvizuotos kilimo-leidimosi juostos magistralėje. Atlikę kovinę užduotį, ukrainiečiai slepia savo MiGus miške, kur jie tampa praktiškai nepastebimi. Ten pat miške yra mobilūs valdymo punktai, kuro papildymo ir kitos tarnybos. F-16 taip nedirba, — prideda karo analitikas Sergejus Migdalis. — Panašiu režimu gali dirbti specialiai tam sukurtas švediškas Saab kompanijos naikintuvas Grippen, tačiau problema ta, kad šių lėktuvų gaminama labai nedaug. Visa tai reikia statyti ir daryti. Aišku, kad visas pagrindinis remontas bus atliekamas Lenkijoje, kurios ginkluotėje yra apie šimtas amerikietiškų lėktuvų. Lenkijoje yra aviacijos remonto gamyklos, kur galima atlikti ne tik aptarnavimą, bet ir gilų remontą. Galima sudaryti kontraktus su privačiomis Vakarų kompanijomis, kurios galėtų samdyti specialistus ir nusiųsti juos į Ukrainą. Kaip buvusius kariškius, kurie perveža krovinius amerikiečių bazėms Irake“.

Marketingo žingsnis

Ukrainos danguje prieš amerikietiškus F-16 be viso kito, stos, „kiečiausias“ rusiškas naikintuvas Su-35. Pagal technines charakteristikas rusiškas lėktuvas artimesnis amerikietiškam F-15, tačiau kol kas apie jo perdavimą Ukrainai nekalbama. Be to, amerikiečiai konstruktoriai ir kariškiai kovos mašinas F-15 ir F-16 planavo naudoti poroje. Kol kas tokiu būdu už JAV ribų abi šios mašinos naudojamos tik Izraelyje.

Rusų propagandistai mėgsta pasakoti apie Su-35 modelio „unikalumą,“ užmiršdami paminėti, kad šis lėktuvas — gili modernizacija sovietų naikintuvo Su-27, sukonstruota dar 1970-ais metais. Sovietų konstruktoriai naują lėktuvą sugalvojo kaip atsaką į amerikiečių F-15, kai tapo aišku, kad „Suškes“ ir „MiGus“ amerikietis kaip sakoma „suvalgys“ neužsigerdamas. Tad, kalbos apie naują mašiną — marketingo žingsnis, nutaikytas, visų pirma, į rusiško lėktuvo pirkėjus užsienyje.

Kitaip nei F-16, iki karo Ukrainoje, realios karinio naudojimo patirties Su-35 neturėjo. Taip, RF KOP jį naudojo Sirijoje, tačiau vien tik smūgiams į antžeminius taikinius. Juokinga tikėtis, kad IGIL ar Sirijos opozicija turėtų savo aviaciją. O sėkmingi Ukrainos smūgiai į Su-35 prie Briansko jau buvo.

Tiek amerikietiški, tiek ir rusiški lėktuvai keliais etapais buvo stipriai modernizuoti. Ir abu smarkiai skiriasi nuo nuo savo pirmtakų. Jungtinėse Valstijose po kiekvieno kovos mašinos atnaujinimo keitėsi tik abreviatūra, o modelio eilės numeris F-15 likdavo.

Gi Rusija ėjo savo keliu. Pirma gili Su-27 modernizacija atlikta 1980-ųjų gale. Tada būsimą RF KOP viltį norėta pavadinti T-10M. Buvo išleista vos 12 mašinų, ir projektas buvo sėkmingai pamirštas iki 1990-ųjų. Paskui, Rusijai gavus daug naftos pinigų ir vakarietiškas karines technologijas, Su-27 modernizavimo projektas buvo atgaivintas. Jis pavadintas Su-30.

Kremliuje nusprendė, kad lėktuvas galės būti neblogai parduodamas besivystančioms šalims, ir pervadino į mums įprastą Su-35, įkainoję mašiną 50 mln. dolerių. Marketingo taktika suveikė, tačiau tik iš dalies.

„Jį bandė parduoti Indijai, Indonezijai, Egiptui, tačiau ten buvo laba nepatenkinti tecniniu lėktuvo aptarnavimu ir jo palaikymu. Indonezija nudegė ir „įjungė atgalinę pavarą“. Pirkėjai suprato, kad jeigu Su-35 ir turi kokių nors pranašumų prieš konkurentus, tai galvasopio nuo jo irgi nemažai. Kai du trečdaliai lėktuvų parko stovi be atsarginių dalių ar negali dėl techninių gedimų skraidyti — nepatinka niekam. Dėl to lėktuvai buvo parduoti tik Alžyrui. Alžyriečiai ginklų rinkoje garsėja tuo, kad perka viską iš eilės. Dar lėktuvus norėjo pirkti Iranas, tačiau sandėris nepavyko dėl nerašytų susitarimų tarp Izraelio ir Rusijos. Su amerikiečių F-16 panašių problemų nebuvo. Nepaisant to, Su-35 — gera kovos mašina. Jos geras radaras, padorios oro mūšio galimybės, du varikliai su šonine trauka. Jis gali nešti dideles problemas sukeliančias tolimojo nuotolio raketas. Ukrainiečiai, dirbantys už 200 kilometrų nuo fronto linijos, turi būti labai atsargūs dėl Su-35 raketų“, — sako Sergejus Migdalis.

Viskas taip, pritaria Sergejus Auslenderis, tačiau yra niuansas: „Ginkluotės atžvilgiu, amerikietiški lėktuvai aprūpinti raketomis „oras-oras“, kurių rusai neturi. Tarkime, paleis Su-35 raketą į F-16, tačiau jo pilotas gali tą raketą numušti. „Amerikietis“ tui oro mūšiui skirtą raketą, su 200 kilometrų pažeidimo nuotoliu, kurios Su-35 lakūnas gali iki paskutinio momento netgi nepastebėti. Jo lėktuvas nebus apšviečiamas radaru, ir raketos atakos signalas neįsijungs.

D. Šapiro
republic.ru