„Reikia taupyti“ – naftos vartotojams sako vienas prancūzų naftos kompanijos „Total“ vadybininkų Michel Mallet. Besivystančiose šalyse augančios paklausos nebesugebama patenkinti. Nepaisant investicijų, „Total“ naftos gavyba mažėja. Ši kompanija nėra išimtis – IEA (International Energy Agency) perspėja dėl naftos trūkumo ir užsimena apie artėjantį visišką šio ištekliaus išeikvojimą.

Trys naftos gavybos kritiniai taškai

Naftos gavyba prasidėjo 1859 metais. Po šimto metų, apie 1960-uosius, buvoo naftos telkinių atradimų pakilimas. Antrasis pakilimas –1986-aisiais, kai vartojimo lygis pasidarė didesnis, nei telkinių atradimų lygis. Jei iki tol naftos rezervai didėjo, vėliau jie pradėjo mažėti. Šiuo metu sunaudojame 4-6 kartus daugiau naftos, nei atrandame. O dar po 20 metų pasiektas trečioji, nemaloniausia riba, – naftos gavybos. Ji neišvengiamai turėjo ateiti po atradimų ir rezervų mažėjimo pradžios. Kai kas prieštarauja, sakydami, kad naftos gavyba gali būti žymiai padidinta. Taip pat dažnai neigiama, kad kylančios kainos yra prasidedančio naftos trūkumo pasekmė.

Kalbama, kad rezervų yra, trūksta tik investicijų. Tačiau tam prieštarauja naftos kompanijų rodikliai. „Shell“ naftos gavyba per pastaruosius kelerius metus nukrito net penktadaliu, nors naftos paieškoms ir esamų rezervų naudojimui skiriamos investicijos išaugo net keturis kartus. Pasaka apie nesibaigiančią naftą, deja, truko per ilgai. Netgi technologiškai sunkiai įsisavinamų telkinių Arktyje ir Kanados naftingųjų smėlynų eksploatacija nesustabdys gavybos kritimo. Jeigu išgaunamos naftos kiekis mažės, jos kaina neišvengiamai kils. Pigios, lengvai išgaunamos naftos era baigėsi.

Pagal IEA prognozes, siekiant patenkinti pasaulio naftos paklausą 2030 metais, reikia be esamų  tiekėjų dar kažkur „surasti“ 6 tokio pajėgumo naftą išgaunančias šalis, kaip Saudo Arabija. Tačiau, nepaisant kapitalo investicijų dydžio, tiek daug telkinių rasti nesitikima. Politikai ir ekonomistai per ilgai ignoravo perspėjimus. Šiuo metu netgi „Total“ vadovas Christophe de Margerie pripažįsta, kad naftos gavyba nebepasieks ankstesnio lygio – dėl resursų mažėjimo ir techninių kliūčių. Jei augančios paklausos nebepatenkins pasiūla, kainos gali pasiekti neįsivaizduojamas aukštumas. Naftos kainų kilimas stimuliavo ir ekonominę krizę.

Iškastinio ir branduolinio kuro energijos pakilimai

Naftos gavybos mažėjimas ir jos kainų augimas – tik energijos rezervų krizių pradžia. Vėliau bus dujų (prognozuojama ~2020 metus) ir anglių (prognozuojama tarp 2010 ir 2048, greičiausiai apie 2025 metus). Urano ištekliai taip pat nėra begaliniai – maksimali jo gavyba prognozuojama 2035 metais. O senkant naftai, jei bus daugiau statoma atominių elektrinių – dar greičiau. Galima statyti dauginimo reaktorius (Fast Breeder Reactor), bet juos statyti ir eksploatuoti gana sudėtinga, be to, jų pašalinis produktas yra plutonis, kurį galima naudoti atominių bombų gamybai. Iškyla klausimas – kaip augantis žmonių skaičius ateityje apsirūpins energija? 2030 metais numatoma, kad Žemėje gyvens 8 milijardai žmonių. Kaip tuomet gali padvigubėti ekonomika ir vartojimas, ką optimistiškai prognozuoja ekonomistai, jei neaišku, ar tiek žmonių patenkins bent esminius poreikius? Be to, iki to laiko rekomenduojama CO₂ emisiją sumažinti 85%. Pramoninė gamyba dabar atsidūrusi unikalioje situacijoje. Žmonių skaičius auga, ekonomika auga, reikalaudami vis daugiau energijos, ir logiška, jog jos pradės trūkti. Reikalinga nei daug nei mažai - ištisa energijos šaltinių revoliucija.

Komentarai (16)