Ukraina peržengia „raudonas linijas“ ()
UGP pradėjo atakuoti „seną“ Rusijos teritoriją vakarietiškomis raketomis. Maskva atsakė balistiniu smūgiu, Putinas prigrasino NATO šalių atakomis
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šią savaitę Kyivo sąjungininkams vakaruose leidus UGP smūgiuoti taikinius „senojoje“ Rusijos teritorijoje, Rusijos-Ukrainos karas perėjo į naują lygį. Reakcijos ilgai laukti neteko: Ukrainos kariuomenė amerikiečių ir britų gamybos raketomis atakavo taikinius Kursko ir Briansko srityse. Anksčiau Kremliuje skelbė, kad toks ilgojo nuotolio vakarietiškų ginklų panaudojimas reikš NATO karą prieš Rusiją против Rusijos, pakeis „konflikto prigimtį“. Maskva į Ukrainos peržengtas „raudonas linijas“ atsakė atnaujintos RF branduolinės doktrinos patvirtinimu ir naujausios balistinės raketos paleisimu į Dniprą. Viešai dvi savaites nesirodęs Vladimiras Putinas* lapkričio 21 d. vakare paskelbė skubų kreipimąsi. Jis pareiškė, kad „regioninis konfliktas įgijo globalaus elementus“ ir pagrasino smūgiais į objektus NATO šalyse. Republic apibendrino, kas žinoma dabar.
Pirmieji raketų smūgiai RF teritorijoje
Apie tai, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija leido Ukrainai savo ATACMS raketomis smūgiuoti taikinius Rusijos teritorijoje, JAV žiniasklaida pranešė lapkričio 17 d. Pažymėta, kad numanoma jas panaudoti prieš Rusijos ir KLDR kariuomenę Kursko srityje. JAV Valstybės departamentas to nepaneigė ir faktiškai patvirtino, kad Vašingtonas tam uždegė žalią šviesą.
Netrukus vyriausiasis ES užsienio reikalų ir saugumo politikos vadovas Josep Borrell pareiškė, kad JAV leidimas atakuoti tikslus Rusijoje buvo aptariamas ES šalių URM ministrų susitikime. Jis pažymėjo, kad Bideno administracija leido Ukrainai naudoti raketas iki 300 kilometrų gilyn į Rusijos teritoriją ir 300 kilometrų spinduliu. „Tai nelabai daug, tačiau toks Bideno administracijos sprendimas“, — pridūrė Europos diplomatijos vadovas.
Borrellis tvirtina nežinantis, kodėl šis sprendimas buvo priimtas dabar, tačiau jis buvo anksčiau svarstytas ir ES. Tuo tarpu bendro sprendimo atšaukti ribojimus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje, pasak Borrellio, paskutiniame URM vadovų susitikime priimta nebuvo. Šį klausimą kiekviena šalis spręs savarankiškai, patikslino diplomatas.
Lapkričio 19 d. ryte UGP Generalinis štabas paskelbė apie ginkluotės sandėlio Briansko srityje ataką. Vėliau leidinys „RBK-Ukraina“, nurodydamas šaltinius Ukrainos armijoje pranešė, kas smūgis buvo suduotas amerikietiškomis balistinėmis raketomis ATACMS į amunicijos sandėlį prie Karačaevo miesto. Pažymėta, kad UGP pirmą kartą panaudojo didelio nuotolio JAV raketas taikiniams visuotinai pripažįstamoje Rusijos teritorijoje. RM Gynybos ministerija patvirtino, kad tą dieną Ukrainos kariuomenė smogė šešiomis tolimojo veikimo raketomis ATACMS į karinį objektą Briansko srityje, iš kurių penkios neva numuštos. Dar vieną raketą PLG pažeidė ir ji nukrito „karinio objekto Briansko srityje techninėje teritorijoje, dėl ko kilo gaisras“, nurodė žinyba.
|
@widget type=script async=true src=https://telegram.org/js/telegram-widget.js?22telegramPost=sotaproject/90114 width=100%
Sprendžiant iš visko, buvo atakuotas 67-asis Pagrindinės raketų ir artilerijos materialinio-techninio aprūpinimo arsenalas, 1046-ojo materialinio-techninio aprūpinimo centras prie Briansko srities Karačaevo. Apie ataką prieš jįpranešė pasipriešinimo dezinformacijai centro prie Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) vadovas Andrejus Kovalenko. Pasak jo, ten, be viso kito, buvo saugomos artilerijos amunicija, įskaitant iš Šiaurės Korėjos, koreguojamos aviacinės bombos ir zenitinės raketos.
Telegram kanaluose iš karto po smūgio pasirodė video. Publikuotuose kadruose iš Karačaevo matomi sprogimai ir gaisras. Remiantis įrašais, galima daryti išvadą, kad arsenalas buvo pažeistas, o amunicija susprogdinta, tačiau pagal foto ir video medžiagą įvertinti sugriovimų mastų neįmanoma. Taip pat nėra nepriklausomų pirmojo raketų ATACMS panaudojimo „senojoje“ RF teritorijoje patvirtinimų.
Lapkričio 20 d. aukšti šaltiniai iš DB vyriausybės „užsiminė“, kad JAV apribojimai Ukrainai naudoti britų gamybos tolimojo nuotolio sparnuotasias raketas Storm Shadow nuimti, apie ką parašė laikraštis The Times. Storm Shadow naudojami kritiškai svarbūs amerikiečių gamybos komponentai ir leidimas formaliai buvo būtinas.
Tą pačią dieną The Guardian ir Bloomberg su nuorodomis į šaltinius pranešė, kad Ukraina pirmą kartą panaudojo Storm Shadow smūgiams į taikinius Rusijoje. Leidinių pašnekovų žodžiais tariant, tai buvo susiję su Šiaurės Korėjos kariuomenės dislokavimu Rusijoje, ką DB įvardijo konflikto eskalavimu.
Tai, kad buvo panaudoti būtent Storm Shadow, dvejonių praktiškai nėra. Šviežias nuolaužų su markiruote nuotraukas įkėlė rusų prokariniai blogeriai, Kursko srities gubernatorius Aleksejus Smirnovas pranešė, kad virš regiono buvo numuštos dvi raketos. Raketų tipo jis nepatikslino. Tuo tarpu TG kanalas „Dva majora“ tvirtina, kad UGP Kursko kryptimi paleido iki 12 Storm Shadow raketų.
Turimais duomenimis, raketomis Storm Shadow UGP smogė į istorinę kunigaikščių Barjatinskių sodybą Kursko srityje. Dabar ši sodyba — Rusijos prezidento reikalų tvarkytojo „Marjino“ sanatorija. Ji yra maždaug už 50 kilometrų nuo valstybinės sienos. Spėjama, ten galėjo būti rusų grupuotės Kursko srityje ir Š.K. generolų naudotas požeminis komandinis punktas. Tai, beje, dar nepatvirtinta.
Prokariniai autoriai rašo, kad Storm Shadow pasirinkti ne atsitiktinai — šios raketos kaip tik skirtos naikinti įtvirtinimus, jos itin efektyvios prieš bunkerius ir pastatus. „Sprendžiant iš kadrų, bandė prasibrauti iki kažkokios gan gilios priebėgos. Įtariu, 10 pataikymo užteko ir greitai sužinosime, koks svarbus punktas buvo pažeistas. Sprendžiant iš įvykių masto, sakyčiau, kad ten arba buvo svarbus asmuo, arba tai visas Rusijos Kursko grupuotės štabas“, — pažymi ekspertas Janas Matvejevas.
Lapkričio 21 d. RF GM pranešė apie dvi numuštas britiškas raketas Storm Shadow. Tačiau kur konkrečiai PLG sistemos šias sparnuotasias raketas numušė, nepatikslinama.
„Pažymėtina, kad UGP toliau salvėmis leidžia vakarietiškas tolimojo nuotolio raketas po atskirus objektus, kad būtų didesnė jų pažeidimo tikimybė. Tuo tarpu tiek ATACMS, tiek ir Storm Shadow/SCALP ukrainiečių daliniai neturi daug. <…> Beje, viltis, kad visos šios raketos UGP tiesiog baigsis, ir grėsmė išnyks pati, irgi neapdaru. Tad „persėdėti“ pasyvioje gynyboje bet kokiu atveju nepavyks, ir šį klausimą išspręsti bus įmanoma tik karinėmis priemonėmis“, — nurodo artimas RF GM Telegram kanalas „Rybar“.
Bendrai Z-kanalai nuliūdinti sėkmingų vakarietiškų raketų smūgių į taikinius Kursko ir Briansko srityje. Be viso kito, jie kalba apie tai, kad Bideno administracija stengiasi maksimaliai išauginti paramą Ukrainai prieš Trumpo inauguraciją. Konkrečiai, Baltieji rūmai pranešė Kongresui, kad planuoja nurašyti pusę $9 mlrd. kredito, kuris buvo suteiktas Ukrainai kaip balandį patvirtinto $60 mlrd. pagalbos paketo dalis. Tuo tarpu Rusijos telekanalai pirmųjų smūgių vakarietiškomis tolimojo veikimo raketomis į taikinius Rusijoje nerodo.
Oficiali Maskvos reakcija
Galima, kad Ukraina šią savaitę „raudonas linijas“ peržengė bent dukart. Dabar yra du svarbiausi klausimai: kiek dar eskalacijos pakopų liko, kol Rusija imsis savo branduolinės doktrinos, ir kiek tolimojo veikimo vakarietiškų raketų UGP turi.
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas iš pradžių paskelbė, kad jeigu JAV žiniasklaidos publikuojama informacija apie ATACMS raketas pasitvirtins, tai bus „kokybiškai nauja įtampos vija ir kokybiškai nauja situacija Jungtinių Valstijų įsitraukimo į šį konfliktą atžvilgiu“.
RF URM ministras Sergejus Lavrovas UGP smūgius RF teritorijoje pavadino signalais, rodančiais, kad Vakarai siekia eskalacijos kare. Jo žodžiais tariant, jis negali patvirtinti, ar Kyivas jau gavo Bideno administracijos leidimą tolimo veikimo nuotolio raketomis į Rusijos teritoriją, tačiau pastebėjo, kad ATACMS raketos jau „ne kartą“ naudotos smūgiams Briansko srityje.
„Ta aiškus signalas, kad jie nori eskalacijos. Be amerikiečių naudoti šias aukštų technologijų raketas, Putinas apie tai kalbėjo ne kartą, neįmanoma. Ir jis perspėjo, kaip keisis mūsų pozicija, jeigu šiam smūgio atstumui, kurį jie dabar svarsto, iki 300 kilometrų, bus pritarta. O iš esmės, tai ne leidimas Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas, tai paskelbimas, kad dabar smūgiuosime iki 300 kilometrų“, — pridūrė Lavrovas.
Oficiali RF URM atstovė Marija Zacharova priminė rudeninį Putino pareiškimą, kad vakarietiškos didelio veikimo nuotolio ginkluotės panaudojimas smūgiams RF teritorijoje „reikš, kad NATO šalys, JAV, Europos šalys kariauja su Rusija“.
Tęsinys kitame puslapyje: