Ukraina peržengia „raudonas linijas“ ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lapkričio 21 d. vakarą Vladimiras Putinas paskelbė skubų pranešimą. Jis pranešė, kad Rusijos kariškiai atliko sėkmingą vienos iš naujausių vidutinio nuotolio balistinių raketų „Orešnik“ bandymą — ir smogė Dniprui. Jis patikslino, kad taikinys buvo gynybinės pramonės komplekso objektas, buvo leidžiama balistinė raketa su nebranduoliniu hipergarsiniu užtaisu.
Putinas „Orešniko“ panaudojimą pavadino atsakymu į tai, kad JAV planuoja gaminti ir dislokuoti vidutinio ir mažo nuotolio balistines raketas, o taip pat į du paskutinius tolimojo veikimo nuotolio vakarietiškų raketų smūgius Rusijos užnugaryje. Tai negalėjo būti atlikta be tiesioginio Vakarų specialistų dalyvavimo. Pasak jo, nuo UGP atakos prieš komandinį punktą Kursko srityje yra žuvusių ir sužeistų, per ataką Briansko srityje niekas nenukentėjo.
Po šių atakų konfliktas Ukrainoje „įgijo globalumo elementų“, pabrėžė Putinas, tačiau pastebėjo, kad tolimojo poveikio ginkluotės panaudojimas neva „nepajėgs paveikti SKO eigos“. Dar jis perspėjo, kad Rusija turės teisę naudoti savo ginklus prieš Ukrainos karinius objektus ir šalių, leidusių savo ginkluotę naudoti prieš Rusijos objektus. Jei agresyvūs veiksmai bus eskaluojami, Maskva atsakys ryžtingai ir veidrodiškai, pagrasino jis. Putinas tvirtina, kad Rusija „iš anksto siūlys taikiems gyventojams“ Ukrainoje pasišalinti iš galimo pažeidimo balistinėmis raketomis zonų.
RF prezidentas pridūrė dabar priemonių prieš „Orešnik“ raketas nėra. „Raketos taikinį atakuoja 10 machų greičiu, tai 2,5–3 kilometrai per sekundę. Šiuolaikinės oro gynybos priemonės ir amerikiečių kuriamos priešraketinės gynybos sistemos Europoje tokių raketų neperima. Tai neįmanoma“, — paskelbė Putinas.
Iki vakarykščio skubaus pareiškimo Putinas viešai nesirodė nuo lapkričio 7 d. Rusijos žurnalistai atkreipė dėmesį, kad paskutiniuose Kremliaus pranešimuose apie Putino susitikimus su politikais (tik dvipusius), yra daug neatitikimų, rodančių, kad jie buvo publikuoti gerokai vėliau. Tai vadinami „konservai“, parengti iš anksto.
Rugsėjį, kai pasirodė pranešimai apie Vakarų pasirengimą leisti UGP tolimojo nuotolio raketomis smūgiuoti į taikinius visuotinai pripažįstamoje Rusijos teritorijoje (tuomet tai vadinosi atsakymu į Rusijos gautas mažo nuotolio raketas iš Irano), Vladimiras Putinas paskelbė, kad UGP negali savarankiškai naudoti vakarietiškų raketų kompleksų, nes tam, pasako jo, reikia žvalgybinių duomenų iš Europos šalių ir JAV palydovų. Be to, kaip mano RF prezidentas, skrydžio užduotis į raketų sistemas gali įvesti tik NATO šalių kariškiai.
Todėl kalba ne apie leidimą smūgiuoti, o apie NATO šalių sprendimą „tiesiogiai dalyvauti kariniame konflikte“, tvirtina jis. Jeigu sprendimas bus priimtas, tai reikš, kad „NATO šalys, JAV, Europos šalys kariauja su Rusija“, pabrėžia Putinas. „Tai iš esmės keičia patį konflikto turinį, prigimtį. Mes priimsime atitinkamus sprendimus, remdamiesi grėsmėmis, kurios mums kils“, — prigrasino Rusijos prezidentas.
Kol kas Maskva atsakė tuo (neskaičiuojant masinių smūgių Ukrainos miestams), kad publikavo atnaujintą branduolinio sulaikymo doktriną. Pagrindinis pakeitimas — Rusijos perėjimo prie branduolinio ginklo panaudojimo sąlygų formuluotės. Jeigu ankstesnėje doktrinos versijoje privalomu (baziniu) Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo pagrindimu buvo grėsmė valstybės egzistavimui, tai dabar – jeigu yra „kritinė grėsmė suverenitetui ar teritoriniams Rusijos vientisumui“. Tai yra, pagrindas paleisti branduolines raketas yra tiek Ukrainos armijos buvimas Kursko srityje, tiek ir smūgiai tolimojo poveikio ginkluote Rusijos užnugaryje.
Lavrovas patarė Vakarų šalims perskaityti atnaujintą Rusijos branduolinę doktriną. Atsakydamas į klausimą, ar Rusija svarsto atsakyti branduoliniu ginklu į smūgius RF teritorijoje, jis pasakė, kad Rusijos valdžia „įsitikinusi, kad branduolinio ginklo paskirtis, visų pirma, užkirsti kelią bet kokiam branduoliniam karui“. „Būtent tokiu atžvilgiu mes nagrinėjame šią situaciją“, — pasakė diplomatas. Savo ruožtu Pentagonas neatmetė apsikeitimo branduoliniais smūgiais su Rusija.
UGP KOP lapkričio 21 d. paskelbė, kad Rusijos kariuomenė paleido į Dniprą tarpkontinentinę balistinę raketą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Rusija paskutinės atakos metu galėjo panaudoti tokią raketą. Buvo pranešama, kad raketa buvo paleista iš Astrachanės srities, kur bazuojasi kompleksai RS-26 „Rubež“, ir išleido kelias dalis, kurios smogė gamyklai „Južmaš“ ir kitiems objektams mieste. Beje, detonacijos nebuvo. Ketvirtadienio spaudos konferencijoje RF URM atstovei Marijai Zacharovai paskambino ir paprašė pranešimų apie smūgį „balistinėmis raketomis“ nekomentuoti. Kadangi mikrofonas buvo neišjungtas, pokalbį išgirdo visa salė. Tai buvo atsitiktinumas ar išankstinis sumanymas, pasakyti sunku.
Vakarietiška tolimojo veikimo ginkluotė Ukrainoje
ATACMS — tolimojo veikimo taktinės balistinės raketos, paleidžiamos iš salvinės ugnies įrenginių HIMARS ir MLRS. Jų veikimo nuotolis kelis kartus didesnis, nei kitų UGP plačiai naudojamų raketų, — GMRLS ir M26 (iki 90 kilometrų). Be to, jų kovinės galvutės itin galingos(~450 kg palyginus su GMRLS 80–90 kg). UGP taip pat turi tolimojo veikimo Prancūzijos/Britanijos sparnuotasias raketas Storm Shadow / SCALP. Jų veikimo nuotoli iki 550 kilometrų. Joms Ukraina adaptavo sovietinius bombonešius Su-24, jas gali nešti ir Ukrainai pristatyti naikintuvai F-16.
Iš pradžių Kyivas gavo ATACMS, SCALP ir Storm Shadow raketas su sąlyga, kad jos bus naudojamos išskirtinai „suverenioje Ukrainos teritorijoje, o ne Rusijos viduje“, todėl smūgiai daugiausiai teko RF okupuotoms teritorijoms.
2024 metų balandžio gale paaiškėjo, kad JAV perdavė Ukrainai ATACMS raketas su veikimo nuotoliu iki 300 kilometrų. Remiantis Vakarų žiniasklaidos informacija, Kyivas gavo daugiau, nei 100 tokių raketų. Yra žinoma, kad pirmą kartą ATACMS su veikimo nuotoliu iki 300 kilometrų Ukrainos kariai panaudojo balandžio 17 dieną, smogdami aneksuotam Krymui. Tą dieną buvo pranešama apie smūgį Džankojui, kur yra aerodromas ir RFGP karinė bazė. Vakarų žiniasklaidos duomenimis, dar vienas smūgis ATACMS su veikimo nuotoliu iki 300 kilometrų neseniai suduotas Rusijos karių daliniui ryčiau Berdiansko.
Lig tol JAV tiekė Ukrainai raketas ATACMS, tačiau mažesnio veikimo nuotolio, apie 160 kilometrų spindulio. 2023 metų rudenį Volodymyras Zelenskis skelbė, kad Ukraina pirmą kartą panaudojo jas, ATACMS „gerai užsirekomendavo“. Z-blogeriai pranešė, kad tada buvo atakuoti svarbūs RF kariniai aerodromai Berdianske (Zaporižios sritis) ir Luhanske. Kyivas tvirtino, kad raketų smūgiais sunaikinti devyni sraigtasparniai, o taip pat PLG priemonės, specialioji technika ir amunicijos sandėliai, žuvo ir buvo sužeisti dešimtys žmonių. Savo ruožtu su Storm Shadow UGP sėkmingai atakavo Krymą ir Khersono sritį jungiančius tiltus, tarp kurių ir Čongaro. Toje pačioje taktinėje nišoje ir amerikietiškos raketos JASSM: jų standartinės versijos veikimo nuotolis siekia 370 kilometrų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ilgai siekė, kad vakariečiai sąjungininkai leistų naudoti jų pateiktas raketas smūgiams Rusijos teritorijoje. Taiau JAV iki paskutinio laiko savo ginkluotę naudoti tik ribotai. Apribojimai iš dalies buvo nuimti 2024 metų gegužės gale. Po to rusų puolimas į Chersono sritį užstrigo.
Truputį vėlisu, birželį, ISW analitikai priminė, kad JAV riboja Ukrainos pateiktos tolimojo veikimo ginkluotės, tokios kaip ATACMS ir Storm Shadow, naudojimą smūgiams Rusijos teritorijoje. Iš esmės, kalbama tik apie žemes išilgai valstybinės RF ir Ukrainą skiriančios sienos, o didelė dalis rusų užnugario — bent 84%, kuri yra tolimojo veikimo raketų ATACMS zonoje, — vis dar saugūs. Ir būtent ši teritorija naudojama pridengti pagrindines RFGP pajėgas, valdymo organus, logistikos tarnybas, užnugario tiekimą ir t.t.
Ekspertai ne kartą pažymėjo, kad tolimosios raketos teoriškai leidžia Ukrainos kariuomenei smūgiuoti toli už fronto linijos: pagrindiniu tikslu gali tapti kariniai aerodromai, naftos perdirbimo gamyklos ir ginkluotės sandėliai — tai, kas lig šiol būdavo atakuojama dronais. Vakarų medija nurodydavo, kad visų apribojimų nuėmimas nuo tolimojo nuotolio raketų naudojimo teoriškai gali suteikti Ukrainai naują impulsą kare, priversdamas Rusiją dar toliau atitraukti kritiškai svarbius vadovavimo punktus ir kitus vertingus objektus, o tai tikrai atsilieps RFGP veiksmams Ukrainoje.
Dabar, nuėmus apribojimus, į ATACMS, SCALP ir Storm Shadow veikimo zoną patenka stambūs Rusijos miestai, tarp kurių Brianskas, Kurskas, Lipeckas, Voronežas, Taganrogas, Rostovas prie Dono, Oriolas, Kaluga ir Smolenskas, su bendra 4,7 mln. žmonių populiacija, anksčiau nurodė ISW. Iš viso teritorijoje, patenkančioje į vakarietiškų tolimojo veikimo ginklų poveikio spindulį, yra ne mažiau nei 245 kariniai Rusijos objektai, paskaičiavo ISW. Tarp jų — 16 rusiškos karinės aviacijos aerodromų, o taip pat rusų dalinių bazavimosi vietos, štabai, komandiniai punktai, karinės gamyklos ir kuro sandėliai.
* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.
▲