„Sąlygiškai kalbant, žaislams, tankams ir lėktuvėliams pradėta išleisti ne tik daugiau nei maistui, bet ir daugiau nei uždirbama.“ ()

2025-05-16

Ekonomistas Inozemcevas: „Metų pabaigoje išvysime didelę ekonominio bloko kovą su jėgos bloku dėl karinių išlaidų“

Vladislavas Inozemcevas
© transatlanticrelations.org

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Viltys, kad karas gali baigtis 2025 m., tampa vis labiau iliuzinės. Trumpo žadėta taika, atrodo, nepasiekiama. Tuo tarpu Europos Sąjunga įveda naują sankcijų paketą ir žada jas toliau griežtinti. Rusijos galimybės kariauti nėra beribės. Nors taip ir yra, tačiau potencialas vis dar yra. Tačiau kažką reikės paaukoti. Kas turi ruoštis blogėjančiai situacijai, o kas, atvirkščiai, galės iš jos pasipelnyti? Apie tai interviu su Vladislavu Inozemcevu, ekonomistu ir CASE Center (Europos analizės ir strategijų centro) įkūrėju.

— Kas dabar apskritai vyksta Rusijos ekonomikoje? Remsiuosi neseniai paskelbtu Makroekonominės analizės ir trumpalaikio prognozavimo centro tendencijų apžvalga. Pagal ją, daugelyje sektorių vyksta nuosmukis. Tačiau apskritai nieko baisaus. Nors kai kurie ekonomistai mano, kad ekonomika yra stagnacijos būsenoje. Ką galite pridėti prie šio vaizdo?

— Daugelis kalba apie Rusijos statistiką, kad tai viskas melas ir daroma tik propagandos tikslais. Bet aš manau, kad viskas yra šiek tiek kitaip. Dalis statistikos yra slepiama. Jei būtų skelbiami tik iškraipyti skaičiai, tai greitai visiems taptų akivaizdu. Neįmanoma radikaliai iškraipyti statistiką vienoje vietoje taip, kad tai neatsispindėtų kitur. Todėl manau, kad vyriausybinės organizacijos iš esmės sako tiesą.

Iš tiesų, minimoje apžvalgoje, sakoma, kad šiuo metu daugelyje sektorių vyksta nuosmukis. O ten nurodytą 1,1% augimą užtikrina išskirtinai karinės pramonės kompleksas, kaip tai iš dalies buvo ir praėjusiais metais.

Todėl, žinoma, situacija blogėja. Tačiau reikia turėti omenyje du dalykus. Pirma, reikia suprasti, kas yra šio blogėjimo variklis. Antra, kaip tai veikia karą.

Variklis – tai didžiąja dalimi pastangos sumažinti infliaciją. Nes kova su infliacija per bazinę palūkanų normą Rusijoje iš esmės negali veikti normaliai. Kad ji veiktų, visos kainos turi būti rinkos. Bet kai vyriausybė pati nuolat kelia „natūralių monopolijų“ produktų ir paslaugų kainas, kad ir kaip besuktum palūkanų normą, savikaina vis tiek augs, o kartu su ja ir kainos.

Todėl susidaro tokia situacija. Norma keliama. Tai pirmiausia sukuria labai palankias sąlygas indėliams. Žmonės ir įmonės neša pinigus į bankus. Vartotojų paklausa mažėja. Infliacija nemažėja, nes ją skatina išlaidų augimas, kurį skatina ir valstybė, didindama atlyginimus (pirmiausia kariuomenėje ir karinėje pramonėje, o vėliau ir kitose šakose) bei indeksuodama tarifus. O pinigai keliauja į bankus – jie neišleidžiami ir neinvestuojami. Todėl bendra vartotojų paklausa stagnuoja.

Šią padėtį sukūrė mūsų vyriausybė, konkrečiai pinigų politiką vykdančios institucijos. Taip, manau, kad ekonomika ruošiasi „nulinio augimo“ laikotarpiui, kaip mes jį vadiname, o paprasčiau tariant – sustojimui. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką. Ekonomistai paprastai mano, kad augimo sustojimas yra tarsi katastrofa. Bet noriu priminti, kad tai reiškia tik tai, kad žmonės eina į parduotuves ir perka maždaug tą patį, ką vakar, ne daugiau, bet ir ne mažiau.

Žinoma, kai kurios gyventojų grupės skursta – tai neabejotina. Karas geriausiu atveju naudingas trečdaliui gyventojų. Kitas trečdalis išlaiko savo gyvenimo lygį tokį, koks buvo anksčiau. Likę skursta. Tačiau toks stovėjimas vietoje nėra katastrofa, recesija, depresija ar toks radikalus pajamų kritimas, kokį mes visi prisimename iš 1990-ųjų.

Aišku, kad Rusijos ekonomikos „karinis variklis“ sustojo. Priežastis paprasta. Pastaruosius trejus metus valstybė investavo milžiniškas sumas į karinę pramonę, skatindama augimą. Be to, tai buvo pinigai, kuriuos ji turėjo atsargoje. Prisiminkite, seniai vyko diskusijos tarp ekonomistų. Pavyzdžiui, žinomas ekonomistas ir patriotas Glazjev ragino: investuokime pinigus į ekonomiką, ir tada viskas bus gerai: augs gamyba, viskas vystysis. Dabar būtent tai ir įvyko. Tačiau vietoj to, kad spausdintų pinigus, valstybė atšaldė rezervus ir įdėjo juos į ekonomiką per karinės pramonės finansavimą ir pinigų dalijimą kariškiams (tiesa, visa tai būtų buvę visiškai beprasmiška normaliomis sąlygomis).

[EU+Kuponai] Mega rinkinukas! Bent 100€ pigiau nei Lietuvoje 1000W el. paspirtukas ir juokingų kainų LED vaizdo projektoriai, turbo pūtikliai-siurbliai (Video)

1393

Specialus rinkinukas

Kuponai

Labai ribotas kiekis

Iš Europos/Kinijos sandėlių greitas ir saugus pristatymas

1) „KuKirin G2 MAX“ - 1000W, 48V 20Ah el. paspirtukas su sėdyne

2) „BlitzWolf BW-V5“ - 1080P vaizdo projektorius

3) „Fiizreal X50“ - labai mobilūs, rankiniai pūtikliai-siurbliai

Išsamiau

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas* (antras iš kairės) lankosi „Uralvagonzavod“ gamykloje Nižnij Tagile
© Ramil Sitdikov, Sputnik, Kremlin Pool Photo via AP/Scanpix

Tai, žinoma, lėmė augimą. Pinigai iš NGF ir rezervų buvo perskirstyti per biudžetą įmonėms ir piliečiams. Bet ten jie ir sustingo. Valstybė nuskurdo, nes rezervai dabar artėja prie nulio, o įmonės ir piliečiai šiek tiek praturtėjo. Bet kokia statistika parodys, kad įmonių pelnas (vadinamas balansiniu finansiniu rezultatu) 2023– 2024 m. buvo rekordinis (abu kartus viršijo 30 trilijonų rublių per metus), o pinigų suma gyventojų sąskaitose padvigubėjo ir dabar viršija 60 trilijonų rublių.

Bet vėlgi visi šie pinigai, kurie atiteko įmonėms ir piliečiams, yra tarsi paslėpti. Nes niekas nesupranta, kas bus toliau. Niekas nežino, ar ekonomika grįš į normalią padėtį, ar prasidės naujas karo etapas. Be to, įtakos turi labai didelės indėlių palūkanos, leidžiančios pinigus laikyti banke, taupyti, mažai vartoti, niekur neinvestuoti, kad gautum ateities pajamas.

Susidarė štai tokia keista situacija, kuri sustabdė ekonomikos vystymąsi. Kas bus toliau, mano nuomone, priklauso tik nuo sprendimo, ką Kremlius darys dėl karo. Jeigu nuspręs jį tęsti ir dar labiau paaštrinti įtampą, tai bus vienas scenarijus. Jei bus taika arba tiesiog karo sustabdymas, tai bus kitas scenarijus. Bet apskritai vaizdas, kuriame Rusijos ekonomika stagnacija, yra realistiškas.

— Kaip vertinate, kiek rizikingas Rusijos biudžetui yra tolesnis naftos kainų kritimas? Pavyzdžiui, Finansų ministerija neseniai turėjo peržiūrėti savo pajamų ir biudžeto deficito prognozes šiam metui. Dėl pigios naftos iždas negaus 2,6 trilijono rublių. Biudžeto deficitas išaugs iki 3 trilijonų 800 milijardų.

— Pirma, kaip matome, nafta vėl brangsta. Amerikiečiai peržiūri santykius su Kinija. Kaip ir numačiau, visa ši isterija dėl 145 % muitų lieka praeityje. Akcijų rinkos sparčiai atsigauna. Atitinkamai, Vakarų recesijos scenarijus nepasiteisins. Todėl manau, kad po poros savaičių Brent vėl pakils iki 70 JAV dolerių už barelį, ir dabartinė isterija nurims.

Žinoma, Rusijos biudžetas buvo sudarytas 2025 metams, remiantis labai mažai tikėtinomis sąlygomis. Manyti, kad Urals naftos kaina bus 69,7 JAV dolerio už barelį, buvo, žinoma, labai drąsu. Tačiau pagrindinė biudžeto disbalanso problema susijusi ne su naftos kainomis, o su rublio stiprėjimu. Net jei šiandienos kainos būtų tokios pačios kaip lapkričio mėnesio kursas – 110 rublių už dolerį, manau, kad visus biudžeto parametrus vienaip ar kitaip būtų galima iš dalies įvykdyti. Todėl valiutos kurso stiprėjimas iš dalies susijęs su labai aukštomis palūkanų normomis ir dideliu pinigų srautu. Tai apima ir pinigus, kurie išeina iš valiutos ir pereina į rublius bei indėlius. Kita vertus, tai, žinoma, susiję su taikos lūkesčiais.

Tai yra, mano pagrindinė mintis yra ta, kad visos prognozės dabar yra visiškai beprasmės, nes nėra aiškios pagrindinės krypties. Jei žinotume, kas bus 2025–2026 metais – karas ar taika, – tada galėtume daryti prognozes. Kol nežinome, kokia bus išeitis iš šios padėties, visos prognozės yra tik spėlionės.

Kalbant apie biudžeto deficitą, vyriausybė turi galimybių jį smarkiai sumažinti, palyginti su tuo, ką Siluanovas „nupiešė“ balandžio 30 d. vyriausybės posėdyje, kai pasakė, kad deficitas bus 1,7 % BVP.

Manau, kad jei karas tęsis, o naftos kainos išliks dabartiniame lygyje, vyriausybė bet kuriuo atveju gali reguliuoti kursą, vėl nustatydama jį virš 100 rublių už dolerį, o tai sumažintų deficitą perpus. Jei bus pasiektas taika, manau, kad situacija taip pat nebus daug blogesnė. Tada Centrinis bankas pradės mažinti palūkanų normas, indėlių patrauklumas mažės, atitinkamai didės importas, dolerio ir euro kursas vėl pakils iki tų pačių 100 rublių. Nes šiandien žemas dolerio kursas yra sąlygotas palūkanų normų skirtumu. Jei norma nukris bent iki 10–12 %, „stipraus rublio“ nematysime.

Tęsinys kitame puslapyje:

▶

Kitas puslapis

Pilnas straipsnis

Pasidalinkite su draugais

(0)

(1)

(-1)

Komentarai ()