„Iki 2030 m. dirbtinis intelektas padvigubins žmogaus gyvenimo trukmę“ Ar tai nemirtingumo aušra? ()
Jei žmonės sulauktų 150 metų – tai vadinama senėjimo „pabėgimo greičiu“ – galėtume pasirinkti, kiek tiksliai norime gyventi.
© Getty Images
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per pastaruosius du šimtmečius žmonės išgyveno ilgaamžiškumo revoliuciją. 1824 m.JAV piliečių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė svyravo apie 40 metų, o šiandien šis skaičius beveik padvigubėjo, labiausiai dėl smarkiai pagerėjusio kūdikių mirtingumo rodiklio. Dėl šiuolaikinės medicinos pasiekimų šis vaikų išgyvenamumo padidėjimas kartu su pailgėjusia vidutine gyvenimo trukme reiškia, kad dauguma iš mūsų Žemėje gyvens dvigubai ilgiau nei mūsų proproproproseneliai.
Žinoma, ši nuostabi biologinė transformacija didžiąja dalimi vyko be vieno svarbiausių šiuolaikinės medicinos mokslinių tyrimų arsenalo įrankių: dirbtinio intelekto. Didžiausias dirbtinio intelekto privalumas yra jo gebėjimas apdoroti nesuvokiamus duomenų kiekius ir rasti naujus sprendimus, gydymo būdus, o gal net ir vaistus, kurių šviesiausi mokslo protai niekada negalėtų sukurti. Nesvarbu, ar tiriamas ląstelių senėjimas, telomerų trumpėjimas, vėžys, mitochondrijų disfunkcija, genomo nestabilumas, ar kitos senėjimo ir mirties priežastys, tyrimas parodė, kad dirbtinis intelektas greičiausiai bus neįkainojama priemonė.
|
Bet kas, jei dirbtinis intelektas būtų daugiau nei tik įrankis? O kas, jei jis būtų pagrindinis kito žmogaus ilgaamžiškumo skyriaus autorius? Ši mintis kai kuriems technologams, ypač San Franciske (Kalifornija) įsikūrusios dirbtinio intelekto bendrovės „Anthropic“ generaliniam direktoriui Dario Amodei, leido prieiti prie prieštaringos, o kai kas pasakytų, kad „juokingos“ išvados, kad dirbtinis intelektas ne tik tęs ilgaamžiškumo revoliuciją – jis ją dar labiau padidins.
„Tai gali skambėti radikaliai, bet XX a. gyvenimo trukmė pailgėjo beveik 2 kartus (nuo ~40 iki ~75 metų), todėl „sekant tendencija“, XXI ją vėl padvigubins iki 150 metų“, – rašė Amodei 2024 m. spalio mėn. tinklaraščio įraše. „Jau yra vaistų, kurie 25-50 % pailgina maksimalią žiurkių gyvenimo trukmę ir turi nedidelį pašalinį poveikį. O kai kurie gyvūnai (pvz., kai kurių rūšių vėžliai) jau gyvena 200 metų, taigi akivaizdu, kad žmonės tikrai nesiremią į kažkokia teorinę viršutinę ribą“, – tęsė jis.
Ir 2025 m. sausio mėn. Pasaulio ekonomikos forume Davose (Šveicarija) jis pakartojo, kad dirbtinis intelektas gali padvigubinti žmonių gyvenimo trukmę vos per penkerius metus. Kaip Amodėjus išsamiai aprašo savo tinklaraščio įraše, kai žmonės sulauks 150 metų, mūsų rūšis galėtų pasiekti „pabėgimo greitį“, t. y. žmonės iš esmės galėtų pasirinkti, kaip ilgai jie norėtų gyventi (nors jis pripažįsta, kad tai gali būti „biologiškai neįmanoma“).
Amodėjus nėra vienintelis, kuris pateikia tokią drąsią prognozę. Futuristas Ray Kurzweilas, kuris geriausiai žinomas dėl savo prognozių, susijusių su artėjančia singuliarumu, panašiai teigė, kad dirbtinis intelektas jau 2032 m. gali dviem būdais sustabdyti senėjimą. Pirmasis būdas – naudoti dirbtinio intelekto įgalintus medicininius nanobotus, kurie gali taisyti pažeistas ląsteles ir tiekti vaistus tiesiai į pažeistą sritį. Antrasis būdas – galimybė, pasitelkus dirbtinį intelektą, sukurti mūsų smegenų atsarginę kopiją debesyje – tai gali būti net neįmanoma, atsižvelgiant į tai, kad vis dar yra daug neatsakytų klausimų apie žmogaus smegenis ir jų veikimą.
„Užsiimame mokslu, ar ne – deja, atrodo, kad ši sritis pritraukia nemažai šarlatanų.“
Žodžiai „revoliucija“ ir „dirbtinis intelektas“ yra įprasti, kai kalbama apie medicinos tyrimus. 2025 m. kovo mėn. Harvard Gazette straipsnyje dirbtinio intelekto atsiradimas medicinoje prilyginamas interneto aušrai arba žmogaus genomo dekodavimui. Kitaip tariant, tai labai svarbus dalykas.
Tačiau naudojant dirbtinį intelektą vėžiui tirti, ligoms gydyti ar naujiems gydymo būdams kurti, siekiant pagerinti žmogaus sveiko gyvenimo trukmę, t. y. pailginti metų, kuriais žmogus laikomas sveiku, skaičių, nebūtinai pailgėja biologinė rūšies gyvenimo trukmė. Ilinojaus universiteto Čikagoje epidemiologijos ir biostatistikos profesorius S. Jay Olshansky sako, kad paprasčiausiai nėra įrodymų, jog dirbtinis intelektas gali reguliuoti biologinį senėjimo procesą. Maždaug tuo pačiu metu, kai Amodei paskelbė savo tinklaraščio įrašą, Olshansky žurnale „Nature Aging“ paskelbė studijąstudiją, kurioje išsamiai aprašė ilgaamžiškumo revoliucijos neįtikimumą.
„Ilgaamžiškumo žaidimas, kurį žaidžiame šiandien, gerokai skiriasi nuo to, kurį žaidėme prieš šimtmetį. Dabar trukdo senėjimas, ir šis procesas šiuo metu yra nekintamas, nors mokslininkai intensyviai dirba, ieškodami būdų, kaip moduliuoti patį senėjimą“, – elektroniniame laiške sako Olshansky. „Įrodinėjimo našta tenka dirbtinio intelekto mokslininkams, kurie turi įrodyti, kad gali moduliuoti žmogaus kūną ir jo veikimą. Galėčiau teigti, kad du kartus per dieną gerdami citrinų vandenį gyvensite iki 150 metų, ir jūs negalėtumėte įrodyti, kad klystu.“
Paprastai tariant, net jei dirbtinis intelektas stebuklingai pailgintų žmogaus gyvenimo trukmę per penkerius metus – kaip tiksliai tai sužinotume? Tikriausiai prireiks šimtmečio patikrinimų ir bandymų, kad pamatytume, ar šie teiginiai iš tikrųjų pasitvirtino, o dirbtinio intelekto bendrovės dar neįrodė, ar gali kokiu nors išmatuojamu būdu pailginti gyvenimo trukmę. Šiandien žmonės gyvena ilgiau nei bet kada per 300 000 metų istoriją, tačiau norint peržengti šią ribą reikės daug daugiau nei prognozių ir nepagrįstų pažadų.
„Šiuo metu dirbtinis intelektas yra tik skambus terminas, neturintis jokių įrodymų, kad dėl jo iš esmės pailgės žmonių gyvenimo trukmė“, – sako Olšanskis. „Arba užsiimame mokslu, arba ne – deja, ši sritis, atrodo, pritraukia nemažai šarlatanų.“
Darren Orf
www.popularmechanics.com
Darren Orf Prisidedantis redaktorius
Darrenas gyvena Portlande, turi katę, rašo ir redaguoja straipsnius apie mokslinę fantastiką ir tai, kaip veikia mūsų pasaulis. Jei gerai paieškosite, galite rasti jo ankstesnių darbų „Gizmodo“ ir „Paste“.
