Koks sprogimas buvo Didysis sprogimas?

Ne, nesustotų. Netgi tokia situacija nebūtų įmanoma: http://lt.wikipedia.org/wiki/Specialioj ... 3Dmc.C2.B2 .

Lempos neįsijungtų, nes fotonai nesugebėtų atsiplėšt nuo erdvėlaivio. Bet dėl praeitos situacijos vistiek nesuprantu Jei jų kombinuotas greitis bus lygus šviesos greičiui, tai jų kiekvieno greitis atskirai bus pusė šviesos greičio? Paaiškinkit man kas nors buitiškai, kur čia šuo pakastas? Nes pasiskaičiau internete, tai visur rašo, kad iš trečio taško greitis yra 2c: http://lofi.forum.physorg.com/Two-photo ... _4381.html http://www.quora.com/Physics/If-2-photo ... k-km-s-Why

Koks ribotas tas zmogaus protas.. Idomu ar jis kada pajegs tiek daug apzioti

Nustok tu tuos pigius narkotikus vartot

apziot nera sunku, pirma reikia cielka prakalt visas straipsnis apie neirodytus dalykus. nereik imt perdaug i sirdi. man tie terminai linksmai skamba, kaikurie sakiniai ypatingai juokingi. o branu teorema visai idomi.

Šių dviejų super duper erdvėlaivių sistemoje jie vienas kito atžvilgiu juda tokiu pačiu greičiu, o tai lygiai tas pats, jei jie vienas kito atžvilgiu nejuda. Todėl šviesa pasiektų. --- Taip, iš trečio taško atrodys, kad juda 2c greičiu. Tuo tarpu vienas fotonas „matys“, kad kitas fotonas nuo jo tolsta c, kitas fotonas „matys“ lygiai tą patį. Atsimename, kad judant šviesos greičiu, kinta laikas.

Aš pažadu, kad kada nors atsakysiu į daugumą komentatoriams kilusių klausimų ir bent jau pasistengsiu išaiškinti nesupratimus. Tiesiog dabar visai neturiu tam laiko

Paimkim paprastesnį pavyzdį, tarkim dvi mašinos važiuoja 100kmh greičiu, tarp jų kelių metrų atstumas, iš pirmos meti kamuoliuką 100kmh greičių, bet nors mašinos viena kitos atžvilgiu nejuda, kamuoliukas vistiek nepasieks antros mašinos. Fotonas irgi negali viršyti šviesos greičio, todėl įjungus šviesas judės kartu su erdvėlaiviu ir šviesa antro erdvėlaivio nepasieks.

Čia Gnostikas apie savo biografiją varo.. Jam ten narkotikai yra Jin Jan energijos ir viską jis apžioja

Jei mašinos važiuotų beorėje erdvėje, pasiektų kamuoliukas. Pasieks šviesa, nes, pasikartosiu, erdvėlaivių sistemai E1 E2 judant tolygiai ir tiesiai, ji elgsis lygiai taip pat, lyg stovėtų.

Sorry už kvailus klausimus bet tarkim jei erdvėlaivyje skrendančiame šviesos greičiu įjungsi žibintus ir fotonai pasieks kitą erdvėlaivį, ar stebėtojui iš šalies neatrodys, kad jie pajudėjo 2c? Jei abu erdvėlaiviai vienas kito atžvilgiu stovi, tai teoriškai ir mestas kamuoliukas nuskristų iki kito? Nes kiek žinau, tai žemėje iššokęs iš mašinos tu nebėgsi savo + mašinos greičiu.

Pirmiausia, iš šono stebėtojas nematys nieko, nes erdvėlaivio matmenys skriejimo kryptimi bus lygūs nuliui, kaip ir greitis . O šviesa judės greičiu c, kaip jai ir priklauso . Na, bet tarkime, skrieja 99,9<...>9 c greičiu, kad klausimas turėtų prasmę. Taip, netgi iš E1 iliuminatoriaus stumteltas ta kryptimi kamuoliukas pamažu nupleventų prie E2.

kažkaip prieštarauja logikai - iš judančios sistemos sklindanti šviesa keliauja greičiau nei c?

Ne, greičiau nejudėtų, nes erdvėlaiviai stebėtojo atskaitos sistemos atžvilgiu stovėtų, o šviesa tarp jų sklistų šviesos greičiu.

Vėl tas pačias nesąmones pradedat. Vikipediją paskaitinėtumėt bent. O tai tuoj atbėgs _alvydas_ su savo eteriais-šmeteriais. Trumpai tariant: nupieškit ant baliono kvadratukus, pūskit, ir paleiskit skruzdėlę lakstyt. Skruzdėlės greitį pažymėkit c. Ji niekuomet nebėgs greičiau, bet jei smarkiai pūsit balioną, ji judės su pačiu savo kvadratuku. Infliacijos teorija bei jos variacijos ir sprendžia klausimą: jei "baliono" (stebimosios Visatos) kraštai tolsta vienas nuo kito greičiau nei c, tai kodėl jie tokie panašūs, lyg kažkada būtų sąveikavę (nes tai neįmanoma žinant, kad jie tolsta vienas nuo kito greičiau nei c). Svarstantiems apie "Visatos centrą". Ta "baliono" sritis, kurią matome mes, kitiems nematoma. Tas (tarkim, kad ten kažkas gyvo), ką mes matome viename krašte, nemato kito "kvadratukų tinklelio ant baliono". Greitai judantiems jis tankesnis nei nejudantiems. Kol greitai lakstanti "skruzdėlė" kirs 10 "linijų", šalia snaudžiančiai atrodys, kad tik 5. Taip išsisprendžia problema su greitu automobiliu ir šviesa: kuo greičiau judi, tuo daugiau "linijų" reikia perkirsti, kad pasiektum finišą. Kuo greičiau judi, tuo smarkiau reikia tave "spirti" kad dar pagreitėtum. Dar natūralus klausimas (iš ko ir kyla banalios eterio idėjos) - kai prasilenkia du stebėtojai, kuriam iš jų "kvadratukai" tankesni, jei jie vienas kito atžvilgiu juda. Ats.: jie to negali pasakyti, "nežinodami", kokį įgijo greitį. Pvz., vienas cezio atomas vibruoja greičiau už kitą - taip jis "žino", kad kažkada buvo smarkiai "paspirtas". Dar vienas klausimas: jei įmanoma nustatyti, kuris iš dviejų identiškų objektų "smarkiau paspirtas", tai tuomet turėtų egzistuoti viena atskaitos sistema, kurią įmanoma nustatyti. Bet pasirodo, kad nėra taip "paspirtų" objektų, kad jų pakitusių savybių nebūtų galima paaiškinti tiesiog buvimu savo aplinkoje. Vadinasi, kiekvienas objektas gali save (arba kažką masyvaus savo aplinkoje) laikyti "Visatos centru".

Dėkui punktyrui ir rwc už paaiškinimus. Nesu fizikas ir neišradinėju naujų teorijų, bet dar pakamantinėsiu, nes pačiam pasidarė idomu. Įsivaizduokim, kad tas erdvėlaivis skrenda iš taško A į tašką B 99.99% c greičiu ir mes tai stebime. Kaip suprantu, pagal punktyrą mestas kamuoliukas tašką B pasieks greičiau už erdvėlaivį. O dabar įsivaizduokim, kad taškas A yra žemė, B, visatos ribos, ir atmetus visas logikos spragas turime neribotą skaičių erdvėlaivių, kurie sugeba paleisti vienas kitą - tarkim E1 skrisdamas paleidžia E2, E2 paleidžia E3 ir t.t. Ar paskutinis paleistas erdvėlaivis pasiektų B tašką? Juk visatos plėtimosi greitis taip pat nėra begalinis: http://theweek.com/article/index/213446 ... -expanding

Atmetus logika, logikos neieskok, o greitis c, taip kad niekur nepabegsi.

Visatos ribų, greitis tarp jų bus didesnis nei c - jis proporcingas atstumui tarp tų taškų (neskaitant judėjimo lokalioje erdvėje). Ir čia nėra problemos - jie niekad vienas apie kitą nesužinos, nebent erdvės plėtimasis taip sulėtėtų, kad jie vėl atsidurtų vienas kito įvykių horizonte (bet tuomet nebejudės vienas nuo kito greičiau nei c).

"Tai fiziškai visai įmanoma. Einšteino reliatyvumas draudžia objektams erdve keliauti greičiau, nei šviesa, bet neriboja pačios erdvės judėjimo." Kokiu greiciu? Kieno atzvilgiu?