Smegenų diabetas: Saldus kelias į silpnaprotystę

Visai verta paskaityti, įdomi informacija ir hipotezė.

Keista, kodėl tada tiek mažai skaito ir diskutuoja, kai straipsniai ateina iš New scientist, bet prie delfinų straipsnių apie kuro kainas visi iš degtukų skaldo malkas..

Idealus straipsnis: įdomus, detalus, su šaltiniais. Žemai lenkiuosi

Rodos, kaip ir seniai aišku, kad sūrus, saldus ar riebus maistas ne į sveikatą. Rekomenduoju skaitytojams paskleisti šį straipsnį smaližiams ar kepsnių mėgėjams

nzn kazkaip perdaug viskas maistui suverciama, o issigelbejimas tik vienas -fizinis aktyvumas, o kur protinis aktyvumas?nzn bet man neteko matyt matematiko storo.. galbut mazai maciau...paprastai ilgaamziai visada mane stebina savo zingeidumu, vis nori kazka naujo ismokt suprast ir pan...gal cia ir verta tyrinejimo?

ir ten paminėtas atvejis, kai pašalinus tam tikras smegenų dalis (H. M. atvejis) sutrinka atmintis. Taip ir čia, jei prasta smegenų fizinė būklė, protinė veikla neišvengiamai susilpnėja ir savo ruožtu nebegali priešintis demencijai – kiek poetai beapdainuotų proto jėgą, „stebuklingų“ pagijimų procentas pernelyg mažas, kad būtų galima kalbėti.

Straipsnis įdomus, bet bent jau man - prailgo skaitant. Mieliau būčiau perskaitęs truputį glaudesnį. Na, bet skonio reikalas turbūt.

išvada - žmonėm reik eit sportuot ir atsisakyt makdonaldo ir jo analogų jei rimtai, tai straipsnis labai įdomus ir buvo vertas praleisto laiko jį skaitant. Tačiau man visur vis lenda tokia mintis, kad tiesiog organizmas pripranta prie visko. Šiuo atveju prie didelių tam tikrų medžiagų kiekių ir prisitaiko jų gamint mažiau. Kokiu nors kitu atveju vėlgi tas pats. Pvz žmogui suskaudo galvą, jis išgėrė vaistų nuo galvos ir jau jam gerai. Kitą kart vėl tas pats, kaži ar vaistai įtakoja prastesnę organizmo kovą prieš viską, kas vyksta blogo mūsų kūnuose?

Pripranta, tiksliau – prisitaiko, bet tik iki tam tikros ribos ir tik tam tikrą laiką. Insulino gamyba iš pradžių būna didelė ir tik paskui sumažėja, nes organizmas liaudiškai tariant, nebepaveža. Galvos skausmas yra simptomas. Todėl priklauso, kokius vaistus nuo galvos skausmo geri. Jei geri nuskausminančius, tau neskaudės, bet skausmo priežastis išliks. Čia kaip anekdote, kur viduriavimo gydomas raminančiais – vis vien viduriuoji, tačiau nesuki dėl to galvos O jei geriamas, tarkim, aspirinas – jis skystina kraują, tad skausmas mažėja dėl priežasties nykimo.

na dėl tų galvos skausmų priežasties taipogi neaišku, kas per priežastys. Dažnu atveju padeda tiesiog geras galvos masažas ir skausmas lyg ranka nuimamas..Tačiau man įdomu ar tiesiog organizmas nepaveža gamint didelių kiekių insulino ar dėl kažkokių kitų priežasčių nustoja jį gamint

Organizmas kaip ir kiekvienas irenginys devisi priklausomai nuo apkrovos. Kuo didesiais kiekiais jis gaminamas tuo maziau jo gamis ateityje, nes vistiek manau gaminant insulina atsiranda ir salutinis poveikis, kuris silpnina insulino kieki, nes per didelis insulino kiekis ir nera i sveikata, organizmas ir i tai reaguoja. Cia reiktu isiaiskinti ilga organizmo poveikio grandine, tik tada galima pasakyti tiksliai kodel yra taip o ne kitaip